Vapsvos rugpjūtį puola obuolius ir limonadą ant stalo: kodėl jų staiga tiek daug ir ko jos iš tikrųjų ieško

Ant lauko stalo dar garuoja kava, vaikas jau nusitaikęs į obuolių pyrago gabalą, o šalia atidaryto limonado butelio ima suktis pirmoji vapsva. Po minutės – antra. Dar po kelių minučių atrodo, kad jos viena kitai išsiuntė kvietimą su tiksliomis vaišių koordinatėmis.

Rugpjūtį toks vaizdas pažįstamas daugeliui: obuoliai sode pradeda kristi, ant terasos nebesinori palikti nė saldesnio gėrimo, o iškyla prie ežero kartais virsta keista rankų mostų mankšta. Žmones erzina ne vien zvimbimas. Labiausiai įtampą kelia jausmas, kad vapsva gali nutūpti bet kur – ant vaisiaus, stiklinės krašto, vaiko ledų ar tiesiog ant rankos.

Tačiau vapsvos rugpjūtį netampa piktos vien todėl, kad nusprendė sugadinti mums vasaros pabaigą. Jų gausą ir įkyrumą lemia labai paprastas, nors prie stalo ne itin malonus dalykas: kolonijos gyvenimas tuo metu keičiasi, o saldūs žmogaus užkandžiai tampa lengvai pasiekiamu energijos šaltiniu.

Prie obuolio jos atskrenda ne dėl grožio

Vasaros pradžioje vapsvos dažnai nepastebimai darbuojasi visai kitur. Jos medžioja įvairius vabzdžius, neša maistą lervoms ir padeda kontroliuoti dalį sodo kenkėjų. Kol lizde gausu augančių lervų, suaugusios vapsvos iš jų gauna saldžių medžiagų, todėl žmogaus limonadas dar nėra svarbiausias dienos radinys.

Rugpjūtį kolonijoje padėtis pamažu pasikeičia. Lervų mažėja, o suaugusioms vapsvoms reikia greitai gaunamos energijos, tad jos aktyviau ieško cukraus. Prinokę, įtrūkę ar ant žemės pradėję rūgti obuoliai joms tampa tarsi atvira desertų vitrina, o saldūs gėrimai, sultys, uogienė ar ledai – dar patogesniu pasirinkimu.

Štai kodėl vienas perpjautas obuolys ant stalo kartais pritraukia daugiau dėmesio nei visas daržas. Vapsvai nereikia lupti žievės, kasti žemės ar ilgai ieškoti grobio – pakanka nusileisti ant lipnaus, kvapnaus paviršiaus. Žmogui tai tik užkandis po pietų, o jai – degalinė, kuri dirba be pertraukų.

Atrodo, kad jų atsirado per naktį

Rugpjūtį vapsvų kolonijos būna pasiekusios didžiausią aktyvumą, todėl jų tiesiog daugiau nei vasaros pradžioje. Be to, tuo metu noksta vaisiai, žmonės dažniau valgo lauke, rengia šventes, kepa mėsą, geria saldžius gėrimus. Vapsvos ne būtinai staiga atsirado kieme – tiesiog mūsų ir jų maršrutai ima kirstis daug dažniau.

Ypač vilioja tai, kas jau pažeista: nukritęs obuolys, įskilusi kriaušė, atidaryta sulčių pakuotė, neišplautas džemo šaukštelis. Saldus kvapas greitai pasklinda, o vietą atradusi vapsva gali sugrįžti. Todėl žmogui ir susidaro įspūdis, kad užteko kelioms minutėms nusisukti, ir ramus stalas jau turi sparnuotą aptarnavimo komandą.

Karštos, sausos dienos šį nepatogumą gali sustiprinti. Vapsvos tada aktyviai ieško ne tik energijos, bet ir drėgmės, todėl domisi gėrimais, šlapiais indais ar net vandens dubenėliais. Tai nėra asmeninis karas su jūsų limonadu, nors prie trečio bandymo atsigerti taip gali ir pasirodyti.

Vapsvos rugpjūtį puola obuolius ir limonadą ant stalo: kodėl jų staiga tiek daug ir ko jos iš tikrųjų ieškoNuotrauka: Unsplash / Marissa Price

Žmogus mosuoja, vapsva ginasi

Dauguma nemalonių susidūrimų prasideda ne todėl, kad vapsva sąmoningai nori gelti. Ji nutūpia ant maisto, žmogus išsigąsta, staigiai moja ranka, mėgina ją sutraiškyti servetėle ar nubraukti nuo stiklinės. Vapsvai toks judesys atrodo kaip grėsmė, todėl ji ima gintis.

Ypač sudėtinga šeimoms su mažais vaikais. Vaikas gali nepastebėti vapsvos ant saldaus gėrimo ar vaisiaus ir pabandyti ją nuryti kartu su gurkšniu – būtent todėl atviri gėrimai lauke nėra smulkmena. Senjorams ir žmonėms, kurie jau yra patyrę stiprią alerginę reakciją, tokia situacija kelia papildomą nerimą, tad jų atsargumas tikrai nėra perdėtas.

Kita pusė irgi nėra labai romantiška. Vapsvos nelizdo tam, kad pultų žmones: jos ieško maisto sau, gina lizdą ir reaguoja į pavojų. Problema ta, kad žmogaus kiemas rugpjūtį tampa labai patogia vieta – čia yra kritusių vaisių, šiukšliadėžė, kepsninė ir stalas, ant kurio viskas padėta vienu mostu pasiekiamu atstumu.

Kaip pietauti lauke be nuolatinės kovos

Pirmiausia padeda ne panika, o tvarka, nors ji ir skamba mažiau įspūdingai nei herojiška kova su rankšluosčiu. Saldžius gėrimus verta laikyti uždengtus, vaisius ir desertus patiekti trumpiau prieš valgymą, o po vaišių iškart nuvalyti lipnius stalviršius. Lauke palikta tuščia sulčių skardinė vapsvai nebūna visai tuščia.

Sode verta reguliariai surinkti nukritusius bei pradėjusius gesti obuolius. Tai sumažina ne tik vapsvų susidomėjimą, bet ir bendrą netvarką aplink vaismedžius. Jei vapsva atskrido prie stalo, ramus atsitraukimas ir lėtas judesys dažniausiai veikia geriau nei mostai, kuriuos ji gali suprasti kaip kvietimą į konfliktą.

Pastebėjus lizdą prie namo, palėpėje, sienos plyšyje ar vietoje, kur nuolat vaikšto žmonės, nereikėtų jo ardyti savarankiškai, ypač purškiant bet ką, kas pasitaikė sandėliuke. Lizdo gynyba gali būti daug ryžtingesnė nei vienos vapsvos smalsumas prie obuolio. Saugiausia įvertinti, ar lizdas kelia tiesioginį pavojų, ir prireikus kreiptis į kenkėjų kontrolės specialistus.

Rugpjūčio vapsva prie limonado primena paprastą vasaros pabaigos taisyklę: kai aplink daug prinokusių vaisių ir saldžių kvapų, gamta tikrai nepaliks stalo be svečių. Gal kitą kartą, prieš mostelėdami ranka virš stiklinės, paklausime savęs – ar ji iš tiesų puola mus, ar tik atkakliai ieško savo saldaus rugpjūčio kąsnio?