Pinigai laukia „Sodroje“, bet žmonės jų nepasiima: viena pamiršta forma gali kainuoti ligos išmoką

Žmogus sirgo, turėjo nedarbingumą, kelias dienas ar savaites negavo įprastų darbo pajamų, o paskui grįžo į rutiną. Darbai, sąskaitos, šeima, vaistai, vizitai pas gydytojus, susikaupę reikalai. Atrodytų, jei nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas, ligos išmoka turėtų ateiti savaime.

Bet čia ir slypi klaida, dėl kurios dalis žmonių lieka be jiems galėjusių priklausyti pinigų.

„Sodra“ pranešė, kad per pastaruosius 12 mėnesių daugiau kaip 4,6 mln. eurų ligos išmokų liko neišmokėta, nes gyventojai nepateikė prašymų jas skirti. Naujausia „Sodros“ informacija apie neatsiimtas ligos išmokas paskelbta 2026 m. rugpjūčio 4 d.

Tai nėra mažas nesusipratimas. Tai milijonai eurų, kurie galėjo pasiekti žmones tuo metu, kai jie sirgo, slaugė šeimos narį ar buvo patyrę traumą. Tačiau dalis jų tiesiog nežinojo, pamiršo arba manė, kad viskas įvyks automatiškai.

Kodėl pinigai neateina savaime

Daug žmonių iki šiol galvoja labai paprastai: jei gydytojas išdavė nedarbingumo pažymėjimą, vadinasi, valstybė viską mato, darbdavys viską mato, „Sodra“ viską mato, o pinigai turėtų būti pervesti be papildomų veiksmų.

Deja, taip būna ne visada.

Ligos išmokai skirti reikia pateikti prašymą. Gera žinia ta, kad jo nereikia pildyti kiekvieną kartą susirgus. „Sodra“ nurodo, kad vieną kartą pateiktas prašymas galioja nuolat, o vėliau susirgus ar slaugant šeimos narį ligos išmoka gali būti skiriama automatiškai, jei žmogus atitinka nustatytas sąlygas.

Būtent čia daug kas ir paslysta. Jei žmogus niekada tokio prašymo nepateikė, ligos išmoka gali likti neišmokėta, nors pats nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas.

Tai ypač skaudu tiems, kurie sirgo ne vieną dieną, o ilgiau. Kai liga išmuša iš darbo, pajamos sumažėja, o išlaidos dažnai tik padidėja: vaistai, tyrimai, kelionės pas gydytojus, buitis. Tokiu metu kiekviena išmoka svarbi. Ir vis dėlto dalis žmonių jos negauna ne dėl to, kad jiems ji nepriklausytų, o dėl vieno neužpildyto prašymo.

Dar galima susigrąžinti ir už ankstesnį nedarbingumą

Svarbiausia žinia tiems, kurie dabar sukluso: jei sirgote anksčiau ir prašymo nebuvote pateikę, dar nebūtinai viskas prarasta.

Prašymas ligos išmokai gali galioti ir atgaline tvarka. „Sodra“ nurodo, kad išmoka gali būti išmokėta už ankstesnį laikotarpį, jei nuo nedarbingumo pabaigos nėra praėję daugiau kaip 12 mėnesių.

Paprastai tariant, jei žmogus sirgo, pavyzdžiui, 2025 metų lapkritį, bet tuo metu prašymo nepateikė, jis dar gali tai padaryti dabar, jeigu nepasibaigęs 12 mėnesių terminas. Tai gali būti ypač aktualu tiems, kurie per metus turėjo kelis nedarbingumus, bet niekada netikrino, ar visos išmokos tikrai buvo gautos.

Tiesa, vien prašymo pateikimas dar nereiškia, kad pinigai tikrai bus pervesti. „Sodra“ pabrėžia, kad ne visi žmonės, kuriems buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, automatiškai turi teisę į ligos išmoką. Kai kuriais atvejais sprendimas gali būti neigiamas, pavyzdžiui, jei žmogus neturi reikiamo ligos socialinio draudimo stažo ar neatitinka kitų sąlygų.

Bet jeigu nepateiksite prašymo, sprendimo apskritai nebus. O tada pinigai taip ir liks nepasiekę žmogaus.

Kas gali gauti ligos išmoką

Ligos išmoka skiriama žmonėms, kurie yra apdrausti ligos socialiniu draudimu ir dėl laikinojo nedarbingumo praranda darbo pajamas. Pagrindas išmokai skirti yra gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

Tačiau yra ir stažo reikalavimas. Pirmąją nedarbingumo dieną žmogus turi būti sukaupęs bent 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per paskutinius 12 mėnesių arba bent 6 mėnesių stažą per paskutinius 24 mėnesius.

Tai svarbu jauniems žmonėms, neseniai pradėjusiems dirbti, po pertraukos į darbo rinką grįžusiems gyventojams ar tiems, kurie dirbo nepastoviai. Tokiais atvejais žmogus gali turėti nedarbingumo pažymėjimą, bet išmokos teisė vis tiek vertinama pagal konkrečias sąlygas.

Vis dėlto daugeliui dirbančių žmonių didžiausia kliūtis yra ne stažas, o tiesiog nežinojimas, kad reikia pateikti prašymą. Ir būtent dėl to ši žinia tokia svarbi.

Kiek mokama susirgus

Už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas, jei jos sutampa su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys. Darbdavio mokama išmoka negali būti mažesnė kaip 62,06 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.

Nuo trečiosios nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“. Ji sudaro 62,06 proc. žmogaus kompensuojamojo uždarbio. Jei žmogus slaugo šeimos narį, išmoką nuo pirmos dienos moka „Sodra“, o jos dydis siekia 65,94 proc. kompensuojamojo uždarbio.

Skaičiai gal ir skamba sausai, bet realiame gyvenime tai reiškia labai konkrečius pinigus. Vienam tai gali būti keliolika eurų, kitam – keli šimtai. Jei nedarbingumas truko ilgiau, suma gali būti dar reikšmingesnė.

Todėl keista būtų numoti ranka vien todėl, kad „gal ten nieko daug“. Kol nepatikrinate, nežinote.

Kaip pateikti prašymą

Prašymą galima pateikti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojams ir pasirinkus prašymo formą GPS1. Didžioji dalis duomenų užpildoma automatiškai, žmogui svarbiausia nurodyti sąskaitos numerį, į kurį turi būti pervedama išmoka.

Jeigu sąskaitos numeris ateityje pasikeičia, prašymą reikia patikslinti. „Sodra“ nurodo, kad naują prašymą reikia pateikti tik tada, kai keičiasi asmeninės sąskaitos numeris – tokiu atveju paskyroje reikia atnaujinti sąskaitos duomenis ir pateikti patikslintą GPS1 prašymą.

Tai reiškia, kad šį veiksmą daugeliui žmonių užtenka atlikti vieną kartą. Ne kasmet. Ne po kiekvieno peršalimo. Ne po kiekvieno nedarbingumo. Vieną kartą susitvarkius, vėliau sistema turėtų veikti daug sklandžiau.

Kodėl žmonės vis tiek to nepadaro

Priežastys labai žmogiškos. Vieni nežino. Kiti prisimena tik tada, kai terminas jau būna beveik pasibaigęs. Treti galvoja, kad prašymą pildė kažkada seniai, nors iš tikrųjų nepildė. Ketvirti pakeitė banko sąskaitą ir nepatikslino duomenų.

Dar yra žmonių, kurie tiesiog nebeseka „Sodros“ paskyros. Jie gauna pranešimą, bet jo nepamato. Elektroninis laiškas nukeliauja į nereikšmingų laiškų aplanką, asmeninė paskyra neatidaroma mėnesiais, o paskui stebimasi, kodėl niekas neatėjo.

Yra ir psichologinis momentas. Kai žmogus serga, jis mažiausiai nori pildyti formas. Jam skauda, jis karščiuoja, rūpinasi vaikais, slaugo artimąjį arba bando greičiau grįžti į darbą. Administraciniai dalykai lieka „vėliau“. O tas „vėliau“ kartais tampa prarastais pinigais.

Ką verta padaryti šiandien

Jei per pastaruosius metus sirgote, turėjote nedarbingumo pažymėjimą, slaugėte vaiką ar kitą šeimos narį, verta prisijungti prie „Sodros“ paskyros ir patikrinti, ar prašymas ligos išmokai skirti yra pateiktas.

Jei nesate tikri – geriau patikrinti. Jei prašymo nėra – pateikti. Jei pasikeitė sąskaitos numeris – atnaujinti. Jei matote pranešimą iš „Sodros“ – jo neignoruoti.

Tai nėra sudėtinga procedūra, bet jos nepaisymas gali kainuoti realius pinigus. Ne teorinius, ne kažkada ateityje, o tuos, kurie galėjo padėti tada, kai žmogus sirgo ir pajamos buvo sumažėjusios.

Pamoka paprasta: nedarbingumas dar nėra išmoka

Ši istorija svarbi todėl, kad ji parodo labai paprastą, bet daug kam nematomą skirtumą. Nedarbingumo pažymėjimas dar nereiškia, kad ligos išmoka jau paskirta. Tam reikia prašymo.

Ir kai per metus susikaupia milijonai neišmokėtų eurų, akivaizdu, kad problema nėra vieno žmogaus neatidumas. Tai ženklas, kad daliai gyventojų sistema vis dar nėra iki galo aiški.

Todėl verta pasakyti tiesiai: jei sirgote, nelaukite, kol pinigai patys „kažkaip“ ateis. Prisijunkite, patikrinkite, pateikite prašymą. Vieną kartą sutvarkytas dalykas vėliau gali apsaugoti nuo nemalonaus netikėtumo.

Nes blogiausia ne tai, kad forma užtruks kelias minutes. Blogiausia – po metų suprasti, kad pinigai priklausė, bet jų neatsiėmėte.