Skaitmeninė tapatybė artėja: Lietuva vėluoja, o kainą gali pajusti ne tik verslas, bet ir paprasti žmonės

Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip dar viena programėlė telefone. Dar vienas langelis šalia banko, pašto, prekybos centro kortelės ar bilietų programėlės. Tačiau Europos Sąjungoje ruošiama skaitmeninės tapatybės dėklė yra kur kas daugiau nei patogus būdas telefone laikyti dokumentus. Ji gali pakeisti tai, kaip žmogus ateityje keliaus, gydysis, studijuos, tvarkys finansinius reikalus ar įrodys savo amžių.

Iki 2026 metų pabaigos visos ES valstybės turės savo gyventojams pasiūlyti tokią skaitmeninę dėklę. Joje ilgainiui turėtų atsirasti skaitmeninis tapatybės dokumentas, vairuotojo pažymėjimas, sveikatos draudimo duomenys, elektroniniai receptai, išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai ir kiti svarbūs įrašai.

Svarbiausia ne vien tai, kad šie dokumentai bus telefone. Esminis pokytis tas, kad jie turės būti pripažįstami visoje Europos Sąjungoje. Kitaip tariant, Lietuvoje išduotas skaitmeninis dokumentas turės būti suprantamas ir priimamas kitoje ES šalyje. Tačiau Lietuvoje šis projektas stringa, o vėlavimas gali reikšti ne tik formalų terminų nesilaikymą.

Tai ne paprasta programėlė, o naujas būdas įrodyti, kas esame

Advokatų profesinės bendrijos TEGOS partneris, technologijų teisės ekspertas Mindaugas Civilka skaitmeninės tapatybės dėklę siūlo įsivaizduoti panašiai kaip jau naudojamas elektronines pinigines, pavyzdžiui, „Apple Wallet“ ar „Google Wallet“. Tik šiuo atveju kalbama ne apie mokėjimo korteles ar bilietus, o apie žmogaus tapatybę ir svarbiausius jo duomenis.

Tokioje dėklėje žmogus galėtų laikyti informaciją apie savo amžių, išsilavinimą, kvalifikaciją, sveikatos draudimą, studento ar pensininko statusą. Vėliau dokumentų ir funkcijų turėtų daugėti. Nuo 2026 metų gruodžio 22 dienos valstybės pirmiausia turės užtikrinti bent vieną pagrindinę funkciją – europiniu mastu pripažįstamą skaitmeninį tapatybės dokumentą.

Tai nėra netikėtai iš dangaus nukritęs reikalavimas. ES reglamentas įsigaliojo dar 2024 metų gegužę, todėl šalys turėjo laiko pasirengti. Kai kurios valstybės jau yra gerokai pažengusios. Tarp jų minimos Skandinavijos šalys, Vokietija, taip pat Latvija ir Estija.

Lietuvoje taip pat buvo bandomųjų projektų, tačiau dabar vis garsiau kalbama, kad laiku spėti gali nepavykti. Ir čia prasideda svarbiausias klausimas: ką reiškia vėluoti, kai visa Europa tuo metu jungiasi prie bendros skaitmeninės sistemos?

Vėlavimą galime pajusti ten, kur dokumentų reikia greitai

Paprastam žmogui skaitmeninės tapatybės dėklė gali tapti ypač svarbi kelionėse, gydantis, studijuojant ar dirbant kitoje ES šalyje. Pavyzdžiui, Lietuvos gyventojas išvyksta į Italiją ir jam prireikia medicininės pagalbos. Vietoje to, kad reikėtų ieškoti popierinių dokumentų, draudimo pažymų ar aiškintis, kaip įrodyti savo teisę į paslaugą, reikiama informacija galėtų būti pateikta tiesiai iš telefono.

Ilgainiui tokiu pačiu principu galėtų veikti elektroniniai receptai, vairuotojo pažymėjimai, išsilavinimo dokumentai ar profesinės kvalifikacijos įrodymai. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie gyvena tarp kelių šalių, dažnai keliauja, studijuoja užsienyje arba dirba su tarptautiniais klientais.

Šiandien daug kas dar įsivaizduoja, kad dokumentų tvarkymas yra tiesiog nepatogumas: atsispausdini, nuskenuoji, išsiverti, nusiunti. Tačiau kai viena ES dalis pradės naudotis bendra skaitmenine sistema, o kita dar vėluos, skirtumas taps labai aiškus. Vieni žmonės paslaugas gaus greičiau ir paprasčiau, kiti vis dar turės aiškintis senais būdais.

Todėl Lietuvos vėlavimas reikštų ne tik tai, kad valstybė nespėjo įvykdyti europinio įpareigojimo. Tai gali reikšti, kad Lietuvos gyventojai bendros ES skaitmeninės infrastruktūros privalumais pradės naudotis vėliau nei kitų šalių piliečiai.

Verslui tai gali kainuoti konkurencinį tempą

Skaitmeninė tapatybės dėklė keis ne tik žmogaus kasdienybę. Ji keis ir tai, kaip įmonės tikrina klientų tapatybę. Tai ypač svarbu finansų, telekomunikacijų, sveikatos, švietimo, komunalinių ir kitų paslaugų sektoriams.

Dabar tapatybės patvirtinimas dažnai yra brangus, lėtas ir technologiškai sudėtingas procesas. Įmonės turi naudoti skirtingus sprendimus, tikrinti dokumentus, prašyti papildomų duomenų, saugoti informaciją ir rūpintis atitiktimi. Europinė dėklė turėtų dalį šių procesų supaprastinti.

Pasak M. Civilkos, skaitmeninė dėklė turėtų reikšmingai sumažinti tapatybės patvirtinimo kaštus. Tačiau čia atsiranda rizika: jei kitų Europos valstybių verslai greičiau prisitaikys prie naujos sistemos, jie anksčiau pradės naudotis jos privalumais. Lietuvos įmonės, kurios į sistemą įsijungs vėliau, gali prarasti dalį technologinio pranašumo.

Tai ypač svarbu dėl artėjančių terminų. Nuo 2027 metų pabaigos kai kurie paslaugų teikėjai jau turės būti pasirengę priimti europinę skaitmeninės tapatybės dėklę. Jeigu valstybė vėluos, verslui liks mažiau laiko pasiruošti. O tokiose srityse laikas dažnai reiškia pinigus, klientus ir gebėjimą konkuruoti bendroje rinkoje.

Skaitmeninis vairuotojo pažymėjimas

Mažiau perteklinių duomenų, bet daugiau atsakomybės

Kai kalbama apie visus svarbiausius žmogaus dokumentus telefone, natūraliai kyla nerimas: ar tai nesukurs dar didesnės rizikos asmens duomenims? Ar viena programėlė netaps pernelyg patogia vieta sukčiams?

M. Civilkos teigimu, vienas svarbiausių skaitmeninės dėklės principų turėtų būti priešingas – žmogui suteikti daugiau kontrolės. Sistema turėtų leisti pateikti tik tiek duomenų, kiek konkrečiai paslaugai reikia.

Pavyzdžiui, jei perkant bilietą reikia tik patvirtinti, kad žmogus yra pilnametis, neturėtų reikėti rodyti asmens kodo, gyvenamosios vietos ar kitų perteklinių duomenų. Dėklė galėtų patvirtinti tik patį faktą: žmogus yra sulaukęs reikiamo amžiaus. Tai svarbus skirtumas, nes šiandien žmonės labai dažnai atskleidžia daugiau informacijos, nei iš tikrųjų būtina.

Svarbus ir kibernetinio saugumo klausimas. Prie tokios sistemos negalės jungtis bet kas. Ekosistemos dalyviai turės būti registruoti ir patikrinti. Tai turėtų apsunkinti sukčiavimo schemas, kai žmogui atsiunčiama nuoroda į suklastotą banko, kurjerių ar kitos paslaugos puslapį ir prašoma patvirtinti tapatybę.

Žinoma, visiškos apsaugos internete nebūna. Tačiau pati dėklės idėja remiasi tuo, kad vartotojas geriau kontroliuoja, kokius duomenis pateikia, o paslaugos teikėjas turi būti iš anksto patikrintas.

Lietuvai svarbu ne tik suspėti, bet ir neprarasti vietos Europoje

Skaitmeninė tapatybės dėklė visa apimtimi nepradės veikti per vieną dieną. Pirmiausia atsiras skaitmeninis asmens tapatybės dokumentas, vėliau daugės kitų dokumentų, paslaugų ir galimybių. Tačiau būtent todėl pasirengimas dabar yra toks svarbus. Kuriama ne trumpalaikė programėlė, o infrastruktūra, kuria Europos gyventojai ir verslai naudosis daugelį metų.

Lietuvai vėlavimas gali reikšti kelis dalykus vienu metu. Pirma, vėliau gyventojus pasiekiantį patogumą. Antra, trumpesnį laiką verslui pasiruošti. Trečia, prarastą technologinį tempą bendroje Europos rinkoje.

Ši tema gali atrodyti tolima, kol žmogui neprireikia dokumento kitoje šalyje, greito tapatybės patvirtinimo ar paslaugos, kuri kitur jau veikia paprasčiau. Tada skirtumas tarp pasirengusių ir vėluojančių valstybių tampa labai konkretus.

Todėl svarbiausias klausimas šiandien jau nebe tas, ar tokios sistemos reikės. Sprendimas Europoje priimtas. Klausimas kitas: ar Lietuva bus tarp tų valstybių, kurios nauja skaitmenine tapatybe naudosis laiku, ar vėl į bendrą sistemą jungsis pavėlavusi.