Maistas Latvijoje atpigo, bet džiaugsmas neilgai truko: užsidarius „Mere“ išlindo kita problema
Pirkėjas parduotuvėje kainą pastebi greičiau nei bet kokį politinį sprendimą. Jeigu duona, pienas, kiaušiniai ar paukštiena lentynoje kainuoja mažiau, žmogui nereikia ilgų paaiškinimų – jis tai pamato čekyje. Latvijoje šią vasarą taip ir nutiko: sumažinus PVM pagrindiniams maisto produktams, kainos tikrai krito. Kai kuriais atvejais net labiau, nei buvo galima tikėtis vien pagal mokesčio pokytį.
Tačiau prekybos sektoriuje tuo pat metu įvyko ir kita istorija. Kol vieni džiaugėsi pigesniu maistu, iš rinkos pasitraukė keli svarbūs žaidėjai: pavasarį problemų patyrė prabangesnis „Sky“ tinklas, o liepos pabaigoje užsidarė visos žemų kainų „Mere“ parduotuvės. Todėl dabar Latvijoje kalbama ne tik apie atpigusius produktus, bet ir apie tai, kas nutiks pirkėjams, tiekėjams ir vietos gamintojams, kai iš lentynų staiga dingsta visas prekybos tinklas.
PVM mažinimas suveikė: pagrindiniai produktai tikrai atpigo
Nuo liepos 1 dienos Latvijoje pagrindiniams maisto produktams pradėtas taikyti sumažintas 12 proc. PVM tarifas. Anksčiau jis siekė 21 proc. Teoriškai toks pokytis turėjo sumažinti kainas maždaug 7,44 proc., tačiau pirmieji duomenys rodo, kad kai kurios prekės pigo net šiek tiek labiau.
Centrinės statistikos valdybos stebėsena, paremta trijų didžiausių prekybos tinklų – „Rimi“, „Maxima“ ir „Lidl“ – duomenimis, parodė aiškų kainų kritimą. Lyginant birželio 1 ir liepos 1 dienos kainas, duona atpigo 7,74 proc., paukštiena – 7,88 proc., kiaušiniai – 7,56 proc., o pienas – 8,43 proc.
Tai reiškia, kad bent jau pirmą mėnesį pirkėjai realiai pajuto sprendimą savo piniginėse. Dažnai tokiais atvejais žmonės baiminasi, kad mokesčio sumažinimas „pasimes“ prekybininkų maržose ir lentynose nebus matomas. Šį kartą, pasak Latvijos institucijų, dauguma prekybininkų naują tvarką pritaikė teisingai.
Vartotojų teisių apsaugos centro patikrinimai taip pat parodė, kad dauguma prekybininkų lengvatinį PVM tarifą įgyvendino tinkamai. Ūkio ministras Viktoras Valainis teigė, kad pažadas sumažintą PVM paversti realia nauda žmonėms pasiteisino. Jo teigimu, po pirmojo mėnesio Latvijoje infliacija mažėjo sparčiausiai Europos Sąjungoje, o pagrindinių produktų kainos krito net labiau, nei buvo prognozuota.
Pirkėjams gera žinia, bet prekybos rinkoje vyksta rimti pokyčiai
Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo gana paprasta: PVM sumažintas, kainos nukrito, pirkėjai laimi. Tačiau tuo pat metu Latvijos mažmeninėje prekyboje pradėjo matytis kita pusė – iš rinkos traukiasi skirtingo segmento parduotuvės.
Po 28 veiklos metų problemų kilo „Sky“ tinklui. Jo savininkas paskelbė apie bankroto procesą, o iš keturių parduotuvių toliau veikia tik dvi. Šis tinklas buvo siejamas su brangesniu, aukštesnės kokybės maistu ir kitokiu pirkėju nei žemų kainų parduotuvės.
Visai kitokia istorija nutiko su „Mere“. Šis tinklas buvo žemų kainų segmente ir traukė tuos pirkėjus, kuriems svarbiausias argumentas yra maža kaina. Tačiau po to, kai Europos Sąjunga į sankcijų sąrašą įtraukė SIA „Latprodukti“ savininką, Rusijos verslininką Sergejų Šnaiderį, „Mere“ parduotuvės Latvijoje buvo uždarytos liepos 25 dieną.
Latvijos maisto prekybininkų asociacijos vadovas Jānis Dubultas mano, kad konkurencija rinkoje vis dar pakankamai didelė, todėl pirkėjai neturėtų likti be alternatyvų. Pasak jo, „Mere“ rinkos dalis buvo nedidelė – iki 1 proc., o žemų kainų segmente veikia ir kiti prekybininkai. Kitaip tariant, pirkėjams teks persiorientuoti, bet tuščios vietos rinkoje ilgai neturėtų būti.

Kodėl „Mere“ uždarymas skaudžiausiai gali smogti ne pirkėjams
Pirkėjas, praradęs vieną parduotuvę, dažniausiai ieško kitos. Vieną savaitę važiuoja į įprastą vietą, kitą jau renkasi kitą tinklą. Tačiau tiekėjams ir vietos gamintojams viskas gali būti daug sudėtingiau. Jie ne tik praranda prekybos kanalą, bet gali įstrigti su neapmokėtomis sąskaitomis ir produkcija, kuri fiziškai liko uždarytose parduotuvėse ar sandėliuose.
Būtent dėl to Latvijos prekybininkų asociacijos vadovas Henrikas Danusēvičs kelia aliarmą. Jo teigimu, vietos verslininkai tiekė produkciją parduotuvėms, kurios tuo metu veikė legaliai. Prekės buvo skirtos Latvijos gyventojams, o ne eksportui. Tačiau uždarius parduotuves ir įšaldžius sąskaitas, dalis vietos ūkininkų bei gamintojų gali likti be pinigų, o jų produkcija – sandėliuose, kur jai gresia gedimas.
Tai ir yra nemaloniausia šios istorijos dalis. Sankcijos nukreiptos į su agresorine valstybe siejamą verslą, tačiau praktikoje smūgį gali pajusti ir tie, kurie tiesiog tiekė pieno, mėsos, duonos ar kitus produktus Latvijos rinkai. Jeigu valstybė neras greito sprendimo, dalis sąžiningų vietos tiekėjų gali tapti šalutine sankcijų pasekme.
Danusēvičs ragina skubiai atlikti uždarytų „Mere“ parduotuvių ir sandėlių prekių inventorizaciją, aiškiai nustatyti, kurios prekės priklauso Latvijos tiekėjams, ir leisti verslininkams susigrąžinti neapmokėtą produkciją. Pasak jo, sankcijos yra svarbios, tačiau jos neturi būti įgyvendinamos taip, kad nukentėtų savi gamintojai.

Pigiau lentynoje dar nereiškia ramybės visoje rinkoje
Latvijos pavyzdys rodo dvi skirtingas prekybos realybes vienu metu. Vienoje pusėje – sumažintas PVM, pigesni pagrindiniai maisto produktai ir reali nauda pirkėjui. Kitoje – užsidarantys tinklai, persiskirstanti konkurencija ir tiekėjai, kurie staiga gali likti be pinigų už jau pristatytas prekes.
Kol kas pirkėjams didžiausia gera žinia yra ta, kad duona, pienas, kiaušiniai ir paukštiena tikrai atpigo. Be to, prekybos apimtys liepą augo, o prognozės rodo, kad jos gali būti apie 4 proc. didesnės nei pernai. Tai leidžia manyti, kad PVM mažinimas bent trumpuoju laikotarpiu suveikė.
Tačiau klausimas, kas bus toliau, lieka atviras. Ar sumažintas PVM taps ilgalaike priemone? Ar jis bus išplėstas kitoms prekių grupėms? Ar pavyks apsaugoti vietos tiekėjus po „Mere“ uždarymo? Ir ar pigesnio maisto efektas nebus užgožtas naujų problemų prekybos grandinėje?
Šiuo metu aišku viena: Latvijoje maisto kainų mažinimas davė rezultatą, bet prekybos sektorius ramybės dar neturi. Pirkėjas lentynoje mato mažesnę kainą, tačiau už jos vyksta daug platesnis procesas – nuo konkurencijos persiskirstymo iki vietos gamintojų kovos, kad jų prekės ir pinigai neliktų užrakinti kartu su uždarytomis parduotuvėmis.
Komentarai
Parašyti komentarą
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?



Būkite pirmi ir pradėkite diskusiją.