Vonios kambaryje atsirado drėgmės kvapas: ką padaryti dabar, kad vėliau nereikėtų kovoti su pelėsiu

Vonios kambarys gali blizgėti švara, rankšluosčiai būti ką tik išskalbti, o vis tiek, vos pravėrus duris, pasitinka sunkus, drėgnas kvapas. Keisčiausia, kad akimis dar nematyti nei juodų taškelių siūlėse, nei patamsėjusių kampų. Tačiau būtent ši tyli stadija dažnai yra paskutinis patogus metas sutvarkyti problemą be didelio remonto.

Drėgmės kvapas vonioje nėra vien nemalonus fonas po dušo. Jis rodo, kad kažkur patalpoje vandens garai užsilaiko ilgiau, nei turėtų: įsigeria į tekstilę, kaupiasi po vonios kilimėliu, lieka ant plytelių siūlių ar nepasiekia ventiliacijos angos. Jei šį signalą nustumsite kelioms savaitėms, vėliau gali tekti valyti ne tik lentyną, bet ir pelėsį nuo silikono, lubų ar net už vonios paslėptų vietų.

Kvapas atsiranda anksčiau, nei pasimato dėmės

Po maudynių vonios kambaryje trumpam pakyla drėgmė – tai visiškai įprasta. Problema prasideda tada, kai ji neturi kur pasišalinti. Uždarytos durys, užrasojęs langas, šlapias kilimėlis ant grindų ir ant kabliukų sukabinti rankšluosčiai sudaro mažą, drėgną erdvę, kuri iki kito vakaro taip ir neišdžiūsta.

Dažnai žmogus pirmiausia įtaria kanalizaciją arba seną skalbinių krepšį. Ir kartais priežastis iš tiesų būna ten: sifone, grindų trapuose ar nešvariuose skalbimo mašinos gumos kraštuose gali kauptis nemalonų kvapą skleidžiančios nuosėdos. Vis dėlto tvankus, primenantis rūsią kvapas dažniau susijęs su drėgme ir prasta oro apykaita, o ne vien su nešvara.

Verta apžiūrėti vietas, kurių kasdien nematome: už tualeto bakelio, po spintele, prie dušo kabinos bėgelių, vonios kraštuose, aplink ventiliacijos groteles. Jei ten jaučiasi vėsa, paviršius ilgai lieka drėgnas arba kaupiasi patamsėjimai, vien oro gaiviklis tik užmaskuos situaciją. Kvapas grįš, nes jo priežastis liks ten pat.

Viena vakaro rutina, kuri pamažu užaugina problemą

Įprastas vakaras atrodo nekaltai: šeima vienas po kito nusiprausia, paskutinis žmogus užgesina šviesą ir uždaro vonios duris, kad šiluma neišeitų į koridorių. Ant grindų lieka keli vandens lašai, dušo sienelės nenuvalytos, o keturi drėgni rankšluosčiai sukrenta vienas ant kito. Ryte reikia skubėti, todėl niekas nebetikrina, ar langas aprasojęs ir ar veikia ventiliacija.

Taip kartojantis kelias dienas, vonia ima džiūti ne valandomis, o beveik visą parą. Drėgni audiniai ne tik skleidžia slogų kvapą, bet ir palaiko drėgmę mažoje patalpoje. Ypač tai jaučiama butuose, kuriuose vonios kambarys neturi lango arba jo ventiliacija silpna.

Mažų vaikų turinčiose šeimose ši rutina dar sunkiau suvaldoma: po vakarinės maudynės lieka žaislai, kilimėlis, šlapi drabužiai, o tėvams rūpi ne plytelių siūlės, bet miegas ir rytdienos darbai. Senjorui gali būti sudėtinga plačiai atidaryti langą žiemą ar po kiekvieno dušo valyti aukštas sieneles. Todėl sprendimas neturi būti idealus ir varginantis – svarbiausia sukurti kelis lengvai pakartojamus veiksmus.

Vonios kambaryje atsirado drėgmės kvapas: ką padaryti dabar, kad vėliau nereikėtų kovoti su pelėsiuNuotrauka: Pexels / Lisa Anna

Pirmiausia išdžiovinkite, o tik tada valykite

Vos pajutus kvapą, pradėkite nuo paprasčiausio dalyko – kuo greičiau sumažinkite drėgmę. Po dušo palikite atviras vonios duris, jei tai netrukdo namų privatumui, arba pravirkite langą. Jei yra ventiliatorius, įsitikinkite, kad jis veikia ir nėra uždengtas dulkėmis; grotelėse susikaupę nešvarumai gali gerokai susilpninti oro judėjimą.

Dušo sieneles, vonios kraštus ir grindyse susikaupusį vandenį verta nubraukti ar nusausinti iš karto. Tai nėra pedantiškas namų tvarkymas – mažiau vandens ant paviršių reiškia mažiau laiko drėgmei laikytis patalpoje. Kilimėlį pakabinkite džiūti, o ne palikite prigludusį prie grindų, ir neleiskite šlapiems rankšluosčiams susispausti į vieną gumulą.

Tada išvalykite vietas, kuriose kvapas gali būti įstrigęs: skalbinių krepšį, dušo užuolaidą, plytelių siūles, spintelių apačią, sifoną ar grindų trapą, jei jis yra. Valymui rinkitės konkrečiam paviršiui tinkamas priemones ir jų nemaišykite tarpusavyje. Jei jau matote pelėsio dėmių, vien paviršiaus pakvėpinimas nepadės – dėmę reikia pašalinti saugiai, patalpą gerai išvėdinti, o valant saugoti rankas ir kvėpavimo takus.

Kai vien vėdinimo jau nebeužtenka

Kartais žmogus tikrai vėdina, džiovina rankšluosčius ir reguliariai valo vonią, tačiau kvapas vis tiek sugrįžta. Tuomet verta nebespręsti problemos vien stipresniu valikliu. Priežastis gali slėptis už spintelės, po vonia, prakiurusiame sujungime, nesandarioje dušo kabinoje ar neveiksmingoje namo ventiliacijoje.

Nuomojamame būste svarbu apie nuolatinę drėgmę pranešti savininkui ne tada, kai siena jau pajuodusi, o iškart pastebėjus pasikartojantį kvapą ar drėgnas vietas. Daugiabutyje ventiliacijos bėda kartais nėra vieno buto reikalas, todėl gali prireikti kreiptis į namo administratorių. Kuo anksčiau problema įvardijama, tuo mažesnė tikimybė, kad ji bus nurašyta paprastam „blogam kvapui“.

Ir kita pusė čia svarbi. Būsto savininkas ar administratorius negali tikėtis, kad gyventojas išspręs techninį nesandarumą dažniau plaudamas plyteles, o gyventojas neturėtų ignoruoti kasdienės priežiūros vien todėl, kad vonia sena. Pelėsis dažniausiai atsiranda ten, kur susitinka dvi aplinkybės: nuolat laikoma drėgmė ir per ilgai atidėtas sprendimas.

Vonios kambaryje atsiradęs drėgmės kvapas nėra priežastis panikuoti, bet tai labai aiškus prašymas nebedelsti. Šiandien išdžiovintos sienelės, išvėdinta patalpa ir patikrinta ventiliacija gali atrodyti kaip smulkmenos. Tačiau būtent iš tokių smulkmenų susideda skirtumas tarp gaivaus vonios kambario ir kovos su pelėsiu, kurios vėliau niekas nenori imtis.