Pelėsis vonioje grįžta po kelių dienų: kaltas ne vien valiklis, o drėgmės priežastis

Vonios kambarys ką tik iššveistas: siūlės pabaltintos, kampai nuvalyti, veidrodis blizga. Atrodo, pagaliau galima ramiai uždaryti duris ir bent kuriam laikui pamiršti tą juodą dėmę prie vonios ar dušo kabinos. Tačiau po kelių dienų ji vėl pasirodo toje pačioje vietoje – lyg valiklis būtų buvęs tik trumpa kosmetinė priemonė.

Toks vaizdas ypač erzina, nes pastangų tikrai netrūksta. Žmogus perka stipresnį purškiklį, šveičia plytelių tarpus senu dantų šepetėliu, palieka praviras duris, o pelėsis vis tiek sugrįžta. Problema dažnai slypi ne tame, kad vonia valoma per retai ar netinkamai, bet tame, kas vyksta kambaryje po kiekvieno dušo.

Pelėsiui nereikia daug: šilumos, drėgmės ir vietos, kur oras užsistovi. Todėl vien nuvalyti jo pėdsakus nepakanka. Jei vonios kambarys po maudynių ilgai lieka tarsi mažas garų kambarys, tas pats kampas netrukus vėl tampa patogia vieta naujam sluoksniui augti.

Švari siena dar nereiškia, kad vonia išdžiūvo

Dažniausiai pelėsis įsitaiso ten, kur akys užkliūva ne iškart: silikoninėse siūlėse, po palange, prie lubų kampo, už skalbinių dėžės ar spintelės. Išvalius dėmę atrodo, kad problema baigta, tačiau ore ir ant paviršių likusi drėgmė niekur nedingsta vien nuo malonaus valiklio kvapo. Ji nusėda ant vėsesnių sienų, plytelių ir sandūrų, o vėliau lėtai džiūsta.

Ypač daug drėgmės vonioje lieka po karšto dušo. Veidrodis aprasoja, ant plytelių susidaro lašeliai, rankšluosčiai prisigeria vandens, o uždarytos durys neleidžia orui pajudėti. Jei ištraukimo ventiliacija silpna arba jos visai nėra, garai gali laikytis ilgiau, nei atrodo žmogui, kuris po keliolikos minučių iš vonios jau išeina.

Dar viena dažna priežastis – vonios kambarys per vėsus. Šiltas, drėgnas oras susidūręs su šalta siena ar kampu kondensuojasi, todėl būtent ten ir atsiranda nuolat drėgnas plotas. Dėl to pelėsis kartais auga net tvarkingoje vonioje, kurioje žmonės tikrai rūpinasi švara.

Valiklis šioje vietoje atlieka savo darbą: jis gali pašalinti matomą pelėsį ir dalį jo pėdsakų. Tačiau jis negali išjudinti oro ventiliacijos kanale, sušildyti šaltos sienos ar išdžiovinti už spintelės užspausto kampo. Todėl kovojant vien purškikliais tenka nuolat kartoti tą patį varginantį ratą.

Pelėsis vonioje grįžta po kelių dienų: kaltas ne vien valiklis, o drėgmės priežastisNuotrauka: Pixabay / Semevent

Maža vonia problemą parodo greičiau, bet ji paliečia ne tik ją

Mažame buto vonios kambaryje drėgmė susikaupia ypač greitai. Vienas žmogus nusiprausia vakare, po jo vonioje džiūsta rankšluosčiai, ant džiovyklės kabo keli skalbiniai, o ryte šeima vėl skuba ruoštis į darbą ir mokyklą. Kai nėra lango, o durys visą laiką uždaromos dėl privatumo ar šilumos, oras tiesiog neturi kur pasišalinti.

Šeimoms su vaikais tai gali tapti nuolatiniu galvosūkiu. Vaikai maudosi ilgiau, vonioje atsiranda daugiau šlapių rankšluosčių, kilimėlių ir žaislų, o vakare ne visada lieka jėgų dar ir sausinti sienas ar tikrinti ventiliacijos groteles. Pelėsis tada atrodo kaip netvarkos ženklas, nors iš tiesų dažnai tai yra kasdienio ritmo ir nepalankių patalpos sąlygų pasekmė.

Senjorams ar žmonėms, gyvenantiems senesniuose namuose, situacija gali būti dar sudėtingesnė. Vonios kambaryje kartais būna silpna trauka, vėsesnės išorinės sienos, senos sandūros, pro kurias patenka drėgmė. O jei pelėsis atsiranda ne tik prie dušo, bet ir viename konkrečiame sienos plote, verta pagalvoti ne vien apie garus – galbūt yra pratekėjimas, pažeistas vamzdis ar kita konstrukcinė bėda.

Kita pusė taip pat suprantama. Ne kiekvienas gali iš karto keisti ventiliaciją, remontuoti vonią ar montuoti naują šildymo sprendimą. Tačiau ir namo priežiūra, ir nuomojamo būsto savininko atsakomybė prasideda nuo to, kad į pasikartojančias dėmes nereaguojama vien dar viena dažų ar valiklio porcija. Jei drėgmė grįžta, reikia ieškoti kelio, kuriuo ji lieka patalpoje.

Kas padeda nutraukti tą patį valymo ratą

Pirmas žingsnis paprastas, nors dažnai pamirštamas: po dušo drėgmę reikia išleisti, o ne tikėtis, kad ji pati pranyks. Jei yra veikianti ventiliacija, ją verta palikti veikti ir po maudynių. Jei vonioje yra langas, trumpas intensyvus vėdinimas gali padėti greičiau pakeisti prisotintą orą sausesniu, o pravertos durys leidžia drėgmei neužsilaikyti viename mažame kambaryje.

Taip pat verta nuvalyti didžiausius vandens lašus nuo dušo sienelių, plytelių ir vonios kraštų. Tai nėra pedantiškas papildomas darbas – kuo mažiau vandens paliekama garuoti, tuo mažiau jo nusėda ant sienų. Rankšluosčius geriau kabinti taip, kad jie galėtų išdžiūti, o ne sukrauti vieną ant kito ant radiatoriaus ar palikti drėgnus ant skalbinių dėžės.

Jei ventiliacijos grotelės dulkėtos ar uždengtos, oras gali judėti dar prasčiau. Jas galima atsargiai išvalyti, o pastebėjus, kad trauka beveik nejuntama, kreiptis į namo administratorių, meistrą ar būsto savininką – pagal situaciją. Kai įtariamas vandens pratekėjimas, nuolat šlapia siena ar pelėsis plinta už baldų, vien buitinėmis priemonėmis delsti nereikėtų.

Patį pelėsį valyti būtina, bet tai daryti verta tik kartu keičiant sąlygas, kurios jam patinka. Patalpą po valymo reikia gerai išdžiovinti, o stiprias priemones naudoti pagal jų instrukcijas ir nebandyti maišyti skirtingų chemikalų. Kartais daugiau naudos duoda ne agresyvesnis buteliukas, o įprotis po dušo kelioms minutėms pasirūpinti oru ir vandens lašais.

Pelėsis vonioje grįžta ne todėl, kad žmogus blogai šveitė vieną kampą. Jis grįžta todėl, kad tas kampas vėl ir vėl gauna tai, ko jam reikia – šilumą, drėgmę ir ramybę. Kai vonioje pasikeičia ne tik plytelių spalva po valymo, bet ir pats drėgmės kelias, juodos dėmės pagaliau nustoja diktuoti namų tvarką.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!