Mėsą atšildote mikrobangėje? Viena klaida gali sugadinti vakarienę ir sveikatą

Kai vakarienei jau beveik viskas suplanuota, o mėsa vis dar kieta kaip akmuo, mikrobangų krosnelė atrodo kaip išsigelbėjimas. Paspaudi atitirpinimo režimą, palauki kelias minutes ir, rodos, problema išspręsta. Bet būtent čia daugelis ir suklysta: greitas atitirpinimas gali būti patogus, tačiau su mėsa reikia elgtis atsargiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Šaldyti mėsą patogu. Vieni taip perka didesnį kiekį akcijų metu, kiti tiesiog nenori kasdien eiti į parduotuvę. Šaldiklyje gulinti vištiena, faršas ar kepsnys dažnai atrodo kaip mažas saugumo jausmas: „bus iš ko pagaminti“. Tačiau kai ateina laikas ruošti vakarienę, tas pats gabalas gali tapti galvos skausmu. Ypač tada, kai laiko mažai, vaikai jau klausia, kada valgys, o jūs dar tik bandote išjudinti sušalusią mėsą iš pakuotės.

Kodėl mikrobangų krosnelė nėra toks nekaltas sprendimas

Daugelis mikrobangų krosnelių turi specialią atitirpinimo funkciją, todėl atrodo logiška ja naudotis. Ir iš tiesų – techniškai mėsą taip atitirpinti galima. Problema prasideda tada, kai mėsa mikrobangėje ne tik atitirpsta, bet vietomis pradeda šilti ar net šiek tiek kepti.

Tai ypač svarbu dėl bakterijų. Kai mėsa kurį laiką būna šiltesnėje būsenoje, bet dar nėra iki galo termiškai apdorota, susidaro palankesnės sąlygos bakterijoms daugintis. Kitaip tariant, pavojus atsiranda ne vien dėl pačios mikrobangės, o dėl to, kas vyksta po jos: mėsa jau pašilusi, tačiau dar guli ant stalo, kol pjaustomos daržovės, ieškomi prieskoniai ar ruošiami kiti produktai.

Todėl pagrindinė taisyklė labai paprasta: jei mėsą atitirpinote mikrobangų krosnelėje, ją reikia gaminti iš karto. Ne po pusvalandžio, ne „tuoj, tik dar susitvarkysiu“, o iškart dėti į keptuvę, orkaitę, puodą ar ant grilio. Tai nėra smulkmena – tai būdas sumažinti riziką ir ramiau jaustis dėl to, ką dedate ant šeimos stalo.

Saugiausias būdas – atitirpinti šaldytuve

Jeigu žinote, kad mėsos reikės rytoj, geriausia ją iš šaldiklio perkelti į šaldytuvą. Taip mėsa atitirpsta lėčiau, bet saugiau, nes visą laiką būna vėsioje aplinkoje. Šis būdas reikalauja šiek tiek planavimo, tačiau už tai atsidėkoja ramybe: nereikia skubėti, nereikia baimintis, kad gabalas vienoje vietoje jau šiltas, o kitoje dar ledinis.

Pavyzdžiui, apie 500 gramų maltos mėsos šaldytuve gali atitirpti maždaug per parą. Didesniems gabalams gali prireikti dar daugiau laiko. Todėl verta turėti mažą įprotį: vakare, kai jau galvojate apie rytojų, perkelti mėsą iš šaldiklio į šaldytuvą. Tai užtrunka kelias sekundes, bet kitą dieną gali išgelbėti nuo chaoso virtuvėje.

Dar vienas praktiškas patarimas – mėsą dėti į dubenį ar lėkštę, kad atitirpstantys skysčiai nepatektų ant kitų produktų. Niekas nenori atidaryti šaldytuvo ir rasti nemalonaus siurprizo ant daržovių ar lentynos. Tokios smulkmenos virtuvėje ir kuria tą jausmą, kad viskas valdoma.

Kai laiko mažai, padeda šaltas vanduo

Jeigu šaldytuvas per lėtas, galima rinktis kitą būdą – šaltą vandens vonelę. Svarbu, kad mėsa būtų sandariame maišelyje arba vandeniui atspariame inde. Tada ją galima panardinti į dubenį ar kriauklę su šaltu vandeniu. Vanduo turėtų būti keičiamas maždaug kas pusvalandį, kad procesas vyktų tolygiau ir saugiau.

Šis būdas dažnai gerokai greitesnis nei atitirpinimas šaldytuve. Maždaug pusė kilogramo maltos mėsos taip gali atitirpti per maždaug valandą. Tai patogu tada, kai vakarienė dar ne ant ribos, bet laukti iki rytojaus jau nebeišeina.

Svarbu nepainioti: vanduo turi būti šaltas, ne karštas. Karštas vanduo gali atrodyti kaip gudrus triukas, bet iš tikrųjų jis sušildo mėsos paviršių per greitai, o vidus dar lieka sušalęs. Rezultatas – daugiau rizikos ir mažiau ramybės. Virtuvėje greitis geras tik tada, kai jis neperžengia saugumo ribų.

Ar galima kepti mėsą tiesiai iš šaldiklio?

Taip, kai kuriais atvejais mėsą galima ruošti ir neatitirpintą. Tai ypač praverčia, kai tikrai nėra laiko. Šaldytą mėsą galima dėti į keptuvę, orkaitę ar ant grilio, tačiau reikia nusiteikti, kad gaminimas truks ilgiau. Dažnai skaičiuojama, kad šaldytai mėsai gali prireikti maždaug perpus daugiau laiko nei atitirpintai.

Čia svarbiausia kantrybė. Didžiausia klaida – iš išorės apskrudusią mėsą palaikyti paruošta, nors viduje ji dar gali būti nepakankamai iškepusi. Jei gabalas storesnis, geriau kepti lėčiau ir įsitikinti, kad vidus tikrai pasiekė saugų paruošimo lygį. Ypač atsargiai reikėtų elgtis su vištiena ir malta mėsa, nes jos mažiau atleidžia skubėjimą.

Maža taisyklė, kuri virtuvėje labai praverčia

Mėsos atitirpinimas atrodo paprastas dalykas, bet būtent tokios kasdienės smulkmenos dažnai lemia, ar vakarienė bus rami, ar lydima nerimo. Mikrobangų krosnelė gali padėti, tačiau tik tada, jei po jos mėsa iš karto keliauja į karštį. Jei norite saugiausio varianto, planuokite iš anksto ir atitirpinkite šaldytuve. Jei skubate – rinkitės šaltą vandenį, o ne karštą.

Gal tai skamba kaip nedidelė buities taisyklė, bet ji labai žmogiška. Juk gaminame ne tik tam, kad būtų ką padėti į lėkštę. Gaminame tam, kad namuose būtų gera, saugu ir ramu. O kartais ta ramybė prasideda nuo paprasto sprendimo: nepagreitinti proceso bet kokia kaina.