Skalbimo mašinos būgną išvalysite be meistro: paprasta procedūra, pašalinanti kvapus ir susikaupusius nešvarumus

Ar pažįstamas tas momentas, kai išskalbtus marškinėlius išimate švarius, bet vietoj gaivaus kvapo užuodžiate kažką drėgno ir nemalonaus? Pirmoji mintis dažnai būna apie skalbiklio miltelius, minkštiklį ar per ilgai būgne paliktus drabužius. Tačiau neretai kvapas slypi ten, kur jo nesimato – pačiame skalbimo mašinos būgne ir aplink jį.

Mašina kasdien atrodo dirbanti su vandeniu ir priemonėmis, todėl lengva patikėti, kad ji išsivalo pati. Iš tikrųjų ant jos vidaus dalių lieka skalbiklio nuosėdų, minkštiklio likučių, audinių pūkelių ir drėgmės. Kai durelės po skalbimo uždaromos iškart, ši terpė tampa ypač palanki užsistovėjusiam kvapui.

Gera žinia ta, kad vien dėl nešvaraus būgno meistro kviesti paprastai nereikia. Reguliarus tuščias valymo ciklas, keliolika minučių prie gumos tarpinės ir įprotis leisti mašinai išdžiūti dažnai padaro daugiau nei bandymas kvapą užmaskuoti stipresniu minkštikliu.

Nemalonus kvapas prasideda ne nuo skalbinių

Nemaloniai kvepiantis būgnas retai tampa problema per vieną savaitę. Ji auga tyliai: vieną kartą po skalbimo durelės lieka užvertos, kitą – į stalčiuką įpilama šiek tiek daugiau priemonės, o skalbiama dažniausiai žemoje temperatūroje. Iš pradžių pokytis beveik nejuntamas, tačiau vėliau atidarius mašiną pasitinka sunkus drėgmės kvapas.

Daugiausia nešvarumų paprastai matosi ne ant blizgančių būgno sienelių, o guminėje durelių tarpinėje. Jos raukšlėse užsilaiko vanduo, plaukai, pūkeliai, smulkūs daiktai ir skalbimo priemonių likučiai. Būtent todėl mašina gali atrodyti tvarkinga, bet skalbiniai po ilgo ciklo vis tiek nebekvepia taip švariai, kaip norėtųsi.

Žmogų erzina ne vien pats kvapas. Apmaudu, kai skalbimui jau skirti vanduo, elektra, laikas ir priemonės, o rezultatą tenka abejoti dar prieš padžiaunant drabužius. Šeimai su vaikais tai reiškia papildomą skalbimą, o skubančiam žmogui – dar vieną darbą vakare, kai atrodo, kad namų ruošai jėgų jau nebeliko.

Vienas tuščias ciklas gali gerokai pakeisti situaciją

Paprasta būgno valymo procedūra prasideda nuo visiškai tuščios mašinos. Išimkite drabužius, patikrinkite būgną ir drėgna šluoste nuvalykite jo vidų bei durelių stiklą. Tada atlenkite gumos tarpinės kraštus: jei ten susikaupė pūkų ar nešvarumų, juos atsargiai pašalinkite, o tarpinę nuvalykite šluoste.

Po to paleiskite aukščiausios temperatūros tuščią programą arba specialią būgno valymo programą, jeigu tokia yra jūsų mašinoje. Geriausia naudoti skalbimo mašinoms skirtą valiklį ir jo kiekį rinktis pagal priemonės bei gamintojo nurodymus. Tai saugesnis kelias nei pilti atsitiktines namuose rastas priemones, ypač jei nežinote, kaip jos veiks jūsų konkretaus modelio tarpines ir vidines dalis.

Ciklui pasibaigus, neverskite durelių uždaryti iš įpročio. Palikite jas praviras, ištraukite skalbiklio stalčiuką ir leiskite viskam išdžiūti. Jei stalčiuke matosi slidžių priemonių likučių, jį verta išimti ir nuplauti šiltu vandeniu – kitaip būgną išvalysite, bet dalį senų nešvarumų paliksite ten, iš kur jie vėl keliaus į mašiną.

Skalbimo mašinos būgną išvalysite be meistro: paprasta procedūra, pašalinanti kvapus ir susikaupusius nešvarumusNuotrauka: Pexels / RDNE Stock project

Skirtingiems namams tas pats kvapas reiškia skirtingą vargą

Šeimoje, kur skalbimo mašina sukasi beveik kasdien, ji greičiau susiduria su pūkeliais, didesniu priemonių kiekiu ir nuolatine drėgme. Ypač daug jos lieka po rankšluosčių, sportinių drabužių ar patalynės skalbimo. Kai mašina nuolat „dirba“, lengva atidėti jos priežiūrą vėlesniam laikui, nors būtent tokiuose namuose valymo ciklas labiausiai atsiperka.

Vienam gyvenančiam žmogui problema gali būti kitokia: skalbiama rečiau, todėl tarp ciklų uždara mašina ilgai stovi drėgna. Senjorams papildomą nepatogumą kelia tai, kad gumos tarpinėje esančius nešvarumus sunku pastebėti ar patogiai išvalyti. O nuomojamame būste kartais apskritai neaišku, kada mašina paskutinį kartą buvo prižiūrėta.

Vis dėlto ne kiekvienas kvapas reiškia tą pačią bėdą. Jei po valymo ir džiovinimo jis greitai grįžta, mašina blogai išleidžia vandenį, skalbiniai lieka labai šlapi arba pasirodo vandens pratekėjimo požymių, vien būgno valymo gali nepakakti. Tokiu atveju verta patikrinti naudojimo instrukciją ir, jei problema nesibaigia, kreiptis į specialistą – užsikimšęs filtras ar kitas gedimas nėra dalykas, kurį reikia ignoruoti.

Mašinai reikia ne daugiau chemijos, o mažiau drėgmės

Dažna klaida – pajutus kvapą įpilti dar daugiau minkštiklio. Taip skalbiniai trumpam gali kvepėti intensyviau, bet pačios nuosėdos niekur nedingsta. Kai priemonių naudojama daugiau nei reikia, jų likučiai gali dar labiau kauptis stalčiuke, ant guminių dalių ir ten, kur akimis nepasiekiame.

Praktiškiausias įprotis paprastas: po kiekvieno skalbimo palikite dureles ir stalčiuką pravirus bent tiek, kad pasišalintų drėgmė. Kartą per kurį laiką apžiūrėkite tarpinę, o būgną išvalykite reguliariai, nelaukdami, kol kvapas įsigers į rankšluosčius. Tikslus intervalas priklauso nuo to, kaip dažnai skalbiate ir ką nurodo mašinos gamintojas, tačiau svarbiausia šio darbo neatidėlioti iki problemos.

Verta prisiminti ir darbuotojų bei gamintojų pusę: ne kiekvienas nešvarumų sluoksnis atsiranda dėl aplaidumo. Žmonės renkasi trumpas, vėsesnes programas, nes taupo laiką ir energiją, o skalbimo priemonių dozavimą dažnai sunku įvertinti iš akies. Tačiau mašina nėra vien mygtukas ant sienos – ji yra drėgnas namų prietaisas, kuriam reikia kelių paprastų priežiūros minučių.

Švarus būgnas nėra smulkmena tiems, kurie nori, kad iš jo išimti drabužiai iš tiesų būtų švarūs. Kartais namų tvarka prasideda ne nuo dar vieno skalbimo, o nuo tuščios mašinos, atvertų durelių ir sprendimo nebeleisti drėgmei kauptis ten, kur jos kasdien nepastebime.