Skalbimo mašina pradėjo skleisti nemalonų kvapą – viena vieta dažnai lieka neišvalyta metų metus

Iš pradžių kvapas būna vos juntamas. Atidarote skalbimo mašinos dureles, įdedate drabužius ir pagalvojate, kad gal tiesiog viduje ilgiau gulėjo drėgnas rankšluostis. Tačiau po kelių skalbimų tas sunkus, rūgštokas drėgmės kvapas persikelia ir ant ką tik išskalbtų marškinėlių, patalynės ar sportinių drabužių.

Dažnas pirmas sprendimas – įpilti daugiau skalbiklio, skalbti karštesne programa arba į būgną supilti specialų valiklį. Kartais tai padeda tik trumpam, nes nemalonus kvapas slepiasi ne vien ten, kur jį lengviausia pamatyti. Viena labiausiai pamirštamų vietų yra skalbiklio stalčiukas ir ypač jo ertmė mašinos viduje, į kurią stalčiukas įsistumia.

Iš išorės jis gali atrodyti beveik švarus: keli prilipę miltelių grūdeliai, truputis minkštiklio žymės. Tačiau už stalčiuko, siauruose vandens kanalėliuose ir kampuose ilgainiui susidaro drėgnas skalbiklio, minkštiklio bei dulkių sluoksnis. Būtent ten, kur ranka paprastai nepasiekia, kvapas gali kauptis metų metus.

Stalčiukas nėra tik vieta įpilti priemonę

Skalbiklio stalčiukas daugeliui yra toks pats savaime suprantamas kaip vandens čiaupas: atidarėte, įpylėte, uždarėte ir pamiršote. Tačiau po kiekvieno skalbimo per jį teka vanduo, o dalis skalbimo priemonių ne visada iki galo nusiplauna. Ypač lipnus gali būti audinių minkštiklis, kuris palieka slidų sluoksnį ir lengvai prilimpa prie sienelių.

Jeigu mašina dažniausiai skalbia žemesnėje temperatūroje, drėgmė ir likučiai neturi progos gerai pasišalinti. Prie jų prilimpa dulkės, smulkūs plaukeliai, o stalčiuką uždarius viskas lieka tamsioje, menkai vėdinamoje vietoje. Nenuostabu, kad ilgainiui čia atsiranda pilkšvų, rusvų ar juodų apnašų ir kvapas, kurio nepaslepia net stipriai kvepiantis skalbiklis.

Svarbu suprasti, kad nemaloniai kvepianti mašina nebūtinai reiškia gedimą. Dažnai tai yra tiesiog susikaupusių kasdienių likučių pasekmė. Žmogus pyksta ne todėl, kad reikės skirti dešimt minučių valymui, o todėl, kad ką tik išplauti drabužiai nebekvepia švara ir kyla jausmas, jog namų buitis niekada nesibaigia.

Vienas skalbimas, po kurio kvapas nebedingo

Tokia situacija dažnai pastebima po skalbimo, kai skalbinių būgne nebuvo nieko ypatingo – tik kasdieniai drabužiai, kojinės, keli rankšluosčiai. Programai pasibaigus durys atidaromos laiku, drabužiai išimami, tačiau vietoj švaros kvapo pasitinka drėgno rūsio priminimas. Tuomet įtarimas dažniausiai krinta ant būgno gumos ar filtro, nors stalčiukas net nepatikrinamas.

Ištraukus jį paaiškėja, kad po matoma dalimi yra daugiau nei atrodė. Kampuose gali būti sukietėjusio minkštiklio, o ertmėje – tamsus, drėgnas sluoksnis, kurio iš priekio beveik nesimato. Jei stalčiukas daugelį metų tik papildomas priemonėmis, bet neišimamas ir neplaunamas, jis pamažu tampa maža vieta, kur nuolat laikosi drėgmė.

Tai ypač erzina šeimas, kurios skalbia dažnai ir greitai: vieni skalbiniai išimami, tuoj pat dedami kiti, o apie atviras dureles ar pravertą stalčiuką nėra kada galvoti. Senjorui stalčiuko išėmimas gali atrodyti sudėtingas, jei jis užsifiksuoja. Dirbantis žmogus gali nė nepastebėti problemos, kol kvapas neįsigeria į mėgstamą megztinį ar patalynę, kurią norėjosi po darbo tiesiog švariai pakloti.

Skalbimo mašina pradėjo skleisti nemalonų kvapą – viena vieta dažnai lieka neišvalyta metų metusNuotrauka: Unsplash / Andrey Matveev

Kaip išvalyti vietą, kurios paprastai nematome

Pirmiausia stalčiuką verta visiškai ištraukti. Daugelyje mašinų tam yra mažas fiksatorius, dažnai ties minkštiklio skyreliu, tačiau prieš traukiant per jėgą pravartu pažiūrėti savo prietaiso naudojimo instrukciją. Išimtą detalę galima nuplauti šiltu tekančiu vandeniu, o užsilikusius sluoksnius atsargiai pašalinti senu dantų šepetėliu ar mažu šepetėliu.

Vien stalčiuko nuplauti neužtenka, jei apnašos liko jo ertmėje. Ten tinka drėgna šluostė, siauresnis šepetėlis ar medvilninis pagaliukas kampams pasiekti. Valant nereikia aštrių įrankių, kurie galėtų pažeisti plastiką ar giliau nustumti nešvarumus į vandens kanalus; jei nešvarumų daug arba vanduo prasčiau prateka, saugiausia vadovautis gamintojo priežiūros rekomendacijomis.

Po valymo stalčiuką ir ertmę verta gerai nusausinti, o paskui palikti pravertą, kad viduje neliktų uždarytos drėgmės. Tą patį įprotį naudinga taikyti ir būgno durelėms, kai mašina neskalbia. Kartkartėmis paleista tuščia priežiūros ar aukštesnės temperatūros programa, naudojant konkrečiam prietaisui tinkamą valymo priemonę, taip pat padeda nuplauti likučius, kurių kasdien nematome.

Mažiau priemonių kartais reiškia daugiau švaros

Nemalonus kvapas kartais paskatina elgtis priešingai nei reikėtų: pilti dvigubą kiekį skalbiklio ir minkštiklio, kad skalbiniai labiau kvepėtų. Tačiau perteklinės priemonės ne visada išsiskalauja geriau. Dalis jų gali likti stalčiuke, žarnelėse ar ant vidinių mašinos paviršių, o vėliau tapti tuo sluoksniu, prie kurio limpa vis nauji nešvarumai.

Verslui ir gamintojams lengva kalbėti apie greitą skalbimą, kvapnius priedus bei patogias kapsules, tačiau pats prietaisas vis tiek reikalauja paprastos priežiūros. Darbuotojai, aptarnaujantys techniką, taip pat dažnai susiduria su problema tik tuomet, kai ji jau įsisenėjusi. O daugumai žmonių būtų pakakę aiškaus priminimo: išimkite stalčiuką, pažvelkite už jo ir leiskite jam išdžiūti.

Jei po kruopštaus stalčiuko, gumos, filtro ir būgno priežiūros kvapas išlieka, verta neignoruoti ir kitų priežasčių. Gali būti, kad problema susijusi su vandens nutekėjimu, nešvarumais giliau sistemoje ar kitu techniniu nesklandumu, todėl tuomet geriau kreiptis į kvalifikuotą meistrą. Tačiau pradėti verta nuo paprasčiausio žingsnio – tos mažos, kasdien atidaromos vietos, kurios vidų taip retai kas nors iš tikrųjų pamato.

Švari skalbimo mašina prasideda ne nuo stipresnio kvapo buteliuko. Ji prasideda nuo kelių minučių, per kurias ištraukiamas stalčiukas ir išvaloma tai, kas ilgai slėpėsi už jo. Kartais būtent ten baigiasi tas nemalonus jausmas, kad namuose skalbi vis iš naujo, o švaros vis tiek lyg trūksta.