Tokio agresyvaus „El Ninjo“ dar pasaulis neregėjo. Pasaulio ekonomikai prognozuojamas trilijoninis išbandymas

Karščio bangos, sausros, liūtys ir prastesni derliai dažnai atrodo kaip tolimos naujienos iš kitų žemynų. Tačiau kai Ramiajame vandenyne stiprėja „El Ninjo“, jo poveikis retai lieka vien ten, kur prasideda. Jis gali pakeisti orus, sujaukti žemės ūkį, pakelti maisto kainas ir dar labiau apsunkinti valstybių, kurios jau dabar balansuoja ant ekonominės įtampos ribos, padėtį.

Šį kartą perspėjimai skamba ypač rimtai. Skelbiama, kad besiformuojantis „El Ninjo“ gali tapti stipriausiu per 76 metus. Pasaulio meteorologijos organizacija įspėja, kad reiškinys gali stiprėti iki 2026 m. spalio ir tęstis iki 2027 m. pavasario. Tai reiškia, kad artimiausi mėnesiai gali tapti sudėtingi ne tik klimatologams, bet ir ūkininkams, centriniams bankams, darbuotojams bei paprastiems vartotojams.

Ekonomistų skaičiavimai taip pat nepalieka daug ramybės. „Bloomberg Economics“ vertinimu, iki 2030 m. pasaulinė žala gali viršyti 4 trln. JAV dolerių. Tokie skaičiai skamba milžiniškai, bet už jų slypi labai kasdieniški dalykai: brangesnis maistas, prarastos darbo valandos, smukę derliai, sutrikęs transportas, išaugusi migracija ir dar didesnis spaudimas skurdesnėms šalims.

Kodėl šis „El Ninjo“ kelia tiek nerimo

„El Ninjo“ nėra naujas reiškinys. Tai natūralus Ramiojo vandenyno temperatūrų ir atmosferos cirkuliacijos pokytis, kuris gali pakeisti orų modelius įvairiuose pasaulio regionuose. Vienur jis atneša sausras, kitur – liūtis ir potvynius, dar kitur – neįprastą karštį.

Tačiau šį kartą nerimą kelia jo stiprumas ir ankstyvi signalai. Kolumbijos universiteto mokslininkai pranešė, kad pagrindinė Ramiojo vandenyno dalis, pagal kurią vertinamas „El Ninjo“ intensyvumas, jau 15 savaičių iš eilės pasiekė itin aukštą šilumos lygį. Tai fiksuojama neįprastai anksti reiškinio vystymosi laikotarpiu.

Prognozėse minimos jūros paviršiaus temperatūros anomalijos gali viršyti 2,9 laipsnio Celsijaus. Tai būtų gerokai daugiau nei 2 laipsnių riba, nuo kurios kalbama apie vadinamąjį „super“ „El Ninjo“. Toks scenarijus reikštų ne vien karštesnes dienas. Tai galėtų sukelti platesnę grandininę reakciją – nuo laukų iki parduotuvių lentynų.

Labiausiai kentės šalys, kurios ir taip turi mažai atsargų

Didžiausias smūgis paprastai tenka ne turtingiausioms valstybėms, o toms, kurios labiausiai priklauso nuo žemės ūkio, sezoninių kritulių ir nestabilios maisto rinkos. Besivystančiose šalyse net kelių savaičių sausra ar prastas lietaus sezonas gali reikšti nepatogumą, o tikrą krizę.

Azijoje ekonominis spaudimas jau siejamas su maisto ir energijos infliacija. Filipinų, Indonezijos, Pietų Korėjos, Pakistano ir Šri Lankos centriniai bankai šiemet bent kartą kėlė palūkanų normas, nes kainų spaudimas išlieka nestabilus.

Indijoje situacija ypač jautri dėl musonų. Šalyje didelė dalis kritulių priklauso būtent nuo šio sezoninio lietaus, todėl silpnesnis musonas gali reikšti prastesnį derlių. O kai nukenčia tokio dydžio maisto gamybos sistema, poveikis gali pasijusti gerokai plačiau nei vienos valstybės ribose.

Afrikos plėtros banko klimato kaitos atstovai taip pat įspėja, kad paveiktoms šalims žala gali siekti 10–20 mlrd. JAV dolerių. Labiausiai nukentėjusiose valstybėse bendrasis vidaus produktas gali sumažėti vidutiniškai 1–2 procentais. Skaičiuose tai atrodo kaip ekonomikos statistika, bet realybėje tai reiškia prarastas pajamas, brangesnį maistą ir didesnį žmonių pažeidžiamumą.

Rekordinis El Ninjo gali smogti mėlynių ir kavos kainoms

Darbo rinkai gresia nematomas smūgis

„El Ninjo“ pavojus slypi ne tik gamtoje. Tarptautinė darbo organizacija įspėja, kad 2026–2027 m. reiškinys gali smarkiai paveikti darbo rinką Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione. Šiose teritorijose daug žmonių dirba neformalioje ekonomikoje, todėl jų pajamos labai priklauso nuo oro sąlygų, sezono ir kasdienio darbo galimybių.

Jeigu Centrinės Amerikos sausajame koridoriuje užsitęs sausros, Peru ir Ekvadorą užklups potvyniai, o Pietų Amerikos pietryčiuose sustiprės audros, nukentės skirtingi sektoriai: žemės ūkis, žuvininkystė, transportas, turizmas.

Tokiose situacijose žmonės dažnai praranda ne nuolatinį atlyginimą, o dienos uždarbį. Viena sugadinta savaitė gali reikšti, kad šeima nebegali susimokėti už maistą, nuomą ar vaikų mokyklą. Todėl organizacijos perspėja ir dėl dar vienos rizikos – skurdo gilėjimo bei vaikų darbo augimo pažeidžiamiausiose bendruomenėse.

Kodėl tai aktualu ir Lietuvai

Lietuva nėra Ramiojo vandenyno pakrantėje, tačiau tai nereiškia, kad tokie reiškiniai mūsų nepaliečia. Pasaulio ekonomika sujungta per žaliavas, maistą, energiją, transportą ir finansų rinkas. Jei viename regione prastėja derlius, kitame kyla importuojamų produktų kainos. Jei didėja infliacija Azijoje ar Lotynų Amerikoje, tai gali veikti ir platesnes tiekimo grandines.

Lietuvos vartotojui tai gali pasimatyti ne kaip „El Ninjo“ pavadinimas sąskaitoje, o kaip brangesni maisto produktai, didesnis spaudimas žaliavų rinkose ar atsargesnė pasaulio ekonomikos nuotaika. Verslui tai gali reikšti sudėtingesnį planavimą, brangesnį transportą, neaiškesnes tiekimo sąlygas.

Todėl tokios naujienos nėra tik klimato mokslininkų tema. Kai gamta keičia ritmą, ekonomika dažnai priversta skaičiuoti nuostolius.

Vien prognozių neužtenka – svarbiausia pasiruošimas

Pasaulio meteorologijos organizacijos vadovė Celeste Saulo pabrėžia, kad tokie perspėjimai suteikia valstybėms ir bendruomenėms laiko pasiruošti. Tai svarbi mintis: „El Ninjo“ nėra staigus žemės drebėjimas, kurio neįmanoma numatyti. Jo stiprėjimą galima stebėti, o poveikiui – ruoštis.

Tai reiškia maisto atsargų planavimą, socialinės apsaugos stiprinimą, pagalbą ūkininkams, ankstyvo perspėjimo sistemas, darbo rinkos apsaugą ir investicijas į atsparesnę infrastruktūrą. Kuo vėliau šalys reaguoja, tuo brangiau vėliau kainuoja pasekmės.

Šis „El Ninjo“ gali tapti dar vienu priminimu, kad klimato reiškiniai seniai nebėra vien orų prognozės dalis. Jie veikia ekonomikas, darbo vietas, maisto kainas ir politinį stabilumą.

Gamta šį kartą vėl rodo jėgą. Klausimas tik vienas: ar pasaulis spės pasiruošti, kol ta jėga taps sąskaitomis, prarastais derliais ir sunkesniu gyvenimu milijonams žmonių.