Naujos pakuočių taisyklės jau palies ir Lietuvos verslą: pirmiausia reikės ne naujų dėžių, o tvarkingos apskaitos

Europos Sąjungoje pradėtas taikyti naujasis Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas, todėl daliai Lietuvos įmonių teks rimčiau pasižiūrėti į tai, kas iki šiol atrodė kaip techninė smulkmena: dėžes, siuntų vokus, užpildus, plėveles, etiketes, padėklus ir visą kitą pakuotę, su kuria prekė pasiekia klientą.

Tai ypač aktualu elektroninei prekybai. Internetinės parduotuvės dažnai galvoja, kad pakuotė yra tik gamintojo dėžutė, kurioje atkeliauja prekė. Tačiau praktikoje pakuote gali tapti ir papildoma siuntimo dėžė, popierinis ar plastikinis vokas, burbulinė plėvelė, oro pagalvės, popierinis užpildas, lipni juosta ar transportavimo plėvelė. Kitaip tariant, viskas, kas naudojama prekei apsaugoti, laikyti, gabenti ar pateikti pirkėjui.

Reglamentas (ES) 2025/40 įsigaliojo 2025 m. vasarį, o bendras jo taikymas prasideda nuo 2026 m. rugpjūčio 12 d. Europos Komisija nurodo, kad šios taisyklės skirtos mažinti pakuočių atliekas ir pereiti prie labiau perdirbamų bei pakartotinai naudojamų pakuočių sistemos.

Ką pirmiausia turi padaryti Lietuvos įmonės

Svarbiausia dabar – ne panikuoti ir ne skubėti išmesti visų turimų dėžių. Pirmas žingsnis turėtų būti daug paprastesnis: suprasti, kokias pakuotes įmonė naudoja, iš kur jos gaunamos ir kokį vaidmenį įmonė atlieka tiekimo grandinėje.

Jeigu įmonė parduoda prekes su savo prekės ženklu, užsako pakuotes su savo logotipu arba pati supakuoja prekes galutiniam pirkėjui, jos atsakomybė gali būti didesnė. Jeigu įmonė importuoja supakuotas prekes iš ne ES šalių, jai svarbu turėti tiekėjo dokumentus ir įrodymus, kad pakuotė atitinka reikalavimus. Jeigu įmonė tik perparduoda jau supakuotą prekę, jai vis tiek svarbu žinoti, kas yra tiekėjas ir iš kur prireikus gauti dokumentus.

Lietuvoje gamintojams ir importuotojams jau taikomas gamintojo atsakomybės principas: jie atsakingi už vidaus rinkai tiekiamų gaminių ir pakuočių poveikį aplinkai, taip pat už pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą ar finansavimą.

Pakuotė – ne tik graži dėžutė

Lietuvos verslui svarbu suprasti, kad pakuotė nėra tik tai, ką mato pirkėjas lentynoje. Jei elektroninė parduotuvė įdeda prekę į papildomą siuntimo dėžę, prideda apsauginių medžiagų ir užklijuoja lipnią juostą, visa tai tampa jos naudojamos pakuotės dalimi.

Aplinkos ministerija pakuotę apibrėžia kaip gaminį, skirtą produktams laikyti, apsaugoti, tvarkyti, transportuoti ar pateikti vartotojams arba kitam ekonominės veiklos vykdytojui. Todėl praktikoje verslui reikia ne tik žinoti, kiek dėžių nupirko, bet ir fiksuoti jų medžiagą, svorį, paskirtį, tiekėją ir panaudojimą.

Būtent čia daug mažų įmonių gali susidurti su nemaloniausia dalimi. Ne pati dėžė bus problema, o dokumentų trūkumas. Jei tiekėjas negali pateikti pakuotės sudėties, svorio ar atitikties informacijos, vėliau tai gali tapti įmonės galvos skausmu.

Ką verta susitvarkyti jau dabar

Pirmiausia reikėtų susirašyti visas naudojamas pakuotes. Ne bendrais žodžiais „dėžės ir vokai“, o konkrečiai: kartoninės dėžės, plastikiniai siuntų vokai, popieriniai vokai, burbulinė plėvelė, popierinis užpildas, lipni juosta, padėklai, transportavimo plėvelė.

Antras žingsnis – paprašyti tiekėjų dokumentų. Reikėtų turėti pakuočių specifikacijas, medžiagų sudėtį, svorį, gamintojo informaciją ir, kai taikoma, atitikties dokumentus. Jei prekės ar pakuotės perkamos iš užsienio, šiuos reikalavimus verta įtraukti į sutartis ar užsakymo sąlygas.

Trečias žingsnis – susitvarkyti vidinę apskaitą. Lietuvoje pakuočių apskaitos duomenys svarbūs ir dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaravimo. Aplinkos apsaugos agentūra nurodo, kad gamintojai ir importuotojai pagal pakuočių apskaitos duomenis turi rengti ir teikti deklaraciją VMI.

Tai nereiškia, kad kiekvienai smulkiai įmonei iš karto gresia didžiulė mokestinė našta. Lietuvoje gamintojai ir importuotojai, per ataskaitinį laikotarpį vidaus rinkai tiekiantys ne daugiau kaip 0,5 tonos pakuočių, gali būti atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, tačiau tik laikydamiesi apskaitos reikalavimų.

Didžiausias pokytis laukia elektroninės prekybos

Internetinės prekybos verslams naujos taisyklės bus ypač juntamos todėl, kad būtent čia dažnai naudojama daug perteklinės pakuotės. Mažas produktas įdedamas į didelę dėžę, tuščia vieta pripildoma plastiko ar popieriaus, o pirkėjas iš paštomato parsineša daugiau oro nei prekės.

Nuo 2030 m. grupinėms, transportavimo ir elektroninės prekybos pakuotėms bus taikomas reikalavimas, kad tuščia erdvė neviršytų 50 proc. pakuotės tūrio. Į šią tuščią erdvę bus įskaičiuojami ir užpildai, todėl burbulinė plėvelė ar oro pagalvės nebebus paprastas būdas pateisinti per didelę dėžę.

Tai reiškia, kad ateityje verslui reikės geriau parinkti dėžių dydžius, naudoti mažiau perteklinių medžiagų ir aiškiau pagrįsti, kodėl pasirinkta būtent tokia pakuotė.

Ko nereikėtų daryti paskubomis

Didžiausia klaida būtų išgirdus apie naują reglamentą iš karto pirkti naujas pakuotes, keisti visus tiekėjus ar panikuoti dėl kiekvienos dėžės. Dabar svarbiausia – dokumentai, apskaita ir aiškus vaidmuo tiekimo grandinėje.

Jeigu įmonė nežino, kiek pakuočių sunaudoja, iš kokių medžiagų jos pagamintos ir kas už jas atsakingas, problema atsiras ne 2030-aisiais, o gerokai anksčiau. Pakuotė nebėra tik logistinis priedas. Ji tampa reguliuojama produkto kelio dalimi.

Lietuvos verslui tai yra signalas: nuo šiol neužteks žinoti, ką parduodi. Reikės žinoti ir į ką tai supakuota, kas tą pakuotę pagamino, kiek ji sveria, iš ko sudaryta ir kaip jos atliekos bus tvarkomos.

O pirkėjui tai ilgainiui turėtų reikšti paprastesnį dalyką – mažiau perteklinių dėžių, mažiau plastiko ir daugiau atsakomybės už tai, kas lieka išpakavus prekę.