Pirmas, paskutinis aukštas ar kampinis butas: kur žiemą šiluma dingsta greičiausiai ir sąskaita gali būti didesnė

Renkantis butą dažnai pirmiausia žiūrima į kainą, rajoną, balkoną, automobilių stovėjimą ar tai, ar virtuvė sujungta su svetaine. Tačiau žiemą apie save labai greitai primena dar vienas dalykas – kurioje namo vietoje tas butas yra. Pirmas aukštas, paskutinis aukštas ir kampinis butas gali atrodyti kaip įprastos detalės skelbime, bet šildymo sezono metu jos kartais virsta didesnėmis sąskaitomis, šaltesnėmis sienomis ir nuolatiniu jausmu, kad namuose vis tiek ne taip šilta, kaip norėtųsi.

Tai nereiškia, kad tokio buto reikia automatiškai vengti. Naujos statybos arba gerai renovuotame name pirmas ar paskutinis aukštas gali būti visai komfortiškas. Tačiau senesniuose daugiabučiuose būtent šie butai dažniau patiria didesnius šilumos nuostolius, nes turi daugiau kontakto su lauku, rūsiu, stogu ar nešildomomis konstrukcijomis.

Pirmas aukštas: šaltis dažnai ateina iš apačios

Pirmo aukšto butai turi vieną aiškų minusą – po jais dažnai yra rūsys, techninės patalpos arba nešildomos erdvės. Jeigu perdanga virš rūsio prastai izoliuota, šaltis kyla per grindis. Tokiuose butuose žmonės dažnai pirmiausia skundžiasi ne šaltomis sienomis, o būtent grindimis: vaikščioti basomis nemalonu, kilimas problemą sumažina tik iš dalies, o radiatoriai gali šildyti orą, bet grindų pojūtis vis tiek lieka nejaukus.

Senesniuose namuose pirmame aukšte problema dar labiau paaštrėja, jei rūsyje drėgna, prasta ventiliacija, nesandarios durys ar langeliai. Tada bute gali būti ne tik vėsiau, bet ir juntamas drėgmės kvapas, o kampuose ar prie išorinių sienų gali atsirasti pelėsio rizika. Jeigu pirmo aukšto butas atrodo pigesnis, verta paklausti ne tik apie nuomą ar pirkimo kainą, bet ir apie realias žiemos sąskaitas bei rūsio būklę.

Vis dėlto pirmas aukštas nėra nuosprendis. Jei namas renovuotas, cokolis ir rūsio perdanga apšiltinti, langai sandarūs, o šildymo sistema sureguliuota, toks butas gali būti pakankamai šiltas. Ypač jei po butu nėra šalto rūsio, o įrengtos šildomos komercinės patalpos ar kitos gyvenamosios erdvės.

Paskutinis aukštas: problema gali slypėti stoge

Paskutinio aukšto butai turi kitą silpną vietą – virš jų dažnai yra stogas arba nešildoma palėpė. Jeigu stogas prastai apšiltintas, šiluma kyla į viršų ir greičiau pasišalina. Dėl to viršutiniame aukšte gyvenantys žmonės kartais moka daugiau arba tiesiog jaučia, kad butą sunkiau prišildyti, ypač per šalčius ir vėjuotomis dienomis.

Dar vienas pavojus – stogo būklė. Jei yra nesandarumų, senos dangos, prasta lietaus vandens nuvedimo sistema, paskutinis aukštas gali susidurti ne tik su šalčiu, bet ir su drėgme. O drėgna konstrukcija šilumą laiko blogiau nei sausa. Todėl net geras radiatorius ne visada išgelbės, jei virš galvos yra senas, prastai prižiūrimas stogas.

Paskutinis aukštas dažnai vilioja tuo, kad viršuje nėra kaimynų, mažiau triukšmo, kartais atsiveria gražesnis vaizdas. Tačiau prieš perkant ar nuomojantis tokį butą verta tiesiai klausti: ar stogas renovuotas, ar buvo pratekėjimų, ar apšiltinta palėpė, ar žiemą bute nekinta temperatūra. Gražus vaizdas pro langą žiemą mažai guodžia, jei sąskaita didelė, o kambario kampai šalti.

Kampinis butas: daugiau sienų į lauką – daugiau vietų šilumai pabėgti

Kampiniai butai dažnai laikomi šviesesniais ir patogesniais, nes turi langus į kelias puses. Tačiau energetiškai tai gali būti silpnesnė vieta. Paprastas vidinis butas turi kaimynus iš kelių pusių, todėl dalis sienų ribojasi su šildomomis patalpomis. Kampinis butas dažniau turi dvi išorines sienas, o tai reiškia daugiau paviršiaus, per kurį šiluma gali išeiti į lauką.

Tokiuose butuose ypač svarbi sienų ir langų būklė. Jei namas senas, sienos neapšiltintos, langai prasti arba netvarkingai sumontuoti, kampiniame bute gali būti juntamas šaltis prie sienų, skersvėjai, rasojantys langai ir pelėsio rizika kampuose. Kartais žmogus net padidina šildymą, bet komforto vis tiek trūksta, nes problema yra ne vien radiatorių temperatūra, o pačios konstrukcijos.

Kampinis butas nebūtinai bus brangiausias šildyti, bet jis turi daugiau rizikos taškų. Jeigu tai paskutinis aukštas ir dar kampinis butas, šilumos nuostolių gali būti dar daugiau: šaltis veikia ir per stogą, ir per dvi išorines sienas. Panašiai pirmo aukšto kampinis butas gali kentėti ir nuo šaltų grindų, ir nuo išorinių sienų.

Šilčiausi dažnai būna „viduriniai“ butai

Jeigu kalbame labai paprastai, šilumos požiūriu dažnai palankiausi yra butai, esantys ne pirmame ir ne paskutiniame aukšte, o namo viduryje. Tokie butai turi kaimynus apačioje, viršuje ir šonuose, todėl mažiau sienų ribojasi su lauku ar nešildomomis erdvėmis. Jie tarsi gauna dalį šilumos iš viso pastato ir ne taip greitai atvėsta.

Dėl to senesniuose daugiabučiuose vidurinis, ne kampinis butas dažnai gali būti komfortiškesnis ir pigesnis šildymo prasme. Žinoma, viską gali pakeisti konkretus namas: langai, renovacija, šildymo sistema, radiatorių būklė, vamzdynai, sienų storis ir net tai, kaip šilumą naudoja kaimynai.

Svarbu suprasti, kad vien aukštas nepasako visos tiesos. Pirmas aukštas naujame A energinės klasės name gali būti šiltesnis už vidurinį butą sename, kiaurame daugiabutyje. Tačiau jei renkatės iš panašių senesnės statybos variantų, buto padėtis name tampa labai svarbiu klausimu.

Kaip prieš nuomą ar pirkimą suprasti, ar žiemą nebus šalta?

Pirmas dalykas – paprašyti ankstesnių šildymo sąskaitų. Ne vien vieno mėnesio, o bent kelių žiemos mėnesių. Dar geriau, jei galima palyginti su panašaus ploto butais tame pačiame name. Jei butas mažas, bet sąskaitos atrodo didelės, tai jau signalas klausti daugiau.

Antras dalykas – apžiūrėti kampus, langus, palanges ir sienas prie grindų. Pelėsio dėmės, patamsėję kampai, stiprus rasojimas ar drėgmės kvapas gali rodyti ne tik prastą vėdinimą, bet ir šalčio tiltus. Tokie dalykai žiemą paprastai neišnyksta savaime.

Trečia – pasidomėti namo renovacija. Ar apšiltintos sienos, stogas, cokolis? Ar keisti vamzdynai? Ar sutvarkyta šildymo sistema? Ar yra individuali šilumos apskaita, dalikliai, termostatai? Nuo to priklauso ne tik sąskaita, bet ir galimybė reguliuoti šilumą pagal realų poreikį.

Kodėl viename name žmonės moka skirtingai?

Daugiabučiuose šildymo mokesčiai priklauso ne tik nuo to, kiek šilumos norėtų konkretus gyventojas. Svarbi visa namo sistema, šilumos paskirstymo tvarka, buto plotas, individuali apskaita, bendrosios patalpos ir pastato energinis efektyvumas. Kai kuriuose namuose žmonės moka pagal plotą, kituose daugiau reikšmės turi individualūs skaitikliai ar dalikliai.

Tai reiškia, kad net ir šiltesnis butas nebūtinai visada mokės labai mažai, jei pats namas neefektyvus. Tačiau šaltesnėje vietoje esantis butas gali reikalauti daugiau šilumos komfortui palaikyti. Jei sistema leidžia reguliuoti radiatorius, gyventojas gali sukti šilumą aukščiau, nes kitaip namuose tiesiog nemalonu būti.

Todėl klausimas „kur mokėsiu daugiau?“ neturi vieno atsakymo visiems namams. Bet bendra taisyklė aiški: butai, turintys daugiau kontakto su lauku, stogu, rūsiu ar nešildomomis erdvėmis, dažniau turi didesnę šilumos nuostolių riziką.

Pigesnis butas gali būti brangesnis kiekvieną žiemą

Pirmo aukšto, paskutinio aukšto ar kampiniai butai kartais būna šiek tiek pigesni arba lengviau randami rinkoje, nes dalis pirkėjų ir nuomininkų jų vengia. Bet mažesnė kaina ne visada reiškia geresnį sandorį. Jei žiemą kas mėnesį tenka mokėti daugiau už šildymą, pirkti papildomus elektrinius šildytuvus, kovoti su drėgme ar gyventi su šaltomis grindimis, tas skirtumas greitai susitraukia.

Renkantis būstą verta galvoti ne tik apie vasarą, kai visi butai atrodo pakankamai jaukūs. Tikrasis patikrinimas prasideda lapkritį, gruodį ir sausį, kai paaiškėja, ar namas laiko šilumą, ar tik gražiai atrodo skelbime. Butas gali būti gražiai suremontuotas, bet jei po laminatu šaltos grindys, o kampai žiemą drėksta, remontas problemos neišsprendžia.

Todėl prieš pasirašant sutartį ar perkant verta užduoti nepatogius klausimus. Kiek kainavo šildymas per šalčiausią mėnesį? Ar buvo pelėsio? Ar šąla grindys? Ar renovuotas stogas? Ar tvarkingas rūsys? Ar kaimynai skundžiasi šalčiu? Atsakymai į šiuos klausimus gali sutaupyti daug daugiau nei keli eurai, nuderėti nuo kainos.

Kur žiemą rizika didžiausia?

Jeigu reikia išskirti trumpai, pirmas aukštas dažniau rizikuoja dėl šaltų grindų ir rūsio, paskutinis aukštas – dėl stogo ir palėpės, kampinis butas – dėl papildomų išorinių sienų. Blogiausia kombinacija gali būti tada, kai šie veiksniai susideda: pavyzdžiui, pirmo aukšto kampinis butas sename name arba paskutinio aukšto kampinis butas su neapšiltintu stogu.

Tačiau gera renovacija gali pakeisti beveik viską. Apšiltintas fasadas, sutvarkytas stogas, apšiltinta rūsio perdanga, sandarūs langai ir subalansuota šildymo sistema gali padaryti tokį butą visai patogų. Todėl svarbiausia vertinti ne vien aukštą, o visą pastatą.

Žiemą daugiau mokėti gali tekti ne todėl, kad butas „blogas“, o todėl, kad jis yra silpnesnėje namo vietoje. Ir jei ši vieta neapsaugota nuo šalčio, šildymo sezonas labai greitai parodo tikrąją būsto kainą.