Erkės vieną kraujo grupę renkasi rečiausiai: bet tai nereiškia, kad jos jus aplenks miške

Šiltuoju metų laiku užtenka vieno pasivaikščiojimo po aukštesnę žolę, miško taką ar paežerės krūmynus, kad namo parsineštumėte nemalonų „keleivį“. Erkės Lietuvoje jau seniai nebėra tik miško problema – jų galima aptikti parkuose, soduose, pievose, prie daugiabučių žaliųjų zonų ar net nuosavame kieme.

Todėl nenuostabu, kad žmones domina viskas, kas galėtų paaiškinti, kodėl vienus erkės puola dažniau, o kiti po tos pačios išvykos grįžta visiškai ramūs. Vienas įdomesnių klausimų – ar erkėms gali būti svarbi žmogaus kraujo grupė.

Nedidelis eksperimentinis tyrimas parodė, kad tam tikrų skirtumų gali būti. Laboratorinėmis sąlygomis erkės dažniau rinkosi A (II) kraujo grupę, o rečiausiai – B (III). Tačiau čia labai svarbu nepadaryti pavojingos išvados: B kraujo grupė nereiškia apsaugos nuo erkių.

Kuri kraujo grupė erkėms buvo mažiausiai patraukli

Čekijos mokslininkai atliko eksperimentą su Ixodes ricinus rūšies erkių nimfomis. Tai viena iš erkių rūšių, kurios aktualios ir Europoje. Tyrimo metu buvo stebima, kaip 100 erkių reaguoja į skirtingas ABO kraujo grupes.

Rezultatas pasirodė įdomus: daugiausia erkių eksperimente patraukė A (II) kraujo grupė, o mažiausiai – B (III). Skirtumas tarp šių dviejų grupių buvo laikomas statistiškai reikšmingu.

Iš pirmo žvilgsnio tai skamba kaip gera žinia tiems, kurių kraujo grupė yra B. Tačiau realiame gyvenime viskas kur kas sudėtingiau. Erkės žmogaus nesirenka taip paprastai, kaip mes renkamės patiekalą meniu. Jas veikia kūno kvapas, prakaitas, šiluma, iškvepiamas anglies dioksidas, drabužiai, judėjimas, aplinka ir tai, kiek laiko žmogus praleidžia žolėje ar krūmynuose.

Todėl kraujo grupė, jei ir turi įtakos, greičiausiai yra tik vienas iš daugelio veiksnių.

Kodėl vien kraujo grupe pasikliauti pavojinga

Didžiausia klaida būtų pagalvoti: „Mano kraujo grupė B, vadinasi, erkės manęs nelies.“ Taip nėra. Net jei laboratorijoje ši kraujo grupė erkėms buvo mažiausiai patraukli, tai negarantuoja jokios apsaugos lauke.

Tyrimas buvo nedidelis ir atliktas kontroliuojamomis sąlygomis. Miške ar pievoje situacija kitokia: erkė dažnai tiesiog laukia ant žolės ar augalo ir prisikabina prie pro šalį einančio žmogaus ar gyvūno. Ji nebūtinai turi laiko „rinktis“ pagal kraujo grupę.

Be to, pavojų kelia ne pats įkandimas, o infekcijos, kurias erkės gali pernešti. Tarp jų – Laimo liga ir erkinis encefalitas. Šios ligos gali turėti rimtų pasekmių, todėl apsaugos priemonės svarbios visiems, nepriklausomai nuo kraujo grupės.

Kaip iš tikrųjų sumažinti riziką

Patikimiausia apsauga nuo erkių vis dar yra paprasta ir gana nuobodi, bet veikianti. Einant į mišką, parką ar pievą verta dėvėti šviesesnius drabužius, nes ant jų lengviau pastebėti ropojančią erkę. Kelnės turėtų būti ilgos, o jų klešnes geriausia sukišti į kojines ar batus, jei einate per aukštą žolę.

Verta naudoti repelentus, ypač ant drabužių ir atvirų kūno vietų, laikantis priemonės instrukcijos. Reikėtų vengti brautis per tankius krūmus ir aukštą žolę, o miške geriau laikytis takų.

Grįžus namo būtina apžiūrėti kūną. Erkės mėgsta vietas, kur oda plonesnė ar sunkiau pastebima: pakinklius, kirkšnis, pažastis, pilvo sritį, kaklą, už ausų, galvos odą. Vaikus reikia apžiūrėti ypač kruopščiai. Nepamirškite ir augintinių – jie gali parsinešti erkių į namus.

Jei erkė jau įsisiurbė, ją reikia pašalinti kuo greičiau. Geriausia naudoti specialų erkių traukiklį arba pincetą, suimant kuo arčiau odos ir traukiant ramiai, be spaudimo. Nereikėtų erkės tepti aliejumi, kremu ar spiritu prieš traukiant – tokie būdai gali tik pabloginti situaciją.

Erkių pavojus

Skiepai neapsaugo nuo visko

Svarbu nepainioti dviejų dalykų. Nuo erkinio encefalito yra vakcina, tačiau ji neapsaugo nuo Laimo ligos. Todėl net ir pasiskiepijus vis tiek reikia saugotis erkių ir stebėti įkandimo vietą.

Po erkės įkandimo verta kelias savaites atkreipti dėmesį į savijautą. Jei atsiranda plintantis paraudimas, karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas, raumenų ar sąnarių skausmai, reikėtų kreiptis į gydytoją. Ypač svarbu nelaukti, jei paraudimas plečiasi ar atsiranda neįprastų simptomų.

Kam „labiau pasisekė“?

Jei kalbėtume tik apie eksperimentą, mažiausiai erkes traukė B (III) kraujo grupė. Tačiau tikrasis atsakymas daug paprastesnis: labiausiai pasiseka tiems, kurie nepasitiki atsitiktinumu.

Kraujo grupė gali būti įdomus mokslinis niuansas, bet ne apsaugos planas. Erkė nežino, kad žmogus jaučiasi „mažiau patrauklus“, ir miške ji nesielgia pagal mūsų viltis. Todėl saugiausia taisyklė išlieka ta pati visiems: uždari drabužiai, repelentas, atidi kūno apžiūra po grįžimo ir greitas erkės pašalinimas.

B kraujo grupė galbūt turi nedidelį pranašumą laboratorijoje. Tačiau gamtoje geriausiai saugo ne kraujo grupė, o atsargumas.