Rankos pajuodo nuo šviežių graikinių riešutų: ką daryti, kad dėmės išnyktų greičiau

Kas bent kartą lupė šviežius graikinius riešutus, tas žino šį nemalonų vaizdą: pirštai, delnai ir oda prie nagų per kelias valandas tampa rudi, pilkšvi ar beveik juodi. Iš pradžių atrodo, kad tai paprasti nešvarumai, kuriuos turėtų nuplauti muilas. Tačiau po kelių plovimų paaiškėja, kad dėmės laikosi tvirtai, o nagų kraštai atrodo taip, lyg rankos būtų mirkusios dažuose.

Šviežių graikinių riešutų sezonu tai labai dažna problema. Žalias išorinis riešuto apvalkalas išskiria sultis, kurios greitai oksiduojasi ir nudažo odą. Tai nėra purvas ant paviršiaus – pigmentas įsigeria į viršutinį odos sluoksnį, todėl vien vanduo ir muilas dažnai nepadeda. Vis dėlto dėmes galima pašviesinti, tik svarbu nepulti prie agresyvių priemonių, kurios gali labiau pakenkti odai nei padėti.

Kodėl nuo graikinių riešutų taip stipriai patamsėja rankos?

Šviežias graikinis riešutas būna padengtas žaliu, mėsingu apyvaisiu. Kai jis pažeidžiamas, lupamas ar spaudžiamas, išsiskiria augalo sultys. Jose yra natūralių junginių, tarp jų – juglono ir taninų, kurie kontaktuodami su oru oksiduojasi ir tamsėja.

Todėl dėmės dažnai neatsiranda iš karto pačios tamsiausios. Iš pradžių oda gali būti gelsva ar šviesiai ruda, bet po kelių valandų žymės patamsėja. Ypač greitai spalva įsigeria į sausą, šiurkščią ar sutrūkinėjusią odą, nes pigmentas lengviau užsilaiko nelygumuose.

Daugiausia dėmių paprastai lieka prie nagų, pirštų raukšlėse, aplink odeles ir ant delnų. Nagų kraštus išvalyti sunkiausia, nes augalo sultys patenka po laisvu nago kraštu ir ten laikosi ilgiau. Būtent todėl po riešutų lupimo rankos kartais atrodo nešvarios net tada, kai jos jau kelis kartus kruopščiai nuplautos.

Pirmas žingsnis – nuplauti kuo greičiau

Jeigu riešutų sultys ką tik pateko ant rankų, svarbiausia nedelsti. Rankas reikėtų nuplauti vėsiu arba drungnu tekančiu vandeniu. Karšto vandens geriau vengti, nes jis gali dar labiau sausinti odą ir sustiprinti dirginimą.

Po praskalavimo naudokite skystą muilą ir kruopščiai nuplaukite pirštus, tarpus tarp jų, delnus bei vietas aplink nagus. Nagams galima naudoti minkštą šepetėlį, tačiau trinti reikia švelniai, be spaudimo. Tikslas – pašalinti dar neįsigėrusias sultis, o ne nutrinti odą.

Labai svarbu negramdyti dėmių metaliniais daiktais, žirklėmis, peiliuku ar aštriu dildės galu. Taip galima pažeisti odeles, sukelti įtrūkimų, o į juos patekę nešvarumai gali išprovokuoti uždegimą. Kuo anksčiau nuplausite rankas, tuo mažiau pigmento spės įsigerti, bet jei dėmės jau patamsėjo, reikės švelnesnių būdų.

Citrinų rūgštis gali pašviesinti šviežias dėmes

Viena iš dažniausiai naudojamų priemonių – silpnas citrinų rūgšties tirpalas. Jis padeda pašviesinti paviršines dėmes ir šiek tiek suminkštinti į viršutinį odos sluoksnį įsigėrusį pigmentą. Tačiau čia labai svarbu saikas.

Į maždaug 500 ml šilto vandens galima įberti vieną arbatinį šaukštelį citrinų rūgšties miltelių ir gerai išmaišyti. Rankas į tokį tirpalą panardinkite 3–5 minutėms, tada nuplaukite muilu ir kruopščiai nusausinkite.

Ilgiau laikyti rankų rūgščiame tirpale nereikėtų. Jei jaučiate deginimą, niežulį, tempimą ar matote paraudimą, procedūrą reikia iš karto nutraukti ir nuplauti rankas dideliu kiekiu vandens. Šio būdo negalima naudoti, jei ant rankų yra įpjovimų, įbrėžimų, dermatito požymių, žaizdelių ar stipriai suskeldėjusi oda.

Svarbu nedidinti citrinų rūgšties kiekio tikintis greitesnio rezultato. Stipresnis tirpalas nebūtinai geriau pašalins dėmes, bet gali pažeisti apsauginį odos barjerą. Jei reikia, švelnią procedūrą galima pakartoti kitą dieną, bet ne kelis kartus iš eilės.

Dėmės ant rankų po riešutų valymo

Citrinos sultys – tinka, bet ne trynimui iki paraudimo

Jeigu neturite citrinų rūgšties, galima naudoti šviežias citrinos sultis. Geriau jas praskiesti vandeniu santykiu maždaug vienas prieš vieną. Tada vatos diskeliu lengvai sudrėkinkite dėmėtas vietas, trumpai palaikykite ir po vienos ar dviejų minučių kruopščiai nuplaukite.

Daug kas mėgsta tiesiog imti pusę citrinos ir ja stipriai trinti pirštus. Tai nėra geriausia mintis. Rūgštis kartu su mechanine trintimi gali išsausinti odą, sukelti lupimąsi ir mikropažeidimus, ypač aplink nagus. O tada rankos atrodys ne tik dėmėtos, bet ir sudirgusios.

Po citrinos sulčių procedūros rankas reikia gerai nuplauti, patepti kremu ir kurį laiką vengti tiesioginės saulės ant apdorotų vietų. Citrusinių vaisių sultys kai kuriems žmonėms gali padidinti odos jautrumą saulei, todėl tokį valymą geriausia daryti vakare.

Acto tirpalas – tik praskiestas

Stalo actas taip pat gali padėti šiek tiek pašviesinti augalinių sulčių paliktas dėmes, nes sukuria rūgštinę aplinką. Tačiau jo negalima pilti ant rankų neskiesto, ypač jei oda jautri ar pažeista.

Saugesnis variantas – vieną dalį 9 proc. acto sumaišyti su trimis ar keturiomis dalimis vandens. Tokiu tirpalu galima sudrėkinti vatos diskelį ir trumpai pavalyti dėmėtas vietas arba pirštus panardinti ne ilgiau kaip 2–3 minutėms. Po to rankas būtina nuplauti muilu ir vandeniu.

Jei atsiranda perštėjimas, deginimas ar paraudimas, procedūrą reikia nutraukti. Acto negalima maišyti su kitomis valymo priemonėmis, citrinų rūgštimi ar juo labiau chloro turinčiais produktais. Actas ir chloras yra pavojingas derinys, galintis išskirti kenksmingus garus.

Švelnus šveitimas gali padėti, bet tik labai atsargiai

Kai pigmentas jau įsigėręs į viršutinį odos sluoksnį, dalis jo pasišalina natūraliai atsinaujinant odai. Švelnus šveitimas gali šiek tiek pagreitinti procesą, tačiau tik tada, jei oda nėra sudirgusi.

Namie galima pasiruošti labai paprastą mišinį: šiek tiek smulkaus cukraus sumaišyti su augaliniu aliejumi, kad gautųsi tiršta košelė. Ją paskirstykite ant drėgnų delnų ir labai lengvai masažuokite apie 20–30 sekundžių. Po to rankas nuplaukite muilu ir nusausinkite.

Šio būdo nereikėtų naudoti ant sutrūkinėjusios, paraudusios, perštinčios ar uždegiminės odos. Taip pat nereikėtų imti pemzos, rupios druskos, kietų šepečių ar ilgai trinti rankų. Tai nepašalins dėmių iš karto, bet gali palikti įbrėžimų ir dar labiau pabloginti odos būklę.

Po valymo rankoms būtinas kremas

Rūgštiniai tirpalai, muilas ir dažnas plovimas sausina odą. Todėl po bet kokio valymo rankas reikia ne tik nuplauti, bet ir atkurti jų apsauginį sluoksnį. Geriausia naudoti kremą be stiprių kvapiklių, ypač jei oda jautri.

Tinka priemonės su glicerinu, pantenoliu, keramidais ar skvalanu. Jei rankos labai sausos, vakare galima patepti tirštesniu kremu ar tepalu ir užsimauti švarias medvilnines pirštines. Tai dėmių akimirksniu nepanaikins, bet sumažins tempimą, sausumą ir padės odai greičiau atsistatyti.

Jei ant rankų yra įtrūkimų, geriau vengti kremų su rūgštimis ar stipriais kvapikliais. Tokiu atveju rinkitės paprastesnę, riebesnę priemonę, kuri apsaugo odą ir nedirgina.

Ko jokiu būdu nenaudoti?

Rankų nuo graikinių riešutų dėmių nereikėtų valyti balikliu, chloro priemonėmis, kanalizacijos valikliais, acetonu, dažų skiedikliu, benzinu, žibalu ar panašiomis agresyviomis medžiagomis. Nors internete kartais galima rasti „greitų“ patarimų, tokios priemonės gali sukelti cheminius nudegimus, kontaktinį dermatitą, nagų pažeidimus ir ilgalaikį odos jautrumą.

Atsargiai reikėtų elgtis ir su vandenilio peroksidu. Didelės koncentracijos arba ilgas laikymas ant odos gali laikinai pašviesinti paviršių, bet kartu išsausinti ir sudirginti audinius. Vaistiniai antiseptikai nėra skirti augaliniam pigmentui šalinti.

Nereikėtų piktnaudžiauti ir soda. Tirštos sodos pastos, ypač trinant stipriai, gali pažeisti natūralų odos rūgštinį sluoksnį. Jei oda linkusi į egzemą, sausumą ar paraudimą, tokio metodo geriau atsisakyti.

Kiek laiko laikosi dėmės?

Net ir kruopščiai valant, graikinių riešutų paliktos dėmės gali neišnykti iš karto. Kadangi pigmentas įsigeria į raginį odos sluoksnį, jis pasišalina palaipsniui, kartu su natūraliu odos atsinaujinimu. Dažniausiai žymės pradeda blukti per kelias dienas, bet stipresnės dėmės gali būti matomos savaitę ar ilgiau.

Daug kas priklauso nuo to, kiek laiko rankos kontaktavo su žaliais riešutais, kokia buvo odos būklė ir ar dėmės spėjo stipriai oksiduotis. Ant sausų, šiurkščių delnų spalva laikosi ilgiau. Po nagais pigmentas taip pat išnyksta lėčiau, nes ten jį sunkiau pasiekti.

Svarbiausia nekartoti rūgštinių procedūrų kelis kartus per dieną. Tai retai duoda geresnį rezultatą, bet labai padidina sudirginimo riziką. Kartais saugiausias sprendimas yra dėmes pašviesinti tiek, kiek pavyksta, o likusią dalį tiesiog leisti odai natūraliai „išauginti“.

Kitą kartą geriausia apsisaugoti iš anksto

Patikimiausias būdas išvengti juodų rankų – prieš lupant šviežius graikinius riešutus užsimauti pirštines. Geriausiai tinka tvirtesnės nitrilinės ar guminės pirštinės. Plonos vienkartinės pirštinės gali plyšti nuo šiurkštaus kevalo, o medžiaginės nėra tinkamos, nes sugeria sultis ir neapsaugo odos.

Prieš darbą verta patikrinti, ar pirštinės nepažeistos. Jei ant rankų yra įbrėžimų, juos geriau užklijuoti vandeniui atspariu pleistru. Lupant riešutus nereikėtų liesti veido, akių ar lūpų, nes augalo sultys gali dirginti gleivines.

Baigus darbą, pirštines reikia nusimauti taip, kad jų išorinis paviršius neliestų odos. Įrankius ir paviršius geriausia nuplauti iš karto, kol sultys neišdžiūvo ir nepatamsėjo. Darbo vietą verta uždengti tuo, ko negaila išmesti, nes žalių riešutų sultys gali nudažyti medieną, audinį ar porėtą akmenį.

Kada reikia sunerimti?

Graikinių riešutų sultys gali ne tik nudažyti odą, bet ir ją sudirginti. Jei dėmes lydi stiprus niežulys, patinimas, pūslės, skausmas, šlapiavimas ar plintantis paraudimas, namų valymo būdus reikia nutraukti. Tokiu atveju rankas geriau nuplauti vandeniu, nusausinti ir nebenaudoti nei acto, nei citrinos, nei kitų rūgštinių priemonių.

Jeigu simptomai nepraeina per kelias dienas, stiprėja ar atsiranda įtrūkimų su išskyromis, verta kreiptis į gydytoją. Skubios pagalbos reikia tada, jei patinsta veidas ar lūpos, pasunkėja kvėpavimas, atsiranda išplitusi dilgėlinė – tai gali būti rimtos alerginės reakcijos požymiai.

Tamsios dėmės po graikinių riešutų lupimo atrodo nemaloniai, bet jos nėra priežastis žaloti odą agresyviomis priemonėmis. Švelnios rūgštys, trumpas mirkymas, atsargus šveitimas ir geras rankų kremas gali padėti dėmes pašviesinti, o likusią dalį saugiausiai atliks laikas.