Automobilio skelbimas gali atrodyti visiškai tikras, bet pinigai nukeliaus sukčiams: pirkėjams verta tikrinti vieną dalyką

Naudoto automobilio paieška daugeliui lietuvių jau seniai prasideda ne aikštelėje, o telefone. Vakare atsiverti skelbimus, palygini kainas, pasižiūri nuotraukas, patikrini ridą, komplektaciją ir pradedi skaičiuoti, ar verta važiuoti apžiūrėti. Jei automobilis užsienyje, viskas dar jautriau: sprendimas dažnai priimamas per atstumą, o pardavėjas atrodo patikimas vien todėl, kad jo profilis senas, turi daug skelbimų ir atrodo kaip tikras prekybininkas.

Būtent tuo ir naudojasi sukčiai. Pastaruoju metu Europoje išaiškinta schema parodė, kad net teisėtai atrodantis automobilio skelbimas gali būti spąstai. Nusikaltėliai neteisėtai gaudavo prieigą prie tikrų automobilių pardavėjų paskyrų internetinėse platformose ir iš jų skelbdavo netikrus automobilių pasiūlymus. Pirkėjui viskas atrodydavo įtikinamai, nes skelbimas buvo patalpintas ne iš naujo, įtartino profilio, o iš realaus pardavėjo paskyros.

Tokios schemos ypač pavojingos todėl, kad žmogus mato ne akivaizdų sukčių, o lyg ir normalų verslą: tvarkingas nuotraukas, pardavėjo vardą, įmonės profilį, sąskaitą faktūrą, atsakymus į klausimus. Tačiau pinigai galiausiai atsiduria ne pas tikrą pardavėją, o nusikaltėlių sąskaitose.

Kodėl tokie skelbimai atrodo tokie patikimi

Įprastą netikrą skelbimą dar galima atpažinti: kaina per maža, nuotraukos keistos, pardavėjas spaudžia pervesti avansą, tekstas prastai išverstas, o profilis sukurtas vakar. Tačiau ši schema kur kas pavojingesnė, nes sukčiai naudojosi tikromis pardavėjų paskyromis.

Tai reiškia, kad pirkėjas galėjo matyti realiai egzistuojantį automobilių pardavėją, jo istoriją ir kitus skelbimus. Tokia detalė iškart sumažina budrumą. Žmogus pagalvoja: jei profilis tikras, vadinasi, ir pasiūlymas tikras.

Deja, būtent čia ir slypi apgaulė. Kai paskyra perimta, sukčiai gali veikti prisidengę tikro pardavėjo vardu. Jie gali įkelti netikrą automobilį, bendrauti su pirkėju, siųsti dokumentus ir kurti įspūdį, kad sandoris vyksta įprastai.

Lietuvos pirkėjams tai ypač aktualu, nes daug kas dairosi automobilių ne tik vietos rinkoje, bet ir Vokietijoje, Belgijoje, Nyderlanduose ar kitose Europos šalyse. Perkant per atstumą pasitikėjimas skelbimu tampa dar svarbesnis, o sukčiams tai suteikia daugiau erdvės spausti žmogų veikti greitai.

Netikra sąskaita faktūra – viena pavojingiausių vietų

Kitas schemos žingsnis – suklastotos sąskaitos faktūros. Pirkėjui atsiunčiamas dokumentas, kuris atrodo tvarkingai: įmonės duomenys, automobilio informacija, suma, rekvizitai, mokėjimo paskirtis. Žmogus gauna įspūdį, kad sandoris oficialus.

Tačiau sąskaitoje nurodyta banko sąskaita gali priklausyti visai ne tikram pardavėjui. Būtent taip pirkėjų pinigai buvo nukreipiami į nusikaltėlių kontroliuojamas sąskaitas. Kai pinigai pervedami, sukčiai dingsta, o tikras pardavėjas gali net nežinoti, kad jo vardu kažkas „pardavė“ neegzistuojantį automobilį.

Tai viena skaudžiausių apgaulės formų, nes pirkėjas jaučiasi padaręs viską teisingai. Jis gavo dokumentą, mokėjo bankiniu pavedimu, bendravo su tariamu pardavėju, matė realią paskyrą. Tačiau vienas neatitikimas – netikri rekvizitai – gali kainuoti tūkstančius eurų.

Todėl prieš atliekant bet kokį pavedimą būtina ne tik patikrinti sąskaitą faktūrą, bet ir savarankiškai susisiekti su pardavėju per oficialius kontaktus. Ne per nuorodą laiške, ne per sukčiaus atsiųstą numerį, o per kontaktus, nurodytus oficialioje įmonės svetainėje ar patikimoje platformoje.

Nuostoliai siekė šimtus tūkstančių eurų

Tyrimo duomenimis, nuo 2025 m. rugsėjo nusikaltėliai galėjo perimti kelis šimtus prekybininkų paskyrų ir paskelbti daugiau kaip 5000 netikrų automobilių skelbimų. Pirkėjų patirti nuostoliai viršijo 660 tūkst. eurų.

Tai rodo, kad kalbama ne apie pavienį apgaviką, kuris įkėlė vieną netikrą skelbimą. Tai buvo organizuota schema, kuri rėmėsi pirkėjų pasitikėjimu tikrais pardavėjų profiliais.

Tyrimą atliko Vokietijos pareigūnai kartu su Rumunijos teisėsauga. Liepos pradžioje Rumunijos mieste Râmnicu Vâlcea, kuris dėl kibernetinių nusikaltimų istorijos neretai vadinamas „Hackerville“, buvo sulaikyti du įtariamieji. Per operaciją konfiskuota grynųjų pinigų ir auksinių monetų, kurių vertė siekė apie 100 tūkst. eurų.

Tačiau pirkėjams svarbiausia ne pati kriminalinė istorija, o pamoka: net jei skelbimas atrodo profesionaliai, tai dar negarantuoja, kad sandoris saugus.

Kodėl tokie skelbimai atrodo tokie patikimi

Kaip pirkėjui nepakliūti į tokią schemą

Pirmas ženklas, kuris turėtų priversti sustoti, yra spaudimas veikti greitai. Jei pardavėjas sako, kad automobilis labai paklausus, kad reikia skubiai pervesti avansą, kad kitaip jį tuoj nupirks kitas žmogus, verta atsitraukti. Sukčiai dažnai kuria skubos jausmą, nes skubantis pirkėjas prasčiau tikrina detales.

Antras dalykas – kaina. Jei automobilis atrodo gerokai pigesnis nei panašūs modeliai rinkoje, būtina klausti, kodėl. Gera kaina dar nereiškia apgaulės, bet neįprastai patrauklus pasiūlymas yra klasikinis jaukas.

Trečia – rekvizitai. Pavedimo gavėjas turi sutapti su pardavėju ar įmone. Jei sąskaita faktūra išrašyta vienos įmonės vardu, o pinigus prašoma pervesti į kitą sąskaitą, kitą šalį ar fizinio asmens vardu, tai labai rimtas signalas.

Ketvirta – kontaktai. Nepasitikėkite vien tais duomenimis, kuriuos pardavėjas atsiuntė žinutėje. Patikrinkite įmonės svetainę, telefono numerį, adresą, atsiliepimus, skelbimų istoriją. Jei įmanoma, paskambinkite tiesiai į įmonę ir paklauskite, ar konkretus automobilis tikrai parduodamas.

Penkta – dokumentai. Paprašykite papildomų automobilio nuotraukų, kėbulo numerio, registracijos dokumentų kopijų, serviso istorijos. Jei pardavėjas vengia atsakyti, siunčia miglotus dokumentus ar atsisako parodyti automobilį gyvai, sandorį geriau stabdyti.

Avansas – tik tada, kai esate tikri

Automobilio pirkime avansas dažnai atrodo normalus dalykas. Pardavėjas nori rezervacijos, pirkėjas bijo prarasti gerą pasiūlymą. Tačiau būtent avansas yra viena dažniausių sukčių taikinių.

Jei automobilio nematėte gyvai, nepatikrinote pardavėjo ir nesate tikri dėl dokumentų, pinigų pervesti nereikėtų. Net keli šimtai eurų gali būti prarasti per kelias sekundes. O jei kalbama apie didesnį pradinį mokėjimą, rizika tampa dar rimtesnė.

Saugiau naudoti patikimus mokėjimo būdus, sutartis, trečiųjų šalių patikrą ar tarpininkus, kurie realiai apžiūri automobilį vietoje. Perkant iš užsienio verta pasitelkti žmogų ar įmonę, kuri gali nuvažiuoti, patikrinti pardavėją, automobilio dokumentus ir fizinę transporto priemonę.

Nereikėtų pasikliauti vien skelbimo nuotraukomis. Jos gali būti paimtos iš kito skelbimo, iš socialinių tinklų ar iš tikro pardavėjo puslapio.

Pirkėjai turi priprasti tikrinti ne automobilį, o ir pardavėją

Dauguma žmonių pirkdami automobilį tikrina ridą, variklį, kėbulą, servisų istoriją, rūdis, padangas ir techninę apžiūrą. Tai būtina. Bet šiandien reikia tikrinti ir patį pardavėją.

Skelbimas gali atrodyti gražiai. Profilis gali būti senas. Sąskaita faktūra gali atrodyti tvarkingai. Tačiau jei pinigai nukeliauja į neteisingą sąskaitą, visa kita nebeturi reikšmės.

Todėl perkant automobilį internetu verta laikytis paprastos taisyklės: kol pats neįsitikinote, kad pardavėjas tikras, automobilis egzistuoja, o mokėjimo duomenys sutampa, pinigai neturi pajudėti.

Sukčiai taikosi ne tik į neatsargius ar patiklius žmones. Jie taikosi į normalų pirkėjo norą rasti gerą automobilį už gerą kainą. Būtent todėl tokios schemos veikia – jos atrodo ne kaip apgaulė, o kaip proga, kurios nesinori praleisti.

O perkant automobilį geriausia proga yra ta, po kurios turite ir automobilį, ir ramybę. Ne tik pavedimo kopiją ir tuščią pažadą, kad transporto priemonė „jau ruošiama išsiuntimui“.