Naudoto automobilio skelbimas dažnai atrodo tvarkingas: gražios nuotraukos, „prižiūrėtas“, „sėdi ir važiuoji“, „jokių investicijų“. Tačiau tikroji informacija dažnai slepiasi ne ten, kas parašyta, o ten, kas nutylėta, nufotografuota iš patogaus kampo arba aprašyta per daug miglotai. Štai detalės, kurios turėtų priversti sustoti dar prieš skambinant pardavėjui.
1. Skelbime nėra aiškios ridos istorijos
Vien tik skaičius prie ridos dar nieko nereiškia. Jei automobilis 2014 metų, o rida nurodyta 132 tūkst. km, bet nėra nei serviso istorijos, nei techninių apžiūrų įrašų, nei sąskaitų, verta suklusti.
Įtartina, kai pardavėjas rašo „rida tikra“, bet nepateikia jokio pagrindo tuo tikėti. Dar blogiau, jei į klausimą apie ridą atsako: „Kiek pirkau, tiek buvo.“
2. „Jokių investicijų“ skamba per gerai
Tai viena dažniausių frazių skelbimuose. Ji nereiškia, kad automobilis iš tiesų nereikalaus išlaidų. Dažnai tai tiesiog reiškia, kad pardavėjas nenori kalbėti apie artėjančius darbus: padangas, stabdžius, sankabą, grandinę, diržą, tepalų nuotėkius ar pakabą.
Realistiškas pardavėjas dažniau parašys konkrečiai: kas keista, kada keista, kas dar liko padaryti. Miglotas „be investicijų“ dažnai yra ne garantija, o kabliukas.
3. Nuotraukose automobilis šlapias arba fotografuotas tamsoje
Šlapias kėbulas gražiai blizga ir paslepia smulkius įbrėžimus, lako defektus, spalvos skirtumus. Tamsus garažas, vakaras ar prastas apšvietimas taip pat padeda nuslėpti kėbulo būklę.
Jei visose nuotraukose automobilis ką tik nuplautas, šlapias arba fotografuotas iš tolo, verta paprašyti papildomų nuotraukų dienos šviesoje. Ypač sparnų, slenksčių, durelių apačios, bagažinės dangčio ir kapoto kraštų.
4. Nėra salono, variklio ar dugno nuotraukų
Skelbime dešimt nuotraukų iš išorės, bet nė vienos variklio skyriaus, sėdynių, vairo, pedalų ar bagažinės? Tai gali būti ne atsitiktinumas.
Salonas dažnai išduoda tikrą naudojimą. Stipriai nutrintas vairas, nusėdėta vairuotojo sėdynė ir nudilę pedalai gali prieštarauti „mažai ridai“. Variklio skyrius gali parodyti nuotėkius, koroziją ar neprofesionalų remontą.
5. Aprašymas pilnas emocijų, bet be faktų
„Labai geras“, „tvarkingas“, „mylėtas“, „ekonomiškas“, „važiuoja puikiai“ – tai nieko konkretaus nepasako. Daug svarbiau, ar parašyta, kada keisti tepalai, diržas arba grandinė, stabdžiai, akumuliatorius, padangos, ar yra techninės apžiūros pastabų.
Kuo mažiau faktų ir kuo daugiau gražių žodžių, tuo atsargiau reikia vertinti skelbimą.
6. „Kaina derinama tik prie automobilio“
Pati frazė nėra bloga, bet kartais ji reiškia, kad telefonu pardavėjas vengs atsakyti į nepatogius klausimus. Jei žmogus tik kartoja „atvažiuokit, pamatysit“, bet negali pasakyti, kas su automobiliu daryta, kada aptarnautas ir ar buvo eismo įvykių, tai prastas ženklas.
Rimtas pardavėjas neturi problemos atsakyti į pagrindinius klausimus dar prieš apžiūrą.
7. Keistai trumpas skelbimo tekstas
„Tvarkinga. Kuriasi važiuoja. Daugiau telefonu.“ Toks aprašymas gali reikšti, kad pardavėjas nenori palikti rašytinių teiginių, kuriuos vėliau būtų galima palyginti su realia būkle.
Trumpas tekstas ne visada reiškia apgaulę, bet jis reiškia, kad pirkėjas turės pats išsiaiškinti viską nuo nulio. Tokiu atveju būtina klausti konkrečiai: apie ridą, avarijas, techninę apžiūrą, remontus, skysčių nuotėkius, rūdis, padangas ir dokumentus.
8. Akcentuojama tik komplektacija
Jei skelbime daug vietos skiriama ekranui, odiniam salonui, ratlankiams, panoraminiam stogui ir „full komplektacijai“, bet beveik nieko nėra apie techninę būklę, tai gali būti bandymas nukreipti dėmesį.
Graži komplektacija nekompensuoja pavargusio variklio, problematiškos automatinės dėžės ar slenksčių rūdžių. Perkant naudotą automobilį, techninė būklė visada svarbesnė už mygtukų skaičių salone.
9. Automobilis „ką tik iš užsienio“, bet be istorijos
Ši frazė skelbimuose skamba patraukliai, bet ji turi ir kitą pusę. Jei automobilis ką tik įvežtas, Lietuvoje dar gali nebūti aiškios jo eksploatacijos istorijos. Vadinasi, svarbu patikrinti užsienio dokumentus, servisų įrašus, techninių apžiūrų istoriją ir galimus draudiminius įvykius.
Jei pardavėjas sako, kad „užsienyje viskas buvo gerai“, bet neturi jokių dokumentų, tai nėra argumentas.
10. Skelbimas kartojasi, bet kaina vis krenta
Jei tą patį automobilį matote jau kelias savaites ar mėnesius, o kaina po truputį mažėja, verta paklausti kodėl. Galbūt rinka tiesiog nereaguoja į kainą, bet gali būti ir kita priežastis: pirkėjai apžiūri automobilį ir atsisako.
Tokiu atveju ypač svarbu patikrinti automobilį servise, o ne pasikliauti pardavėjo paaiškinimu, kad „tiesiog reikia pinigų“.
11. Pardavėjas vengia VIN kodo
VIN kodas leidžia patikrinti dalį automobilio istorijos: komplektaciją, registracijos duomenis, galimus įvykius, technines apžiūras ar ridos įrašus, priklausomai nuo šalies ir duomenų prieinamumo.
Jei pardavėjas atsisako duoti VIN kodą, tai vienas rimčiausių įspėjamųjų ženklų. Paaiškinimai, kad „nenoriu viešinti“ arba „kam jums reikia“, turėtų kelti ne pasitikėjimą, o klausimą, ką bandoma nuslėpti.
12. Spaudimas apsispręsti iš karto
„Jau yra keli pirkėjai“, „už valandos atvažiuoja kitas“, „jei šiandien neimat, rytoj nebebus“ – tai klasikinis spaudimo būdas. Geras automobilis tikrai gali greitai išnykti iš rinkos, bet spaudimas neturi pakeisti patikros.
Jei pardavėjas nenori leisti važiuoti į servisą, patikrinti VIN, ramiai apžiūrėti automobilio ar atlikti bandomojo važiavimo, geriau praleisti tokį pasiūlymą. Naudoto automobilio pirkime skubėjimas beveik visada naudingas pardavėjui, o ne pirkėjui.
Ką daryti prieš skambinant pardavėjui
Prieš apžiūrą verta susirašyti kelis klausimus ir nepasikliauti vien skelbimo tekstu. Paklauskite, ar automobilis buvo daužtas, ar yra rūdžių, kada keisti tepalai ir pagrindiniai mazgai, ar veikia visa elektronika, ar galima patikrinti servise, ar pardavėjas pateiks VIN kodą.
Geriausias skelbimas nebūtinai tas, kuriame automobilis blizga gražiausiai. Geriausias tas, kuriame pardavėjas pateikia konkrečią informaciją ir nebijo patikros. Jei skelbimas gražus, bet atsakymų mažai, tai jau pirmas atsakymas.
