Vonioje nuolat tvyro drėgnas kvapas: patikrinkite vieną retai valomą daiktą

Ilgai galima kaltinti rankšluosčius, dušo kabiną ar prastą vėdinimą, kol vieną dieną pastebi: vonia išvalyta, grindys sausos, o tas sunkus drėgmės kvapas vis tiek niekur nedingsta. Jis ypač pasitinka ryte, atidarius duris, arba vakare, kai po dušo kambarys vėl prisipildo garų.

Tokioje situacijoje dažnas ima purkšti oro gaiviklį, stipriau šveisti plyteles ar palieka pravirą langą. Tačiau kvapas dažnai slepiasi visai ne ten, kur pirmiausia žiūrime. Vienas tylus kaltininkas gali kabėti tiesiog prieš akis – dušo užuolaida.

Iš pirmo žvilgsnio ji atrodo nekalta: vanduo nubėga, užuolaida išdžiūsta, o jei nesimato tamsių dėmių, lyg ir nėra ko jaudintis. Vis dėlto jos klostėse, apačioje ir tose vietose, kurios po maudynių susiglaudžia, ilgai laikosi drėgmė. Būtent ji ir tampa tuo nematomu fonu, dėl kurio vonia ima kvepėti ne švara, o užsistovėjusiu drėgnu audiniu.

Užuolaida džiūsta ne taip greitai, kaip atrodo

Po dušo daug kas tiesiog išlipa, užtraukia užuolaidą į vieną pusę ir uždaro vonios duris. Tada drėgna medžiaga ar plastikas susirenka į tankias klostes, o oras aplink ją beveik nejuda. Vandens lašai išgaruoja lėčiau, o apačia, kuri dažnai liečia vonios kraštą ar grindis, lieka šlapia ilgiausiai.

Nemalonus kvapas neatsiranda per vieną vakarą. Iš pradžių jis juntamas tik priėjus arčiau, paskui ima susimaišyti su drėgnų rankšluosčių ir kosmetikos kvapais. Galiausiai atrodo, kad kvapas sklinda iš visos patalpos, nors jo šaltinis gali būti vos kelių sprindžių pločio užuolaidos apačia.

Ypač greitai tai nutinka vonioje be lango arba namuose, kur po maudynių iškart išjungiamas ventiliatorius. Net gera ventiliacija nepadės, jei pati užuolaida nuolat lieka suspausta ir šlapia. Jai reikia ne tik išgarinti vandenį, bet ir gauti oro iš abiejų pusių.

Problema prasideda ten, kur akys retai užklysta

Dauguma žmonių nuvalo matomą užuolaidos pusę, jei ant jos užtiška muilo ar kalkių. Tačiau nešvarumai ir drėgmės likučiai kaupiasi vidinėje pusėje, siūlėse, skylutėse prie žiedų bei pačiame apatiniame krašte. Kai užuolaida marga ar pusiau permatoma, pirmus pokyčius dar lengviau pražiūrėti.

Čia nusėda ne vien vanduo. Ant užuolaidos lieka muilo, šampūno, kūno priežiūros priemonių likučių, o jie sudaro palankią terpę nemaloniam kvapui atsirasti. Todėl vien pakvėpinti vonią nepadeda – gaiviklis tik trumpam uždengia tai, ką reikia išplauti.

Mažame būste kvapas jaučiamas stipriau, nes vonios durys dažnai veda tiesiai į koridorių ar miegamąjį. Šeimai, kur keli žmonės maudosi vienas po kito, užuolaida nespėja normaliai išdžiūti visą dieną. Senjorams ar žmonėms, jautresniems kvapams, toks nuolatinis drėgmės pojūtis gali būti ypač erzinantis, net jei vonia vizualiai tvarkinga.

Vonioje nuolat tvyro drėgnas kvapas: patikrinkite vieną retai valomą daiktąNuotrauka: Unsplash / Francesca Tosolini

Išplauti neužtenka, jei po dušo ji vėl sugniaužiama

Pirmas žingsnis paprastas – perskaityti užuolaidos priežiūros etiketę ir ją išskalbti ar nuvalyti taip, kaip rekomenduoja gamintojas. Dalis tekstilinių užuolaidų gali būti skalbiamos, o kai kurias plastikines pakanka švelniai nuplauti šiltu vandeniu ir tinkama valymo priemone. Jei medžiaga seniai pakeitusi spalvą, tapusi lipni ar kvapas po valymo greitai grįžta, praktiškiau ją pakeisti.

Po kiekvieno dušo užuolaidą verta išskleisti visu jos pločiu, o ne sustumti į kampą. Taip vanduo nenusės vienose klostėse, o oras galės ją pasiekti. Jei yra ventiliatorius, pravartu leisti jam veikti ir po maudynių, o ne tik tol, kol vonioje dar bėga vanduo.

Taip pat svarbu nepalikti užuolaidos krašto baloje ant grindų ar prispausto tarp vonios ir sienos. Atrodo smulkmena, bet būtent tokiose vietose drėgmė laikosi atkakliausiai. Kartais užtenka kelių dienų įpročio užuolaidą ištiesti, kad vonioje ryte nebeliktų to pažįstamo priplėkusio oro.

Ne visada kalta tik užuolaida

Jeigu užuolaida švari, išdžiovinama, o kvapas vis tiek nepraeina, verta apžiūrėti ir kitus drėgmę kaupiančius daiktus. Vonios kilimėlis, skalbinių krepšys, rankšluosčiai, dušo kabinos sandarinimo vietos ar retai pravėdinama spintelė gali turėti tą pačią problemą. Kvapas mėgsta įsitaisyti ten, kur šilta, drėgna ir ilgai nejuda oras.

Nereikėtų visos atsakomybės suversti vien namų gyventojams. Vonios, kuriose silpna ventiliacija, nėra lango ar nuolat varva maišytuvas, drėgmės turi gerokai daugiau, todėl net tvarkingiausi įpročiai ne visuomet išsprendžia problemą. Nuomojamame būste apie neveikiantį ventiliatorių ar pažeistas sandarinimo vietas verta pranešti būsto savininkui, o savo namuose – neatidėlioti remonto iki tol, kol atsiras pelėsio dėmės.

Vis dėlto pradėti geriausia nuo to, ką galima padaryti šiandien ir be didelių išlaidų. Išskleisti, apžiūrėti ir išvalyti dušo užuolaidą trunka daug mažiau nei dar kartą plauti visas plyteles. O jei po to vonioje pagaliau pasijunta ne dirbtinis gaiviklio kvapas, o paprasta švara, tampa aišku: kartais namų jaukumą sugadina ne didelė bėda, o vienas nuolat drėgnas daiktas, kurio seniai nepastebėjome.