Kodėl lėktuve prašoma pakelti langų užuolaidėles prieš kylant ir leidžiantis: tai daroma ne dėl vaizdo

Lėktuvas jau stovi prie pakilimo tako. Diržas užsegtas, staliukas pakeltas, salone ima temti nuo prigesintų šviesų, o pro langą dar matyti oro uosto technika ir tolumoje judantys kiti lėktuvai. Tuomet salono įgulos narys dar kartą primena: užuolaidėles prie langų prašoma pakelti. Kai kam tai atrodo smulkmena – juk kylant dažnas vis tiek žiūri į sparną ar debesis, o leidžiantis nori tiesiog susirasti telefoną ir laukti, kol lėktuvas sustos.

Vis dėlto šis prašymas nėra skirtas tam, kad keleiviai pasigrožėtų vaizdu. Kilimas ir leidimasis yra tie skrydžio momentai, kai bet koks netikėtumas reikalautų greitos ir aiškios reakcijos. Atverti langai padeda ne tik keleiviams, bet ir visai įgulai per kelias svarbias sekundes suprasti, kas vyksta už lėktuvo ribų.

Dauguma skrydžių praeina ramiai, todėl taisyklės kartais atrodo perdėtos. Tačiau aviacijoje saugumas kuriamas ne pagal tai, kas nutinka dažniausiai, o pagal tai, kas turėtų veikti tada, kai viskas klostosi ne pagal planą. Viena pakelta užuolaidėlė pati savaime stebuklo nepadarytų, bet kartu su kitomis procedūromis ji gali sutaupyti laiko, kurio nelaimės akimirką paprastai būna mažiausiai.

Pro langą galima pamatyti tai, ko salone niekas nepastebėtų

Užuolaidėlės pakeliamos tam, kad salono įgula ir keleiviai galėtų matyti išorę. Jei prie sparno būtų dūmų, liepsna, išsilieję skysčiai, pažeista detalė ar kita akivaizdi problema, uždari langai tai paslėptų nuo tų, kurie sėdi arčiausiai. Įgulos narys negali vienu metu pažvelgti pro kiekvieną langą, tačiau atviras vaizdas leidžia greičiau pastebėti neįprastą situaciją.

Tai aktualu ne vien ore. Lėktuvui riedant, kylant ar nusileidus, aplink jį vyksta daug judėjimo: dirba oro uosto tarnybos, važiuoja technika, keičiasi oro sąlygos. Keleivis, pamatęs kažką tikrai neįprasto, gali apie tai pranešti įgulai. Žinoma, pro langą matomas variklio garsas, vibracija ar vandens lašai ant sparno dar nereiškia gedimo – dėl kiekvieno vaizdo panikuoti nereikia. Tačiau papildomos akys aviacijoje yra naudingos.

Atviri langai įgulai padeda ir priimant sprendimą, per kurią pusę prireikus evakuoti žmones. Jeigu vienoje lėktuvo pusėje būtų ugnis, kliūtis, dūmai ar pavojingai arti esanti technika, išėjimas toje pusėje nebūtų tinkamas. Tokiu metu svarbu ne vien kuo greičiau atidaryti duris – dar svarbiau nenukreipti žmonių tiesiai į pavojų.

Akims reikia laiko priprasti, o avarijoje jo gali nebūti

Yra ir mažiau akivaizdi priežastis – keleivių akys. Skrydžiai vyksta anksti ryte, vakare ir naktį, kai už lango gali būti tamsu, o salono apšvietimas – ryškesnis arba prislopintas. Pakėlus užuolaidėles, žmonės bent iš dalies pripranta prie lauko šviesos dar prieš lėktuvui kylant ar leidžiantis.

Jeigu po incidento reikėtų greitai palikti lėktuvą, žmogui gali tekti iš apšviesto salono iškart atsidurti prieblandoje, tamsoje arba, priešingai, ryškioje dienos šviesoje. Akys prie tokio pokyčio neprisitaiko akimirksniu. Kelios akimirkos, kai žmogus mato prasčiau, atrodo menkniekis sėdint ramioje kėdėje, tačiau minioje, dūmuose ar ant pripučiamo čiuožimo takelio jos gali reikšti pasimetimą.

Dėl tos pačios logikos kilimo ir leidimosi metu dažnai prašoma pritemdyti salono šviesas. Tai nėra bandymas sukurti jaukesnę atmosferą. Kuo mažesnis skirtumas tarp salono ir išorės apšvietimo, tuo lengviau žmonėms orientuotis, jei tektų staiga judėti. Langų užuolaidėlės čia yra paprasta, bet svarbi bendros saugumo tvarkos dalis.

Kodėl lėktuve prašoma pakelti langų užuolaidėles prieš kylant ir leidžiantis: tai daroma ne dėl vaizdoNuotrauka: Pixabay / StuBaileyPhoto

Vieniems tai smulkmena, kitiems – papildoma ramybė

Dažnas keleivis po darbo keliauja pavargęs, galbūt skrenda su mažu vaiku arba bando užmigti dar iki pakilimo. Jam nuleista užuolaidėlė atrodo suprantamas noras turėti bent šiek tiek privatumo ir mažiau šviesos. Prie lango sėdinčiam žmogui ne visada patogu keltis, ieškoti užuolaidėlės rankenėlės ar klausytis dar vieno nurodymo, kai atrodo, kad jau viskas paruošta.

Senjorui, kuris pirmą kartą skrenda po ilgesnės pertraukos, tokie prašymai gali kelti papildomų klausimų. Tėvams su vaikais tai dar viena užduotis tarp diržų, žaislų ir bandymo nuraminti pavargusį mažylį. O žmogus, bijantis skristi, kartais kaip tik nenori žiūrėti pro langą, nes matomas sparnas ar aukštis didina įtampą. Salono įgula tai puikiai supranta, tačiau procedūra skirta visiems, ne vien tam, kam ji patogi.

Kita vertus, įgulos darbuotojui tai nėra formalus prašymas dėl tvarkos. Jis turi įsitikinti, kad salono aplinka prieš kritinę skrydžio fazę yra paruošta: daiktai padėti, diržai užsegti, praėjimai laisvi, o langai atverti. Vienam žmogui uždanga gali atrodyti nesvarbi, bet darbuotojas mato visą lėktuvą ir žino, kad saugumo procedūros veikia tik tada, kai jų laikosi visi.

Kaip reaguoti, kai įgula paprašo pakelti užuolaidėlę

Paprastiausia išeitis – pakelti ją prieš pat kilimą ir nusileidimą, o pasiekus saugų skrydžio aukštį daryti taip, kaip patogiau. Jei ryški saulė akina, jei keliaujate su miegančiu vaiku ar dėl nerimo sunku žiūrėti lauk, apie tai galima ramiai pasakyti salono įgulai. Ji nurodys, kaip elgtis konkrečioje situacijoje, tačiau ginčytis dėl kelių minučių paprastai neverta.

Taip pat naudinga neužmiršti, kad pro langą verta žvilgtelėti ramiai, be spėliojimų ir baimės. Jei matote kažką, kas atrodo aiškiai neįprasta – pavyzdžiui, liepsną ar tirštus dūmus, – iškart atkreipkite įgulos dėmesį. Tačiau debesų šešėliai, drėgmė, sparnų judesiai ar garsesnis variklio darbas dažnai yra įprasta skrydžio dalis, todėl geriausia nekelti panikos ir klausyti darbuotojų nurodymų.

Ši maža taisyklė primena platesnį dalyką: lėktuve ne viskas daroma dėl keleivio patogumo čia ir dabar. Kartais diržas, pakeltas staliukas ar atvertas langas atrodo kaip nereikalingas trukdis, kol nepagalvoji, kiek daug žmonių vienu metu turi saugiai ir greitai sureaguoti, jei įprasta kelionė staiga pasikeistų.

Taigi pakelta lango užuolaidėlė prieš kylant ir leidžiantis nėra kvietimas pasižiūrėti į vaizdą. Tai tylus būdas palikti lėktuvui daugiau „akių“, o keleiviams – daugiau galimybių laiku susiorientuoti. Kelios minutės su atvertu langu kainuoja labai nedaug, bet būtent iš tokių mažų veiksmų ir susideda saugesnė kelionė.