Žmonės paliko 4,6 mln. eurų tiesiog „kabėti”: vienas prašymas gali išgelbėti jūsų pinigus

Skamba beveik absurdiškai: žmogus serga, gauna nedarbingumo pažymėjimą, netenka dalies pajamų, laukia pinigų, o išmoka taip ir neateina. Ne todėl, kad ji būtinai nepriklauso. Ne todėl, kad „Sodra“ nežino apie nedarbingumą. Dažnai priežastis daug paprastesnė ir skaudesnė – žmogus tiesiog nėra pateikęs prašymo ligos išmokai gauti.

Per pastaruosius 12 mėnesių daugiau kaip 4,6 mln. eurų ligos išmokų liko neišmokėta, nes gyventojai nepateikė prašymų jas skirti. „Sodra“ beveik 28 tūkst. žmonių išsiuntė priminimus į asmenines paskyras ir elektroniniu paštu, ragindama susitvarkyti vieną formalumą, kuris daugeliui gali reikšti realius pinigus.

Svarbiausia žinia labai paprasta: prašymą ligos išmokai pakanka pateikti vieną kartą – jis galioja neterminuotai. Vėliau susirgus, slaugant šeimos narį ar patyrus traumą, naujo prašymo paprastai teikti nebereikia, jeigu žmogus atitinka nustatytas sąlygas. „Sodra“ savo instrukcijoje taip pat nurodo, kad reikia pasirinkti neterminuotą GPS1 prašymą ligos išmokai, įskaitant slaugą.

Kodėl žmonės praranda pinigus, kurie galėjo priklausyti

Daug kas galvoja, kad jei gydytojas išdavė nedarbingumo pažymėjimą, pinigai turi ateiti savaime. Tačiau taip veikia ne visais atvejais. Nedarbingumo pažymėjimas yra pagrindas išmokai skirti, bet dar turi būti pateiktas prašymas, kuriame nurodoma, į kokią sąskaitą pervesti pinigus.

Ir čia prasideda problema. Žmogus susirgo, gulėjo su temperatūra, slaugė vaiką, turėjo traumą ar po kelių dienų grįžo į darbą ir tiesiog pamiršo. Praėjo savaitė, mėnuo, keli mėnesiai. O pinigai, kurie galėjo padėti po ligos ar sumažėjusių pajamų, liko neišmokėti.

Tai ypač skaudu todėl, kad kalbame ne apie prabangą, o apie laiką, kai žmogus ir taip pažeidžiamas. Liga dažnai reiškia ne tik blogą savijautą, bet ir mažesnes pajamas, vaistus, vizitus, papildomas išlaidas, stresą dėl darbo. Todėl neatsiimta ligos išmoka nėra „smulkmena“. Kai kam tai gali būti keliolika eurų, kitam – reikšminga suma, kurios labai trūko būtent tada, kai buvo sunkiausia.

Gera žinia: pinigus dar galima susigrąžinti

Jeigu sirgote anksčiau ir tuo metu nebuvote pateikę prašymo, dar nebūtinai viskas prarasta. Prašymas ligos išmokai gali galioti ir atgaline tvarka, jeigu nuo nedarbingumo pabaigos nėra praėję daugiau kaip 12 mėnesių.

Tai reiškia, kad žmogus, kuris sirgo, pavyzdžiui, 2025 metų lapkritį, bet nepateikė prašymo, dar gali tai padaryti dabar ir gauti jam priklausančią išmoką, jeigu atitinka kitas sąlygas.

Čia svarbu nelaukti. 12 mėnesių terminas gali atrodyti ilgas, bet jis labai greitai praeina. Jei turėjote nedarbingumą per pastaruosius metus ir nesate tikri, ar pateikėte prašymą, verta prisijungti prie asmeninės „Sodros“ paskyros ir pasitikrinti. Blogiausia, ką galima padaryti, – numoti ranka vien todėl, kad „gal ten nieko nebus“.

Ne kiekvienas nedarbingumas reiškia išmoką

Vis dėlto reikia suprasti ir kitą pusę: pats nedarbingumo pažymėjimas dar negarantuoja, kad ligos išmoka bus skirta. Pateikus prašymą sprendimas kai kuriais atvejais gali būti neigiamas.

Ligos išmoka skiriama ligos socialiniu draudimu apdraustiems žmonėms, kurie dėl laikinojo nedarbingumo praranda darbo pajamas. Iki pirmos ligos dienos žmogus turi būti sukaupęs ne trumpesnį kaip 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių stažą per paskutinius 24 mėnesius. Šią stažo taisyklę „Sodra“ nurodo ir savo informacijoje apie ligos bei slaugos išmokas.

Todėl gali būti situacijų, kai žmogus sirgo, nedarbingumo pažymėjimą turėjo, prašymą pateikė, bet išmokos negauna, nes neturi reikiamo stažo ar neatitinka kitų įstatymuose nustatytų sąlygų.

Tačiau tai nėra priežastis prašymo neteikti. Priešingai – tik pateikus prašymą galima gauti aiškų sprendimą. Jei išmoka priklauso, pinigai bus skirti. Jei nepriklauso, žmogus bent jau žinos priežastį.

Kaip mokama ligos išmoka

Jeigu žmogus serga pats, už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas, kurios sutampa su jo darbo grafiku, moka darbdavys. Darbdavio mokama išmoka negali būti mažesnė kaip 62,06 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.

Nuo trečiosios nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“. Ji sudaro 62,06 proc. kompensuojamojo uždarbio. Tokį dydį „Sodra“ nurodo savo informacijoje apie ligos išmokas.

Jeigu žmogus slaugo sergantį šeimos narį, situacija kitokia: ligos išmoką nuo pirmosios dienos moka „Sodra“, o jos dydis siekia 65,94 proc. kompensuojamojo uždarbio.

Dar viena svarbi išimtis – nelaimingas atsitikimas darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, taip pat profesinė liga, jeigu tai pripažįstama draudžiamuoju įvykiu. Tokiu atveju ligos išmoką nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos moka „Sodra“, nepriklausomai nuo įgyto darbo stažo.

Prašymas Sodrai

Vienas prašymas – ir ateityje mažiau streso

Prašymą ligos išmokai skirti galima pateikti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojams ir pasirinkus formą GPS1. Didžioji dalis duomenų užpildoma automatiškai, todėl svarbiausia atidžiai nurodyti banko sąskaitos numerį, į kurį norite gauti ligos išmoką.

Jeigu sąskaitos numeris ateityje pasikeis, prašymą reikės patikslinti ir išsaugoti pakeitimus. Tačiau kitais atvejais naujo prašymo teikti nereikia – jis galioja neterminuotai.

Tai ir yra svarbiausia šios istorijos vieta. Žmogus vieną kartą prisijungia, užpildo prašymą, nurodo sąskaitą – ir ateityje, susirgus ar slaugant šeimos narį, nebereikia prisiminti dar vieno papildomo žingsnio. Žinoma, išmoka vis tiek bus skiriama tik tada, jei žmogus atitiks nustatytas sąlygas, bet bent jau pinigai neužstrigs vien dėl nepateikto prašymo.

Asmeninėje „Sodros“ paskyroje taip pat galima stebėti, ar jau priimtas sprendimas dėl išmokos skyrimo. Jei nurodysite elektroninio pašto adresą, informacija apie sprendimą gali būti siunčiama ir el. paštu.

Prašymas išmokėti ligos išmoką

Ką verta padaryti šiandien

Ši istorija nėra apie kažkokį sudėtingą socialinės apsaugos labirintą. Ji apie labai paprastą dalyką: žmonės kartais praranda pinigus ne todėl, kad jie jiems nepriklauso, o todėl, kad vienas prašymas lieka nepateiktas.

Todėl verta šiandien padaryti tris dalykus. Pirmiausia – prisiminti, ar per pastaruosius 12 mėnesių turėjote nedarbingumo pažymėjimą. Antra – pasitikrinti, ar esate pateikę neterminuotą GPS1 prašymą ligos išmokai. Trečia – jei nesate, pateikti jį dabar, nelaukiant kito sirgimo.

Tai gali užtrukti vos kelias minutes, bet ateityje sutaupyti daug nervų. Ypač tada, kai žmogus serga, slaugo vaiką ar bando atsigauti po traumos – būtent tada mažiausiai norisi ieškoti formų, aiškintis taisyklių ir galvoti, kodėl pinigai neatėjo.

4,6 mln. eurų neišmokėtų ligos išmokų yra labai aiškus signalas: problema ne teorinė. Ji vyksta realiems žmonėms. Ir jeigu vienas prašymas gali užkirsti tam kelią, jį verta pateikti dar tada, kai jaučiatės gerai.