Žiema Europoje gali pasisukti netikėta kryptimi: El Niño ir poliarinis sūkurys gali atverti kelią šalčio bangoms

Artėjanti žiema Europoje gali būti gerokai sunkiau prognozuojama, nei įprasta. Ramiajame vandenyne besiformuojantis El Niño reiškinys gali sustiprėti ir paveikti poliarinio sūkurio elgesį, o nuo šios sąveikos gali priklausyti, kur žiemą prasiverš šaltos arktinės oro masės. Nors Europoje El Niño poveikis nėra toks tiesioginis kaip Šiaurės Amerikoje, meteorologiniai signalai rodo, kad kai kuriuose regionuose žiemos eiga gali keistis gana staigiai.

Didžiausia nežinomybė susijusi su tuo, kokios būklės išliks poliarinis sūkurys. Jei jis bus stiprus ir stabilus, didžioji dalis labai šalto oro gali likti užrakinta Arkties regione. Tačiau susilpnėjęs sūkurys gali sudaryti sąlygas šalčiui nusileisti gerokai piečiau, todėl po gana švelnaus laikotarpio kai kur galėtų sekti staigus ir gerokai žiemiškesnis orų posūkis.

Poliarinis sūkurys gali nulemti, kur pasuks arktinis šaltis

Poliarinis sūkurys – tai didžiulė šalto oro cirkuliacija aukštai atmosferoje, susiformuojanti aplink poliarinius regionus. Šiaurės pusrutulyje jis pradeda stiprėti rudenį, kai Arktyje sparčiai mažėja saulės energijos ir atmosfera vėsta. Žiemą jo būklė tampa vienu svarbių veiksnių, galinčių turėti įtakos šalčio bangų pasiskirstymui vidutinėse platumose.

Stiprus poliarinis sūkurys paprastai geriau sulaiko šaltą orą aplink Arktį. Tokiu atveju didesnėje Europos dalyje gali būti daugiau švelnesnių vakarinių oro srautų. Situacija keičiasi sūkuriui susilpnėjus arba stipriai deformavusis – tuomet arktinis oras gali lengviau prasiveržti į pietus.

Vienas iš svarbiausių procesų, galinčių susilpninti poliarinį sūkurį, yra staigus stratosferos atšilimas. Tokiais atvejais temperatūra aukštesniuose atmosferos sluoksniuose per trumpą laiką smarkiai pakyla, o įprasta sūkurio cirkuliacija gali sutrikti. Pasekmės paviršiuje pasirodo ne iš karto ir nėra vienodos kiekvieną kartą, tačiau būtent po tokių įvykių kartais susidaro sąlygos šaltesnėms oro masėms nusileisti į Europą ar Šiaurės Ameriką.

El Niño gali įnešti dar daugiau neapibrėžtumo

El Niño susiformuoja, kai centrinėje ir rytinėje tropinio Ramiojo vandenyno dalyje paviršinis vanduo tampa neįprastai šiltas. Nors pats reiškinys vyksta už tūkstančių kilometrų nuo Europos, jis gali paveikti didelio masto atmosferos cirkuliaciją ir netiesiogiai keisti orų sistemas kituose žemynuose.

Mokslininkai vis dar negali tiksliai numatyti, kaip konkretaus sezono El Niño paveiks poliarinį sūkurį. Ankstesni stebėjimai rodo, kad El Niño tam tikromis sąlygomis gali prisidėti prie silpnesnio poliarinio sūkurio žiemos pabaigoje ir padidinti staigaus stratosferos atšilimo tikimybę. Tačiau tai nėra taisyklė, kuri reikštų, kad kiekviena El Niño žiema Europoje automatiškai bus šalta.

Būtent todėl artėjančios žiemos scenarijai gali atrodyti prieštaringi. Vieną mėnesio dalį Europą gali pasiekti švelnesnis Atlanto oras, o pasikeitus atmosferos cirkuliacijai atsiverti kelias šaltesnėms oro masėms iš šiaurės. Tokie svyravimai kartais būna svarbesni už viso sezono temperatūros vidurkį – žiema gali būti statistiškai gana švelni, tačiau vis tiek turėti kelias ryškias šalčio bangas.

Europoje ryškėja du skirtingi scenarijai

Dabartinės sezoninės tendencijos rodo galimą aukštesnio atmosferos slėgio dominavimą Pietų Europoje, o žemesnio slėgio sritys dažniau galėtų formuotis šiaurinėje ir šiaurės vakarinėje žemyno dalyje. Toks išsidėstymas daliai Europos galėtų atnešti gana švelnius laikotarpius ir aktyvesnį Atlanto ciklonų poveikį.

Tačiau prognozė nėra vienareikšmė. Tam tikrais atmosferos cirkuliacijos etapais šaltesnės oro masės iš šiaurės gali prasiveržti į vakarų ir šiaurės vakarų Europą. Jei tuo pat metu poliarinis sūkurys būtų nusilpęs ar sutrikdytas, šalčio prasiveržimų geografija galėtų išsiplėsti.

Baltijos šalims vien iš El Niño stiprumo patikimai numatyti žiemos pobūdžio negalima. Mūsų regiono orams labai svarbi Šiaurės Atlanto cirkuliacija, ciklonų trajektorijos, atmosferos slėgio išsidėstymas virš Skandinavijos ir kiti procesai, kurie gali keistis net žiemos metu. Todėl kol kas būtų per anksti kalbėti apie konkrečias šalčio bangas ar jų datas.

Šilta žiemos prognozė dar nereiškia, kad šalčių nebus

Sezoninė prognozė parodo tik bendrą kelių mėnesių tendenciją. Net jeigu žiemos temperatūros vidurkis būtų aukštesnis už daugiametį, tai visiškai neatmeta kelių labai šaltų savaičių ar staigių temperatūros kritimų. Būtent poliarinio sūkurio būklė gali tapti viena svarbiausių detalių, kurių dabar dar neįmanoma patikimai numatyti.

Todėl artėjanti žiema kol kas turi daugiau nei vieną galimą scenarijų. Stiprus ir stabilus poliarinis sūkurys didintų švelnesnės žiemos tikimybę, o jo susilpnėjimas kartu su staigiu stratosferos atšilimu galėtų atverti kelią arktiniam šalčiui į tankiau apgyvendintas Europos dalis.

Aiškesnis vaizdas turėtų susiformuoti artėjant žiemai, kai bus galima tiksliau įvertinti El Niño stiprumą, poliarinio sūkurio būklę ir atmosferos cirkuliaciją virš Šiaurės Atlanto. Kol kas svarbiausia žinia viena – net jeigu bendras žiemos fonas Europoje pasirodytų švelnesnis, staigių ir gana ryškių šalčio epizodų atmesti dar negalima.