Virš Arkties – neįprastas scenarijus: poliarinis sūkurys gali skilti į dvi dalis dar lapkričio pradžioje

Aukštai virš Šiaurės ašigalio gali prasidėti pokyčiai, galintys paveikti orus ir gerokai piečiau. Naujausiuose modelių skaičiavimuose matomas neįprastai ankstyvas poliarinio sūkurio silpnėjimas: jo branduolys galėtų pasidalyti į du centrus, o stratosferos vėjai – pakeisti kryptį. Jei toks scenarijus pasitvirtintų, tai būtų išskirtinis įvykis šiam metų laikui.

Spalio 28 dieną paskelbtoje prognozių analizėje aptariamas galimas staigus stratosferos atšilimas lapkričio pradžioje. Šis reiškinys gali sutrikdyti aplink Arktį besisukančią oro cirkuliaciją ir sudaryti sąlygas vėlesniems orų pokyčiams.

Tačiau svarbi detalė: poliarinio sūkurio susilpnėjimas dar negarantuoja nei pūgų Lietuvoje, nei visą Europą užklupsiančio šalčio. Prognozuojamas atmosferos įvykis yra reikšmingas, bet jo poveikis prie žemės paviršiaus dar nėra aiškus.

Sūkurys gali būti sutrikdytas neįprastai anksti

Prognozių analizę parengęs meteorologas Andrejus Flisas atkreipia dėmesį į aukšto slėgio anomaliją stratosferoje. Modeliuose ji spaudžia poliarinį sūkurį, keičia jo formą ir gali atskirti jo branduolį į du centrus.

Kartu skaičiavimuose matomas stiprus vakarinių vėjų silpnėjimas, kai kuriuose variantuose – ir jų krypties apsivertimas. Būtent toks pokytis yra vienas svarbiausių kriterijų nustatant didįjį staigų stratosferos atšilimą.

Analizės autoriaus vertinimu, jei prognozuojamas apsivertimas įvyktų lapkričio pradžioje, jis būtų ankstyvesnis už iki šiol užfiksuotus tokio pobūdžio įvykius. Vis dėlto tai dar prognozė, o ne jau nustatytas rekordas. Modelių skaičiavimai dėl konkrečios datos ir reiškinio stiprumo gali keistis.

Ankstyvas laikas svarbus ir dėl kitos priežasties. Rudenį atmosfera dar skiriasi nuo viduržiemio, todėl negalima paprastai perkelti sausį ar vasarį stebėtų įvykių pasekmių į lapkritį.

Stratosferos anomalijos prognozėNuotrauka: ECMWF/Severe-Weather.eu

Kaip atšilimas virš Arkties gali būti susijęs su šalčiu Europoje?

Pavadinimas „staigus stratosferos atšilimas“ gali suklaidinti. Jis nereiškia, kad netrukus smarkiai atšils kieme. Kalbama apie temperatūros pokyčius aukštai atmosferoje, kur egzistuoja stratosferinis poliarinis sūkurys.

Šis sūkurys – šaltuoju metų laiku virš poliarinių sričių susiformuojanti didelė cirkuliacijos sistema. Jos stiprumui ir padėčiai pasikeitus, poveikis kartais persiduoda į žemiau esančius atmosferos sluoksnius.

Staigų stratosferos atšilimą gali sukelti iš apatinės atmosferos aukštyn sklindančios didelio masto bangos. Jos sutrikdo sūkurį, sulėtina jo vėjus, o stipraus įvykio metu gali pakeisti ir jų kryptį. Pats sūkurys gali pasislinkti nuo ašigalio arba pasidalyti.

Čia svarbu nepainioti stratosferinio poliarinio sūkurio ir sraujymės, dar vadinamos atmosferos srautine tėkme. Tai skirtinguose aukščiuose esantys reiškiniai. Mūsų kasdieniams orams tiesioginę reikšmę turi žemiau tekantys oro srautai ir jų lemiamas šiltų bei šaltų oro masių judėjimas. Tarp šių atmosferos sluoksnių gali būti ryšys, tačiau jis nėra paprastas ar vienodas kiekvienu atveju.

Šaltis gali pasiekti dalį Europos, tačiau ne visus regionus vienu metu

Po stiprių poliarinio sūkurio sutrikimų kai kuriuose vidutinių platumų regionuose padidėja šaltesnių orų tikimybė. NOAA aptariami ankstesnių įvykių vidurkiai rodo, kad anomalus šaltis po tokių atšilimų gali būti juntamas šiaurinėje Europoje, Azijoje ar rytinėje JAV dalyje.

Tačiau tuo pat metu kitur gali vyrauti šiltesni nei įprastai orai. Atmosferos cirkuliacijos persitvarkymas vienose vietose palengvina šalto oro judėjimą į pietus, o kitose – šiltesnio oro skverbimąsi į šiaurę. Todėl teiginys, kad susilpnėjus sūkuriui „Arkties šaltis užlies visą Europą“, būtų pernelyg kategoriškas.

Be to, galimos pasekmės nebūtinai pasirodo tą pačią dieną, kai užfiksuojami pokyčiai stratosferoje. Ryšys su žemesniais atmosferos sluoksniais gali ryškėti vėlesnėmis savaitėmis, tačiau kartais poveikis prie paviršiaus būna menkas.

NOAA specialistai pabrėžia ir priešingą aplinkybę: stiprūs arktinio oro įsiveržimai gali įvykti visai be didelio poliarinio sūkurio sutrikimo.

Poliarinė srovėNuotrauka: NASA

Ką šis signalas reiškia Lietuvai?

Lietuvai kol kas tai yra priežastis atidžiau stebėti tolesnes prognozes, o ne pagrindas skelbti konkrečią žiemos pradžios datą. Iš stratosferos žemėlapių negalima nustatyti, kurią dieną pasnigs Vilniuje, kiek atšals Kaune ar ar Klaipėdoje kils pūga.

Tam reikia žinoti, kaip išsidėstys ciklonai ir anticiklonai, iš kur judės oras, ar bus kritulių ir kokia temperatūra laikysis prie žemės. Net stiprus atšalimas be drėgmės gali nepalikti sniego dangos.

Svarbu atskirti ir prognozuojamą įvykį nuo jo galimų pasekmių. Pirmiausia turės paaiškėti, ar vėjų kryptis stratosferoje iš tiesų apsivers ir kaip pasikeis sūkurio struktūra. Tuomet bus vertinama, ar šie pokyčiai persiduoda žemyn ir kuriuose regionuose jų poveikis ryškėja.

Kol kas lapkričio pradžios skaičiavimai išsiskiria ne patvirtintu šalčio mastu Lietuvoje, o neįprastai ankstyvu galimu atmosferos persitvarkymu. Jei prognozė pasitvirtins, tai taps svarbiu įvykiu meteorologams, stebintiems artėjančios žiemos raidą. Lietuvos gyventojams konkrečius sprendimus dėl kelionių ir pasiruošimo šalčiui vis tiek verta grįsti artimiausių dienų vietos prognozėmis.