Pirkėja gerokai sumažino išlaidas maistui: svarbiausią dalyką ji padaro dar prieš išeidama į parduotuvę

Atrodo, kad taupymas parduotuvėje prasideda prie akcijų lentynos: reikia ieškoti nuolaidų, rinktis pigesnį prekės ženklą ar atsisakyti brangesnio produkto. Tačiau vienos penkių asmenų šeimos patirtis parodė visai ką kita. Didžiausias sutaupymas atsirado dar prieš įžengiant į parduotuvę – pradėjus pirmiausia tikrinti ne akcijas, o savo šaldytuvą, šaldiklį ir virtuvės spinteles. Pakeitus apsipirkimo įprotį savaitės išlaidos maistui jos atveju pastebimai sumažėjo.

Šis metodas toks paprastas, kad iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti beveik nereikšmingas. Prieš planuojant, ką pirkti, pirmiausia reikia išsiaiškinti, ką jau turite namuose. Tik tada planuojami keli artimiausi valgiai ir sudaromas sąrašas produktų, kurių iš tiesų trūksta. Kitaip tariant, parduotuvė nebėra vieta, kurioje sprendžiama, ką valgysite – šis sprendimas priimamas namuose.

Šaldytuve ji rado tai, ką ruošėsi pirkti dar kartą

Eksperimentą atlikusi pirkėja pasakojo, kad anksčiau jos šeimos maisto pirkinių sąskaita nuolat augo. Penkių asmenų šeimai per savaitę maistui ji išleisdavo maždaug 300–500 JAV dolerių, nors jau naudojo nuolaidas, pirko didesnes pakuotes ir planavo patiekalus. Problema išryškėjo tik tada, kai prieš eilinį apsipirkimą ji atidžiai apžiūrėjo tai, kas jau buvo namuose.

Šaldytuve buvo pradėjusių vysti špinatų, šaldiklyje – vištienos, o spintelėse gulėjo makaronai, konservuoti pomidorai, pupelės ir kiti produktai. Atskirai jie galėjo atrodyti kaip atsitiktinės atsargos, tačiau kartu jų jau pakako keliems patiekalams. Trūko tik keleto papildomų ingredientų.

Pirkėja nufotografavo šaldytuvo, šaldiklio bei spintelių turinį ir paprašė dirbtinio intelekto pasiūlyti penkis patiekalus iš to, ką jau turi. Vietoje didelio savaitinio apsipirkimo teko nusipirkti tik trūkstamus produktus. Vieno tokio apsipirkimo metu vietoje maždaug 200 dolerių krepšelio jai prireikė tik maždaug 40 dolerių vertės papildomų produktų.

Svarbu net ne tai, kad tam buvo pasitelktas dirbtinis intelektas. Tą patį galima padaryti ir paprasčiausiai užsirašius, kas yra šaldytuve. Esmė – pakeisti įprastą apsipirkimo seką.

Dažna klaida: pirmiausia sugalvojame patiekalą, tik tada tikriname spinteles

Daugelis apsiperka atvirkščiai. Sugalvojama, kad šią savaitę bus gaminami, pavyzdžiui, makaronai, sriuba ir vištienos patiekalas, tada surašomi receptuose reikalingi produktai ir važiuojama apsipirkti. Tik grįžus paaiškėja, kad dar vienas pakelis makaronų jau buvo spintelės gilumoje, šaldiklyje gulėjo mėsa, o daržovių stalčiuje likę produktai taip ir nebuvo sunaudoti.

Finansų leidiniuose šis būdas kartais vadinamas „atvirkštiniu apsipirkimu“: pirmiausia apžiūrimos namuose esančios atsargos, iš jų sudėliojami būsimi valgiai ir tik tada perkama tai, ko trūksta. Tokio metodo tikslas nėra valgyti vien likučius – jis padeda nebeužpildyti virtuvės antrais ir trečiais tų pačių produktų pakeliais.

Čia ir slepiasi nemaža dalis nepastebimų išlaidų. Šaldiklio dugne pamiršta mėsa, dar viena ryžių pakuotė, nors namuose jų jau yra dvi, padažas „atsargai“, vystančios daržovės – kiekvienas atskiras pirkinys neatrodo brangus. Tačiau per mėnesį tokių produktų gali susikaupti nemažai.

Rezultatas nustebino: mažiau pirkinių ir mažiau išmetamo maisto

Po mėnesio naują metodą išbandžiusi pirkėja skaičiavo, kad jos savaitės išlaidos, anksčiau siekusios apie 350–400 dolerių, sumažėjo iki maždaug 200–250 dolerių. Ji taip pat pastebėjo, kad rečiau perka produktus „dėl visa ko“, mažiau dubliuoja namuose esančias atsargas ir dažniau sunaudoja maistą dar prieš jam sugendant.

Žinoma, tokio paties rezultato kiekviena šeima negaus – išlaidos priklauso nuo šeimos dydžio, maisto įpročių, parduotuvių ir jau turimų atsargų. Tačiau pats principas naudingas beveik nepriklausomai nuo biudžeto. Mitybos specialistai taip pat rekomenduoja prieš sudarant pirkinių sąrašą patikrinti, kokių produktų jau yra namuose, nes tai padeda nepirkti per daug ir sumažinti maisto švaistymą.

Praktiškai tam nereikia nei specialios programėlės, nei sudėtingos lentelės. Prieš važiuodami į parduotuvę atidarykite šaldytuvą, pažiūrėkite į šaldiklį ir peržvelkite spinteles. Tada pagalvokite, kokius tris ar keturis patiekalus jau beveik galite pagaminti. Į pirkinių sąrašą turėtų patekti pirmiausia tai, ko jiems užbaigti trūksta.

Būtent čia gali slypėti skirtumas tarp vežimėlio, pilno produktų „gal prireiks“, ir kelių konkrečių pirkinių. Parduotuvėje daug sunkiau atsispirti spontaniškiems sprendimams, kai nežinote, ką tiksliai gaminsite. Kai planas jau paruoštas namuose, akcija nebūtinai atrodo tokia viliojanti vien todėl, kad etiketėje parašyta „pigiau“.

Todėl prieš kitą apsipirkimą gali būti verta pradėti ne nuo prekybos centro programėlės ar savaitės akcijų leidinio. Pirmoji „parduotuvė“, kurią verta apeiti, jau yra jūsų virtuvėje. Kartais didžiausias sutaupymas slepiasi ne lentynoje su nuolaida, o šaldiklio stalčiuje, kurį seniai pamiršote atidaryti.