Prieš užvesdami automobilį žiemą pažvelkite po kapotu: kelių sekundžių patikra gali išgelbėti katės gyvybę

Šaltą rytą priėję prie automobilio dažniausiai galvojame apie apšalusius langus, išsikrovusį akumuliatorių ar tai, ar variklis užsives iš pirmo karto. Tačiau yra dar vienas dalykas, apie kurį vairuotojai retai pagalvoja. Benamės ir į lauką išleidžiamos katės šaltuoju metų laiku gali slėptis po automobilio kapotu, prie variklio ar kitose šiltesnėse automobilio vietose. Užvedus variklį gyvūnas gali būti sunkiai sužalotas, todėl prieš sėdant už vairo kartais pakanka kelių sekundžių – pabelsti į kapotą, apsidairyti po automobiliu ir trumpai palaukti.

Tokios situacijos nėra susijusios vien su dideliais šalčiais. Automobilis katei gali atrodyti kaip patogi slėptuvė nuo vėjo, lietaus ar kitų gyvūnų, o neseniai išjungto automobilio variklio skyriuje dar kurį laiką išlieka šiluma. Vasarą pavojus persikelia į kitą vietą – katės mėgsta gulėti pavėsyje po automobiliais, todėl prieš pajudant verta bent akimirką pasižiūrėti, ar po ratais arba šalia jų nėra gyvūno. Tai viena paprasčiausių pagalbos priemonių, kuri nieko nekainuoja.

Kodėl katės apskritai lenda po automobilio kapotu?

Lauke gyvenančiai katei žiema reiškia nuolatinę šiltesnės ir nuo vėjo apsaugotos vietos paiešką. Variklio skyrius tam gali atrodyti beveik idealus: automobilio apačioje yra angų, pro kurias nedidelis gyvūnas gali patekti vidun, o po važiavimo metalinės ir kitos detalės kurį laiką išlieka šiltos. Katė gali įsitaisyti gana giliai ir iš išorės būti visiškai nematoma.

Didžiausias pavojus atsiranda ryte, kai vairuotojas įsėda į automobilį ir iš karto užveda variklį. Gyvūnas gali būti šalia judančių mechanizmo dalių arba išsigandęs bandyti ištrūkti jau pradėjus veikti varikliui. Todėl šaltomis dienomis verta prieš važiuojant kelis kartus delnu pabelsti į kapotą, luktelėti ir įsiklausyti. Jei automobilis stovi vietoje, kur dažnai matote benamių kačių, galima trumpai apžiūrėti ir automobilio apačią.

Jeigu iš po kapoto išgirdote kniaukimą, braškėjimą ar kitą neįprastą garsą, variklio užvesti nereikėtų. Atidarykite kapotą ir pabandykite nustatyti, kur gyvūnas yra. Išsigandusi katė gali ne iš karto išlįsti, todėl jos nereikėtų bandyti iškrapštyti jėga ar griebti plikomis rankomis – net labai draugiškas gyvūnas iš baimės gali įkąsti ar įdrėksti. Kartais saugiausia tiesiog atsitraukti ir suteikti katei kelią pabėgti.

Panašiai verta elgtis ir prieš pajudant vasarą. Karštą dieną asfaltas bei automobilio kėbulas įkaista, o po automobiliu lieka pavėsis. Prieš sėdant už vairo užtenka akimis patikrinti vietą prie ratų ir automobilio apačią. Ypač tai verta prisiminti daugiabučių kiemuose, sodų bendrijose ir kitose vietose, kur nuolat gyvena lauko katės.

Norint padėti benamėms katėms nebūtina jų visų parsinešti namo

Ne kiekvienas žmogus gali priglausti gyvūną, tačiau tai nereiškia, kad vienintelės galimybės yra pasiimti katę namo arba nedaryti nieko. Vienas svarbiausių dalykų – sterilizacija ir kastracija, nes nekontroliuojamai besidauginanti lauko kačių populiacija labai greitai didėja. Viena neoperuota katė gali atsivesti kačiukų, šie po kurio laiko susilaukti savo palikuonių, todėl problema kartojasi metai iš metų.

Jeigu kieme gyvena kelios nuolatinės katės, galima susisiekti su vietos gyvūnų globos organizacijomis ir pasidomėti, ar tame mieste vykdomos benamių kačių sterilizavimo programos. Dažnai taikomas principas, kai lauke gyvenanti katė pagaunama, sterilizuojama, veterinarijos gydytojas įvertina jos būklę, o jei gyvūnas laukinis ir negali būti laikomas namuose, jis grąžinamas į pažįstamą teritoriją. Taip kolonija nebedidėja taip greitai.

Lygiai taip pat prieglaudoms galima padėti nebūtinai pinigais. Joms dažnai reikia pašaro, kraiko, transportavimo dėžių, savanorių pagalbos ar žmonių, galinčių gyvūną laikinai globoti. Laikina globa ypač svarbi kačiukams ir žmonių nebijančioms katėms, kurios turi realią galimybę rasti nuolatinius namus. Vienas atlaisvintas narvas ar viena laikina globos vieta reiškia, kad prieglauda gali priimti dar vieną gyvūną.

Jeigu gatvėje pastebite akivaizdžiai naminę, žmonių nebijančią katę, pirmiausia nereikėtų automatiškai manyti, kad ji benamė. Gyvūnas galėjo pabėgti iš namų. Verta patikrinti vietos dingusių gyvūnų grupes, paklausti kaimynų, o jei įmanoma – veterinarijos klinikoje patikrinti, ar katė turi mikroschemą.

Žiemą svarbiausia sausa slėptuvė, vasarą – vanduo

Šaltuoju metų laiku net paprasta tinkamai įrengta slėptuvė gali labai palengvinti lauke gyvenančios katės gyvenimą. Ji turėtų būti nedidelė, apsaugota nuo vėjo ir drėgmės, pakelta nuo šaltos bei šlapios žemės. Svarbiausia, kad viduje išliktų sausa. Drėgna medžiaga šaltyje greitai praranda šilumines savybes, todėl lauko slėptuvėse reikia galvoti ne vien apie minkštumą, bet pirmiausia apie apsaugą nuo drėgmės.

Slėptuvę geriausia statyti ramioje, nuo intensyvaus žmonių ir automobilių judėjimo apsaugotoje vietoje. Daugiabučio teritorijoje prieš tai verta susitarti su namo gyventojais ar teritorijos administratoriumi – taip mažesnė tikimybė, kad namelis bus palaikytas šiukšle ir pašalintas. Taip pat svarbu aplink šėrimo vietą palaikyti švarą. Paliktos maisto pakuotės ir ilgai stovintys likučiai greitai pradeda erzinti aplinkinius, o tuomet konfliktas dažnai atsisuka prieš pačias kates.

Vasarą viena didžiausių problemų tampa vanduo. Karštomis dienomis lauke gyvenančiam gyvūnui rasti švaraus vandens gali būti sunkiau nei maisto. Todėl dubuo šviežio vandens pavėsyje kartais yra naudingesnė pagalba nei dar viena porcija pašaro. Vandenį reikėtų reguliariai keisti ir indą išplauti, ypač per karščius.

Jeigu katė labai vangiai juda, sunkiai kvėpuoja, gausiai seilėjasi, svirduliuoja ar nereaguoja kaip įprastai, tai gali būti rimtos būklės požymiai. Tokiu atveju vien vandens dubenėlio gali nepakakti – gyvūnui gali reikėti veterinarinės pagalbos. Lygiai taip pat reikėtų reaguoti pastebėjus stipriai sužeistą, kraujuojančią ar akivaizdžiai negalinčią normaliai judėti katę.

Geras noras padėti kartais gali pakenkti, jei daroma neapgalvotai

Vienas dažnas įprotis – benamei katei pastatyti dubenėlį pieno. Nors katės ir pienas kultūroje beveik neatsiejami, suaugusioms katėms karvės pienas nėra būtinas ir daliai jų gali sukelti virškinimo problemų. Jei norite padėti, švarus vanduo ir katėms skirtas pašaras yra geresnis pasirinkimas.

Taip pat nereikėtų gyvūnų šerti bet kuo, kas liko nuo žmogaus stalo. Sūrus, aštrus, rūkytas maistas, kaulai ar sugedę produktai katei nėra gera pagalba. Jei lauko katės šeriamos nuolat, daug geriau pasirinkti paprastą kačių pašarą ir maistą duoti panašiu metu, o nesuėstus likučius vėliau surinkti.

Atsargiai reikia elgtis ir su sergančiais ar sužeistais gyvūnais. Žmonėms skirti vaistai katei gali būti pavojingi, todėl nereikėtų savarankiškai duoti nuskausminamųjų, antibiotikų ar tepti atsitiktinių vaistų vien todėl, kad jie yra namų vaistinėlėje. Jei gyvūno būklė rimta, saugiausia kreiptis į veterinarijos gydytoją arba gyvūnų globos organizaciją.

Benamių gyvūnų problema vien dubenėliu pašaro neišsprendžiama. Ilgalaikėje perspektyvoje daugiausia padeda sterilizacija, atsakingas naminių gyvūnų ženklinimas, gyvūnų nepalikimas likimo valiai ir prieglaudų bei savanorių darbas. Tačiau kasdienybėje svarbios ir visai mažos detalės.

Viena iš jų laukia tiesiog automobilių stovėjimo aikštelėje. Kitą šaltą rytą prieš pasukdami raktelį ar paspausdami variklio užvedimo mygtuką, pabelskite į kapotą ir kelias sekundes palaukite. Jums tai beveik nieko nekainuos, o po automobiliu ar jo viduje besislepiančiai katei tos kelios sekundės gali reikšti labai daug.