Apsemtas kelias gali kainuoti variklį: kokio gylio vanduo automobiliui jau tampa pavojingas
Atrodo, baloje telpa tik lietaus vanduo, o ne rimtas pavojus automobiliui. Tačiau užtenka stipresnės liūties, po viaduku susidariusios sankaupos ar užlieto kaimo kelio, ir prieš vairuotoją atsiveria tas nemalonus vaizdas: keli automobiliai jau važiuoja, vanduo raibuliuoja, o apsisukti lyg ir nesinori. Ypač kai skubi į darbą, veži vaikus ar matai, kad iki namų liko visai nedaug.
Didžiausia klaida tokioje vietoje – spręsti pagal kitą automobilį. Aukštesnis visureigis, sunkesnė mašina ar vairuotojas, kuris tiesiog labiau rizikuoja, gali įveikti tą pačią balą be pasekmių. Jūsų automobiliui keli papildomi centimetrai kartais reiškia ne šlapius batus, o vandens patekimą ten, kur jo būti neturi.
Pavojų lemia ne vien vandens gylis
Vieno skaičiaus, nuo kurio vanduo tampa pavojingas visiems automobiliams, nėra. Skiriasi prošvaisa, oro įsiurbimo angos vieta, variklio apsauga, automobilio būklė ir net tai, kaip greitai įvažiuojama į vandenį. Vis dėlto vanduo, kuris jau siekia automobilio slenksčius ar kyla aukščiau ratų vidurio, nėra ta vieta, kur verta bandyti sėkmę.
Net santykinai negili bala gali būti klastinga, jei į ją įvažiuojama per greitai. Priekyje susidariusi banga pakyla daug aukščiau nei ramus vandens lygis ir gali pasiekti oro paėmimo angą, elektros jungtis ar kitus jautrius mazgus. Todėl vairuotojas neretai galvoja, kad įveiks vos keliolikos centimetrų vandens ruožą, bet pats greitis jam sukuria gerokai gilesnę „balą“.
Ypač atsargiai reikėtų vertinti vandenį, kurio dugno nematyti. Po lygiu paviršiumi gali slėptis duobė, nuskilęs kelkraštis, atviras šulinys ar nuo srovės atneštos šakos. Jei vanduo atrodo drumstas, kelio kraštų nebesimato, o jo gylio negalite įvertinti, protingiausias sprendimas dažnai būna ne herojiškai važiuoti pirmyn, o ieškoti kito kelio.
Varikliui pavojingiausia ne drėgmė, o vandens gurkšnis
Automobilis gali pakęsti lietų, šlapią kelią ir vandens purslus – tam jis ir skirtas. Bėda prasideda tada, kai vanduo patenka į variklio oro įsiurbimo sistemą. Orą variklis gali suspausti, o vandens – ne, todėl toks bandymas gali baigtis rimtu mechaniniu gedimu.
Vairuotojui tai dažnai nutinka labai greitai: automobilis įvažiuoja į gilesnę vietą, variklis staiga užgęsta, o po kelių nesėkmingų bandymų jį užvesti problema tik padidėja. Tokiu momentu svarbiausia ne spausti starterį dar kartą, tikintis, kad mašina „išsikosės“. Jei įtariate, kad vandens pateko į įsiurbimą, automobilį reikia palikti ramybėje ir kviesti pagalbą.
Vanduo gali pakenkti ir be dramatiško variklio gedimo. Nuo jo kenčia generatorius, elektros jungtys, stabdžių detalės, guoliai, salono kilimai bei izoliacija. Kartais automobilis po užliejimo dar važiuoja lyg niekur nieko, tačiau po kelių dienų atsiranda įspėjamosios lemputės, keisti garsai, rasojantys žibintai ar drėgmės kvapas salone.
Skubantis vairuotojas mato kelią, šeima – papildomą riziką
Vienas žmogus į užlietą ruožą gali žiūrėti kaip į kelias minutes sutaupysiantį nepatogumą. Tačiau šeimai su vaikais sustojęs automobilis vandenyje reiškia visai kitą rūpestį: reikia saugiai išlipti, saugoti vaikus nuo srovės, laukti pagalbos ir spręsti, kur dėtis per lietų. Senjorui ar mažiau patyrusiam vairuotojui tokia situacija gali tapti ir paprasčiausiai pavojinga.
Yra ir kita pusė – aplinkinių spaudimas. Iš paskos važiuojantys automobiliai, nervingas signalas ar priekyje pralėkęs vairuotojas gali pastūmėti rizikuoti, nors viduje jaučiate, kad vandens per daug. Tačiau už jūsų automobilio remontą, sugadintą dieną ir galimą pavojų keleiviams tie nekantrūs vairuotojai neatsakys.
Kelio prižiūrėtojams ir savivaldybėms užlietos vietos taip pat nėra smulkmena, ypač ten, kur vanduo kaupiasi po kiekvienos stipresnės liūties. Aiškiai pažymėtas uždarytas ruožas ar laiku pastatyti perspėjimai vairuotojui leidžia priimti sprendimą anksčiau, o ne tada, kai kelias jau virsta nežinomu vandens telkiniu. Vis dėlto pirmasis žmogus, kuris turi įvertinti situaciją prie vairo, lieka pats vairuotojas.
Jei vis dėlto tenka važiuoti – be bangos ir be panikos
Jeigu vandens gylis aiškus, ruožas trumpas, o kito kelio tikrai nėra, važiuoti reikėtų labai lėtai ir tolygiai. Tikslas nėra „pramušti“ balą greičiu, o nekelti didelės bangos prieš automobilį. Staigus greitėjimas, lenkimas ar mėginimas išsukti vandenyje gali padaryti daugiau žalos nei pats užlietas kelias.
Vandenyje geriau nestoti ir neperjunginėti pavarų be būtinybės. Išvažiavus verta kelis kartus lengvai paspausti stabdį saugioje vietoje, kad nuo stabdžių diskų ir kaladėlių pasišalintų drėgmė bei grįžtų įprastas stabdymo pojūtis. Jei po to automobilis pradeda trūkčioti, prastai reaguoja į akceleratorių, užsidega įspėjamosios lemputės ar girdisi neįprasti garsai, kelionės tęsti nereikėtų.
O jei vanduo toks gilus, kad abejojate bent kelias sekundes, abejonę verta priimti kaip atsakymą. Apsisukimas gali kainuoti dešimt papildomų minučių, o neapgalvotas važiavimas – evakuatorių, servisą ir ilgą sąskaitą. Kelyje nėra prizo už tai, kad pirmas įveikei balą.
Užlietas kelias pavojingas ne todėl, kad vanduo visada sugadina automobilį, bet todėl, kad vairuotojas dažnai pamato tik jo paviršių, o ne tai, kas slepiasi po juo. Kartais brandžiausias sprendimas prie vairo atrodo visai ne įspūdingai – ramiai įjungti posūkį ir grįžti atgal. Ar tikrai kelios sutaupytos minutės vertos rizikos palikti variklį ten, kur vakar dar buvo kelias?
Komentarai
Parašyti komentarą
Daugiau šia tema
Visos temos naujienos
Ieškote daugiau?
Būkite pirmi ir pradėkite diskusiją.