„airBaltic“ traukiasi iš dalies Lietuvos maršrutų: atsilaisvinusias vietas jau taikosi užimti konkurentai

Lietuvos oro uostuose artėjant žiemos sezonui laukia pastebimų pokyčių. Latvijos nacionalinė oro bendrovė „airBaltic“ mažins dalį skrydžių iš Lietuvos – bus stabdomi kai kurie maršrutai iš Vilniaus ir Palangos, o dalis kitų reisų retės. Vis dėlto keleiviams tai nebūtinai reiškia prastesnį susisiekimą. Beveik visose „airBaltic“ paliekamose kryptyse jau yra kitų vežėjų, o rinkos dalyviai tikisi, kad atsiradusia erdve pasinaudos ir daugiau oro bendrovių.

Pokyčiai siejami su pačios „airBaltic“ pastangomis peržiūrėti veiklos mastą ir maršrutų tinklą. Latvijos vežėjas pastaruoju metu susiduria su finansiniais iššūkiais, todėl žiemos sezonui renkasi atsargesnį modelį – mažiau skrydžių ten, kur paklausa ar ekonominis rezultatas nėra pakankamai stiprūs. Lietuvos verslo atstovams tai kelia nerimą, nes tiesioginiai skrydžiai yra svarbūs ne tik turistams. Nuo jų priklauso ir verslo kelionės, investuotojų galimybės greitai pasiekti Lietuvą bei šalies patrauklumas tarptautinėms bendrovėms.

Iš Vilniaus nebeskris į Berlyną ir Dubajų, iš Palangos – į Tenerifę

Didžiausi pokyčiai palies kelias gerai žinomas kryptis. Žiemos sezonu „airBaltic“ planuoja laikinai nebeskraidyti iš Vilniaus į Berlyną ir Dubajų. Taip pat bus nutrauktas maršrutas iš Palangos į Tenerifę, o tarp Vilniaus ir Talino lėktuvai skraidys rečiau.

Iš pirmo žvilgsnio toks sąrašas gali atrodyti nemaloniai, ypač keleiviams, kurie buvo pripratę prie konkrečių „airBaltic“ reisų. Tačiau svarbi detalė ta, kad Vilnius dėl šių sprendimų nepraranda nei Berlyno, nei Dubajaus kaip tiesioginių krypčių. Į Berlyną skrydžius ir toliau siūlys „Wizz Air“, o susisiekimą su Dubajumi išlaikys „flydubai“. Vadinasi, keisis vežėjas ir skrydžių pasirinkimas, tačiau pati galimybė nuskristi tiesiogiai išliks.

Kiek kitokia situacija Palangoje. Iš šio oro uosto „airBaltic“ nebesiūlys skrydžių į Tenerifę, tad Vakarų Lietuvos keleiviams, norintiems žiemą pasiekti Kanarų salas, pasirinkimo sumažės. Vis dėlto „airBaltic“ toliau ketina skraidyti į Tenerifę iš Vilniaus. Tai reiškia, kad pati kryptis iš Lietuvos žemėlapio nedings, tačiau daliai keleivių teks kelionę pradėti kitame šalies oro uoste.

Skrydžių dažnio mažinimas tarp Vilniaus ir Talino taip pat gali būti juntamas verslo keleiviams, kuriems svarbūs patogūs rytiniai ar vakariniai reisai. Trumpuose regioniniuose maršrutuose svarbus ne vien pats faktas, kad lėktuvas skrenda, bet ir tvarkaraštis. Jei skrydžių lieka mažiau, gali sumažėti galimybė nuvykti į susitikimą ir tą pačią dieną grįžti namo.

Lietuvos verslas nerimauja ne dėl vienos oro bendrovės

Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis į situaciją žiūri plačiau. Jo vertinimu, stiprus ir patogus oro susisiekimas yra vienas iš dalykų, lemiančių viso regiono konkurencingumą. Jeigu tiesioginių skrydžių mažėja, problema paliečia ne vien žmones, planuojančius atostogas, bet ir bendroves, kurioms svarbus greitas susisiekimas su Europos ekonomikos centrais.

Verslui ypač svarbios tos kryptys, kuriomis galima išvykti ryte ir grįžti tą pačią arba kitą dieną, neprarandant daug laiko persėdimams. Kuo tokių jungčių mažiau, tuo sudėtingiau organizuoti susitikimus, komandiruotes ar partnerių vizitus. Tai taip pat gali turėti įtakos tarptautinių įmonių sprendimams, kur steigti regioninius padalinius ar kur vykdyti tam tikras veiklas.

Tačiau „airBaltic“ atsitraukimas turi ir kitą pusę. Aviacijos rinkoje ilgai tuščios vietos paprastai nelieka, jei maršrutas turi pakankamai keleivių ir gali būti pelningas. Todėl Lietuvos verslo atstovai tikisi, kad dalį atsiveriančios rinkos gana greitai bandys užimti kiti vežėjai.

Vienas dažniausiai minimų kandidatų – Lenkijos oro linijų bendrovė LOT. Baltijos šalys jai yra strategiškai svarbus regionas, o Vilnius jau dabar turi stiprų susisiekimą su Varšuva, per kurią keleiviai gali keliauti toliau į daugelį Europos ir kitų pasaulio miestų. Jei „airBaltic“ Lietuvoje mažins savo aktyvumą ilgiau, konkurentams gali atsirasti daugiau galimybių siūlyti tiek tiesioginius maršrutus, tiek patogius jungiamuosius skrydžius.

„airBaltic“ aiškina, kad maršrutų peržiūra prieš žiemą nėra neįprasta

Pati „airBaltic“ pokyčių nedramatizuoja. Bendrovės atstovas Edvardas Dālderis aiškina, kad maršrutų tinklo peržiūra prieš kiekvieną sezoną yra normali aviacijos verslo dalis. Oro bendrovės nuolat analizuoja, kiek keleivių skrenda konkrečia kryptimi, kiek kainuoja ją aptarnauti, kaip keičiasi konkurencija ir ar paklausa vasarą bei žiemą išlieka panaši.

Tokie skirtumai tarp sezonų gali būti labai dideli. Vasarą gerai užpildomas maršrutas nebūtinai bus toks pat sėkmingas sausį ar vasarį, o tam tikros poilsinės kryptys žiemą, priešingai, gali tapti daug populiaresnės. Todėl oro bendrovės gana dažnai vienus reisus laikinai sustabdo, kitų skaičių mažina, o į paklausesnes kryptis skrydžių prideda.

Vis dėlto dabartiniai „airBaltic“ sprendimai vertinami ir platesniame kontekste. Dar vasaros pradžioje Latvijoje buvo viešai kalbama apie bendrovės finansinius sunkumus ir galimybę peržiūrėti veiklos apimtį kaimyninėse šalyse. Todėl mažesnis skrydžių skaičius iš Lietuvos nėra visiškai netikėtas žingsnis.

Oro bendrovei tai gali būti būdas sutelkti turimus orlaivius ir kitus išteklius į maršrutus, kurie žiemos sezonu atrodo ekonomiškai patrauklesni. Keleiviui tai reiškia paprastesnį dalyką – tvarkaraštį, prie kurio buvo pripratęs praėjusį sezoną, prieš perkant bilietus teks tikrinti iš naujo.

Didžiausias klausimas – kas užims atsilaisvinusias vietas

Lietuvos aviacijos rinkoje situacija yra kiek kitokia nei Latvijoje. Lietuva neturi savo nacionalinio reguliariųjų skrydžių vežėjo, todėl didelė dalis tiesioginio susisiekimo priklauso nuo užsienio oro bendrovių sprendimų. Vienais metais jos prideda naujų krypčių, kitais – sumažina skrydžių skaičių arba apskritai pasitraukia iš konkretaus maršruto.

Dėl to kiekvienas didesnis „airBaltic“, „Wizz Air“, „Ryanair“, LOT ar kitos bendrovės sprendimas Lietuvos keleiviams turi gana tiesioginį poveikį. Jeigu viena bendrovė pasitraukia iš maršruto, svarbiausia tampa tai, ar konkurentas mato pakankamą keleivių srautą ir nusprendžia tą vietą užimti.

Šiuo atveju situacija nėra pati blogiausia, nes didžioji dalis „airBaltic“ mažinamų krypčių neliks visiškai be alternatyvos. Berlynas ir Dubajus iš Vilniaus išlieka pasiekiami tiesioginiais skrydžiais, o Tenerifė toliau bus pasiekiama iš Vilniaus. Daugiausia nepatogumų gali pajusti tie keleiviai, kuriems buvo svarbus konkretus tvarkaraštis arba galimybė skristi būtent iš Palangos.

Tačiau ilgesnėje perspektyvoje svarbiausias klausimas bus ne vien tai, kiek reisų šią žiemą sumažins „airBaltic“. Kur kas įdomiau, ar konkurentai pasinaudos atsiveriančia erdve ir pasiūlys Lietuvai naujų maršrutų arba didesnį skrydžių dažnį. Jei taip nutiktų, vieno vežėjo atsitraukimas keleiviams galėtų būti juntamas daug trumpiau, nei dabar atrodo.

Aviacijoje tuščia vieta ilgai išlieka tik tada, kai maršrutas ekonomiškai nepatrauklus. Jei keleivių srautas yra, atsiranda ir norinčių juos skraidinti. Todėl artėjantis žiemos sezonas gali parodyti ne tik tai, kiek veiklos Lietuvoje sumažins „airBaltic“, bet ir kuri oro bendrovė pirmoji nuspręs, kad atsilaisvinusi vieta Lietuvos rinkoje yra verta kovos.