Gyventojai vėl slepia grynuosius „po pagalvėmis”: baiminasi dienos, kai kortelė ar telefonas tiesiog nebeveiks

Dar prieš kelerius metus atrodė, kad grynieji Europoje tyliai traukiasi į praeitį. Už kavą mokame telefonu, parduotuvėje pridedame kortelę prie terminalo, sąskaitas apmokame programėlėje, o bankomato kartais neprireikia ištisus mėnesius. Tačiau dabar vyksta iš pirmo žvilgsnio paradoksalus procesas – kasdien grynaisiais atsiskaitoma mažiau, tačiau vis daugiau europiečių banknotus laiko kaip atsargą namuose.

Priežastis nėra nostalgija popieriniams pinigams. Europoje vis garsiau kalbama apie karą, sabotažą, elektros tiekimo sutrikimus, stichines nelaimes ir kibernetines atakas, kurios gali bent trumpam paralyžiuoti skaitmenines paslaugas. O jeigu neveikia internetas, banko programėlė ar parduotuvės kortelių terminalas, sąskaitoje esantys pinigai gali būti visiškai saugūs – tačiau tuo momentu jais paprasčiausiai nepavyks atsiskaityti.

Todėl kai kuriose Europos šalyse žmonėms jau oficialiai rekomenduojama namuose turėti nedidelę grynųjų pinigų atsargą. Ne tūkstančius eurų po čiužiniu, o tiek, kad sutrikus sistemoms šeima galėtų kelias paras nusipirkti maisto, vandens, degalų ar kitų būtiniausių dalykų.

Kortelė pinigų nepakeičia, jei neveikia pats terminalas

Skaitmeniniai mokėjimai tapo tokie įprasti, kad kartais pamirštame, kiek sistemų turi veikti vienu metu, kad galėtume parduotuvėje sumokėti telefonu.

Reikia elektros, ryšio, veikiančio prekybininko terminalo, banko infrastruktūros ir mokėjimų tinklo. Įprastą dieną apie tai net nesusimąstome. Tačiau pakanka vienos rimtesnės grandinės problemos ir situacija pasikeičia.

Didelės kibernetinės atakos jau parodė, kad net milžiniškų įmonių informacinės sistemos gali būti sutrikdytos savaitėms. Stichinių nelaimių metu problema dar paprastesnė – dingus elektrai ar mobiliajam ryšiui, skaitmeninis atsiskaitymas kai kuriose vietose gali tapti neįmanomas.

Būtent todėl grynieji vėl pradėti vertinti ne tik kaip mokėjimo priemonė, bet ir kaip savotiškas finansinis avarinis generatorius. Kol viskas veikia, jo beveik nereikia. Tačiau kai sistema sustoja, keli banknotai piniginėje staiga gali tapti daug praktiškesni už kelis tūkstančius eurų banko sąskaitoje.

Tai nereiškia, kad Europoje prasidėjo bankų panika ar žmonės masiškai ištuština sąskaitas. Vyksta kur kas paprastesnis pokytis – gyventojai pradeda suprasti, kad visiškas priklausymas nuo vien skaitmeninių mokėjimų taip pat turi rizikų.

Europos Sąjunga

Europos šeimoms kalbama apie 72 valandų pasirengimą

Pastaraisiais metais Europos institucijos vis daugiau dėmesio skiria vadinamajam 72 valandų pasirengimui. Mintis paprasta: kilus rimtai krizei, šeima turėtų bent tris paras sugebėti išsiversti savarankiškai, kol pagalbos ir paslaugų sistemos grįš į įprastą režimą.

Todėl pasirengimo sąrašuose atsiranda vanduo, ilgiau negendantis maistas, baterijomis veikiantis radijas, vaistai, žibintuvėlis, išorinės baterijos telefonams ir grynieji pinigai.

Kai kurios Europos valstybės rekomenduoja namų ūkiams turėti maždaug 70–100 eurų grynaisiais, skirtų būtent ekstremaliai situacijai. Konkreti suma, žinoma, priklauso nuo šeimos dydžio ir poreikių, tačiau principas tas pats – pinigų turėtų pakakti kelioms dienoms būtiniausioms išlaidoms.

Svarbu ir tai, kokiais banknotais ši suma laikoma. Krizės metu 200 eurų banknotas gali būti gerokai mažiau praktiškas nei keli 10, 20 ar 50 eurų nominalo banknotai, nes smulkesnėje parduotuvėje ar degalinėje gali nebūti galimybės grąžinti didelės grąžos.

Todėl avarinė pinigų atsarga nėra investicija ir tikrai nėra skirta tam, kad namuose būtų laikomos visos santaupos. Tai tiesiog dar viena priemonė šalia vandens, maisto ir žibintuvėlio.

Karas ir kibernetinės atakos pakeitė europiečių požiūrį

Grynųjų pinigų poreikis pradėtas vertinti kitaip ir dėl pasikeitusios Europos saugumo aplinkos. Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, kad kritinė infrastruktūra gali tapti tiesioginiu taikiniu, o kibernetinės atakos jau seniai nėra vien filmų scenarijus.

Prie to prisideda ekstremalūs orai. Miškų gaisrai, potvyniai ir stiprios audros kai kuriose Europos šalyse privertė žmones evakuotis arba kelioms dienoms likti be įprastų paslaugų. Tokiose situacijose ne visada galima pasikliauti tuo, kad kiekvienoje parduotuvėje veiks terminalai ir mobilusis internetas.

Europos Centrinio Banko ekspertai pastebi įdomią tendenciją: žmonės kasdieniams pirkiniams grynuosius naudoja vis rečiau, tačiau banknotų, laikomų kaip santaupos ar rezervas, poreikis išlieka didelis ir auga.

Pastaraisiais metais apyvartoje esančių euro banknotų kiekis yra gerokai didesnis nei prieš COVID-19 pandemiją. Tarp dažniausiai naudojamų ir laikomų nominalų išlieka 50 eurų banknotas, po jo – 100 eurų.

Tai savotiškas ženklas, kad grynųjų vaidmuo keičiasi. Anksčiau banknotas buvo pirmiausia kasdienio atsiskaitymo priemonė. Dabar jis vis dažniau tampa atsarginiu variantu tam atvejui, jeigu technologijos nuviltų.

20 eurų kupiūra

Visiškai atsisakyti grynųjų gali būti pavojinga ir dėl kitos priežasties

Ekspertai perspėja apie dar vieną paradoksą. Jei žmonės visiškai nustos naudoti grynuosius įprastomis dienomis, gali mažėti bankomatų, grynuosius priimančių kasų ir visos šiai sistemai reikalingos infrastruktūros.

Tuomet krizės metu staiga nusprendus, kad banknotų vis dėlto reikia, jų gavimas gali būti gerokai sudėtingesnis.

Grynieji svarbūs ir žmonėms, kurie dėl amžiaus, sveikatos ar kitų aplinkybių sunkiau naudojasi skaitmeninėmis paslaugomis. Jie taip pat suteikia daugiau privatumo ir kai kuriose situacijose leidžia žmogui išlaikyti finansinį savarankiškumą.

Todėl diskusija Europoje jau nebėra apie tai, ar pasirinkti kortelę, ar grynuosius. Vis dažniau kalbama apie tai, kad abi sistemos turi egzistuoti kartu. Skaitmeniniai mokėjimai yra greiti ir patogūs, tačiau grynieji lieka atsarginis kelias tada, kai technologijos neveikia.

Ir būtent todėl namuose laikomi keli 20 ar 50 eurų banknotai šiandien nebūtinai reiškia nepasitikėjimą bankais. Tai gali būti toks pats pasirengimo elementas kaip pilnai įkrautas išorinis akumuliatorius ar keli buteliai vandens.

Europa nesiruošia grįžti į laikus, kai atlyginimą parsinešdavome vokelyje. Tačiau po daugelio metų skubėjimo į visuomenę be grynųjų vis daugiau žmonių prisimena paprastą dalyką: kai užgęsta ekranas, popierinis banknotas vis dar veikia.