Kortelė karo dieną gali tapti beverte plastiko kortele: kiek grynųjų privalu turėti namuose, kol dar ne vėlu

Yra dalykų, apie kuriuos žmonės nenori galvoti iki paskutinės minutės. Vanduo. Vaistai. Dokumentai. Kur bėgti. Kam skambinti. Ką pasiimti, jei per kelias minutes reikėtų palikti namus. Ir dar vienas labai nemalonus klausimas, kuris taikos metu skamba beveik absurdiškai: kiek grynųjų pinigų turėti karo, didelės krizės ar masinio elektros sutrikimo atveju?

Šiuolaikinis žmogus įprato gyventi taip, lyg pinigai būtų telefone. Kortelė, „Apple Pay“, „Google Pay“, banko programėlė, momentinis pavedimas. Viskas patogu, kol veikia internetas, elektra, bankomatai, mokėjimo terminalai ir ryšys. Tačiau krizės metu visa ši patogi sistema gali subyrėti greičiau, nei spėsite atrakinti telefoną. Parduotuvė gali veikti, bet terminalas — ne. Degalinėje gali būti kuro, bet kortelių skaitytuvas gali neveikti. Žmogus gali norėti jums parduoti vandens, vaistų ar kelis litrus benzino, bet tuo metu jam reikės ne pavedimo, o pinigų rankoje.

Būtent todėl grynieji pinigai nėra senamadiškas įprotis. Krizės metu tai gali būti viena iš paskutinių veikiančių atsiskaitymo priemonių.

Didžiausia klaida — manyti, kad pinigų prireiks tik maistui

Kai žmonės galvoja apie grynuosius karo ar ekstremalios situacijos atveju, jie dažnai įsivaizduoja paprastą scenarijų: nueisiu į parduotuvę, nusipirksiu duonos, vandens, konservų ir viskas. Bet realybė gali būti daug bjauresnė. Grynieji gali prireikti ne tik maistui.

Jų gali prireikti degalams, jei pavyks įsipilti kuro. Vaistams, jei artimam žmogui jų staiga prireiks. Transportui, jei reikės išvykti iš miesto. Nakvynei, jei teks sustoti pas žmones, mažame viešbutyje ar privačioje vietoje. Telefono kortelei, higienos priemonėms, vaikų maistui, gyvūno pašarui, šiltoms kojinėms, baterijoms, žiebtuvėliui, vandens kanistrui ar paprasčiausiam karštam gėrimui pakeliui.

Krizėje pinigai nebėra skirti patogumui. Jie tampa įrankiu išgyventi pirmąsias dienas, kai niekas dar neveikia normaliai, kai informacijos mažai, o žmonės bando suprasti, kas vyksta.

Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms sistema LT72 pabrėžia principą, kad kiekvienas gyventojas turi būti pasirengęs bent 72 valandas savarankiškai pasirūpinti savimi ir artimaisiais. Tai reiškia, kad kalbant apie grynuosius reikia galvoti ne apie „gal kada nors“, o apie labai konkretų laiką: pirmas tris paras, kai gali neveikti tai, ką laikėme savaime suprantamu dalyku.

Kiek grynųjų turėti vienam žmogui

Jei reikia labai paprasto atsakymo, absoliutus minimumas vienam suaugusiam žmogui turėtų būti apie 100 eurų grynaisiais. Tai nėra patogi suma. Tai nėra „ramu dėl visko“. Tai tiesiog pinigai pirmiems būtiniems pirkiniams, jei kortelės neveikia, o reikia vandens, maisto, vaistų ar transporto.

Saugesnė suma vienam suaugusiajam — 200–300 eurų grynaisiais. Tiek jau leidžia turėti šiek tiek daugiau judėjimo laisvės. Ne prabangai, ne kavinei, ne „juodai dienai“ kaip abstrakcijai, o labai konkrečiai situacijai: kelioms dienoms, kai gali reikėti mokėti ten, kur kortelė nieko nebereiškia.

Šeimai su vaikais realistiška suma turėtų būti didesnė. Dviem suaugusiems ir vienam ar dviem vaikams protinga turėti bent 500 eurų grynaisiais, o saugesnis variantas — 700–1000 eurų, jei šeimos finansinės galimybės tai leidžia. Ne todėl, kad pirmą dieną reikės tiek išleisti. O todėl, kad krizės metu maži poreikiai labai greitai virsta didelėmis išlaidomis.

Kai reikia kuro, vaistų, maisto vaikui ir dar nakvynės, 100 eurų gali ištirpti per kelias valandas.

Kodėl 50 eurų kupiūra gali tapti problema

Daugelis žmonių, jei ir laiko grynųjų, padaro vieną klaidą: laiko juos stambiomis kupiūromis. Atrodo patogu — keli banknotai, mažai vietos. Bet krizės metu tai gali tapti rimta problema.

Jeigu mažoje parduotuvėje, degalinėje, pas ūkininką ar pas žmogų, kuris parduoda jums reikalingą daiktą, nebus grąžos, jūsų 100 eurų banknotas gali būti beveik toks pat nenaudingas kaip neveikianti banko kortelė. Krizės metu smulkūs pinigai tampa karaliais.

Geriausia grynuosius laikyti įvairiomis kupiūromis: po 5, 10, 20 ir 50 eurų. Monetų daug kaupti nebūtina, bet šiek tiek smulkių taip pat gali praversti. Ideali logika paprasta: turite galėti sumokėti už 7 eurų pirkinį, 18 eurų vaistus, 35 eurų degalus ar 60 eurų nakvynę taip, kad nereikėtų maldauti grąžos.

Grynieji turi būti ne tik turimi. Jie turi būti praktiškai panaudojami.

Kiek pinigų verta laikyti vienoje sąskaitoje Lietuvoje

Kur laikyti pinigus, kad jų neprarastumėte per pirmą chaosą

Dar viena klaida — laikyti visus grynuosius vienoje vietoje. Jei piniginė dings, bus pavogta, pamiršta ar liks namuose, kartu dings visas jūsų finansinis rezervas. Krizės metu tai gali būti katastrofa.

Dalį pinigų verta laikyti namuose, dalį — išvykimo krepšyje, dalį — piniginėje ar dokumentų dėkle. Jei šeima keliauja kartu, nereikėtų visų pinigų duoti vienam žmogui. Jei žmonės pasimes, atsiskirs ar turės judėti skirtingomis kryptimis, pinigai turi būti paskirstyti taip, kad kiekvienas suaugęs žmogus turėtų bent dalį rezervo.

Svarbu ir tai, kad pinigai turi būti apsaugoti nuo drėgmės. Paprastas užsegamas plastikinis maišelis ar vandeniui atsparus dėklas gali atrodyti juokingai, kol piniginė nepermirksta lietuje arba kuprinėje neišsilieja vanduo. LT72 rekomendacijose išvykimo krepšiui nurodoma dokumentus ir svarbius daiktus saugoti nuo vandens, naudoti neperšlampamus dėklus ar bent maišelius.

Krizėje pinigai, dokumentai ir telefonas yra trys dalykai, kurių praradimas gali akimirksniu paversti situaciją daug pavojingesne.

Vien grynieji neišgelbės, jei neturėsite ką pirkti

Grynieji svarbūs, bet jie nėra stebuklingas skydas. Jei namuose nėra vandens, maisto, vaistų, baterijų, žibintuvėlio ir bent minimalaus plano, pinigai tik nupirks šiek tiek laiko. O kartais net ir to negalės padaryti, jei parduotuvės bus tuščios arba uždarytos.

Todėl grynuosius reikia vertinti kaip dalį pasirengimo, ne kaip visą pasirengimą. LT72 rekomenduoja išvykimo krepšį pasiruošti taip, kad jis padėtų pasirūpinti savimi ir artimaisiais pirmąsias 72 valandas, kol bus organizuojama pagalba. Į tokį pasirengimą įeina dokumentai, vaistai, vanduo, maistas, drabužiai, ryšio priemonės ir kiti būtini daiktai.

Pinigai čia yra kaip paskutinis tiltas. Jie padeda tada, kai kažko trūksta. Bet jei trūksta visko, jokio tilto gali nebeužtekti.

Karo atveju pinigai gali greitai prarasti galią

Tai nemaloni tiesa, bet ją reikia pasakyti tiesiai. Esant labai sunkiai situacijai, pinigai gali nustoti veikti taip, kaip veikia taikos metu. Gali atsirasti momentų, kai svarbesni tampa ne eurai, o vanduo, degalai, vaistai, konservai, baterijos, cigaretės, alkoholis, higienos priemonės ar kiti mainams tinkami daiktai.

LT72 išvykimo krepšio rekomendacijose net atskirai minima, kad gali būti situacijų, kai pinigai neturės reikšmės arba jų pasibaigs, todėl verta nusimatyti ir mainams reikalingų daiktų. Tai skamba nejaukiai, bet būtent tokie sakiniai ir parodo, kaip greitai ekstremali situacija gali nuplėšti civilizuoto patogumo sluoksnį.

Taikos metu 20 eurų yra 20 eurų. Krizėje 20 eurų gali būti daug, mažai arba nieko — priklausomai nuo to, ar žmogus, turintis jums reikalingą daiktą, dar tiki pinigais.

Kiek turėti namuose ir kiek išvykimo krepšyje

Praktiškiausias variantas — pinigus padalinti. Namuose galima laikyti didesnę dalį rezervo, o išvykimo krepšyje — sumą, kurią galėtumėte pasiimti net jei išbėgti reikėtų per kelias minutes.

Vienam suaugusiajam išvykimo krepšyje verta turėti bent 50–100 eurų smulkiomis kupiūromis. Šeimai — bent 150–300 eurų krepšiuose ar dokumentų dėkle. Likusią dalį galima laikyti namuose atskirai, bet ne akivaizdžioje vietoje ir ne vienoje krūvoje.

Bendra namų grynųjų rezervo suma priklauso nuo šeimos dydžio, pajamų, gyvenamosios vietos, automobilio, vaikų, sveikatos poreikių ir galimų evakuacijos planų. Mieste be automobilio gyvenantis vienas žmogus turės kitokius poreikius nei keturių asmenų šeima su vaikais, šunimi ir seneliais kitame rajone.

Bet viena taisyklė galioja visiems: jei dabar namuose neturite nė 20 eurų grynaisiais, jūs esate labiau priklausomi nuo sistemos, nei norėtumėte pripažinti.

Ką reiškia „pakankamai“

Pakankamai nėra ta suma, kuri leidžia jaustis turtingam. Pakankamai yra ta suma, kuri leidžia nepanikuoti pirmą dieną.

Pakankamai — tai galimybė nusipirkti vandens, jei jo nebeturite. Vaistų, jei jų reikia vaikui. Kuro, jei reikia išvažiuoti. Maisto, jei parduotuvė priima tik grynuosius. Nakvynę, jei kelias uždarytas ir reikia sustoti. Telefono kortelę, jei ryšio situacija pasikeitė. Mažą, bet gyvybiškai svarbų sprendimą tuo metu, kai kiti dar stovi prie neveikiančio bankomato.

Todėl realistiškas atsakymas atrodo taip: vienam žmogui — bent 100 eurų, geriau 200–300 eurų. Šeimai — bent 500 eurų, geriau 700–1000 eurų, jei leidžia galimybės. Ne vienoje kupiūroje. Ne vienoje piniginėje. Ne „kažkur stalčiuje, gal rasiu“. O tvarkingai, smulkiai, sausai ir pasiekiamai.

Baisiausias scenarijus prasideda ne tada, kai prasideda krizė

Baisiausias scenarijus prasideda tada, kai žmogus supranta, kad turėjo laiko pasiruošti, bet to nepadarė. Kai parduotuvėje eilė, terminalas neveikia, bankomatas tuščias, telefonas kraunasi paskutinius procentus, vaikas prašo vandens, o piniginėje — tik kortelė.

Tai nėra raginimas bėgti į banką ir išsiimti visas santaupas. Tai būtų kvaila ir pavojinga. Grynieji namuose turi būti protingas rezervas, ne panikos sandėlis. Tačiau visiškas grynųjų neturėjimas šiandien yra prabanga, kuri ekstremalios situacijos metu gali labai greitai virsti bejėgiškumu.

Kortelė yra patogu. Telefonas yra patogu. Banko programėlė yra patogu. Bet kai dingsta elektra, ryšys ar mokėjimų sistema, patogumas baigiasi. Tada lieka tai, ką galite laikyti rankoje.

Karo ar didelės krizės atveju grynieji nėra turtas. Jie yra laikas. O pirmomis valandomis laikas gali būti brangiausia valiuta.