Po arbatos puodelio ima plakti širdis: jautrumą gali lemti ne vien kofeinas

Vakaras, namuose tylu, ant stalo garuoja stipri juoda arbata. Atrodo, tai turėtų būti ramybės ritualas, tačiau po keliolikos minučių krūtinėje atsiranda keistas virpėjimas: širdis plaka garsiau, greičiau, sunku nusėdėti vietoje. Žmogus pirmiausia pagalvoja apie kavą, nors tą dieną jos gal net negėrė.

Arbata daugeliui atrodo švelnesnis pasirinkimas nei espresso, todėl tokia kūno reakcija gali nemaloniai nustebinti. Vienam puodelis nieko nereiškia, kitas po jo ima jausti nerimą, drebulį rankose, karščio bangą ar tiesiog įkyrų savo pulso jutimą. Tai nebūtinai reiškia rimtą ligą, bet numoti ranka į pasikartojančius širdies plakimo epizodus irgi nereikėtų.

Jautrumą gali lemti ne vien kofeino kiekis. Svarbu, kokią arbatą pasirinkote, kaip stipriai ją užplikėte, ar gėrėte nevalgę, ką vartojote tą dieną ir kaip tuo metu jautėsi jūsų organizmas. Kartais problema slypi ne pačiame puodelyje, o tame, kad jis tampa paskutiniu lašu po įtemptos, neišsimiegotos dienos.

Vienas puodelis skirtingiems žmonėms veikia nevienodai

Juodojoje, žaliojoje, baltojoje arbatoje ir matėje yra kofeino, nors jo paprastai būna mažiau nei kavoje. Vis dėlto skaičius ant popieriaus ne visada nusako savijautą. Ilgiau plikoma, didesniame kiekyje lapelių ruošiama arbata gali būti kur kas stipresnė, nei atrodo iš pirmo gurkšnio, o keli puodeliai per dieną susideda į vieną visumą.

Žmogaus jautrumas kofeinui nėra pastovus. Po bemiegės nakties, ligos, didelio streso ar nevalgymo net įprastas rytinis gėrimas gali pasirodyti pernelyg stiprus. Kai kūnas ir taip gyvena įsitempęs, stimuliuojanti medžiaga gali sustiprinti širdies plakimo pojūtį, prakaitavimą, nerimastingas mintis ir įspūdį, kad organizmas staiga „užsivedė“.

Ypač lengva suklysti manant, kad žolelių arbata visuomet neturi jokio poveikio. Dalis mišinių būna papildyti juodąja ar žaliąja arbata, guarana, matės lapais ar kitais tonizuojančiais augalais. Todėl verta perskaityti sudėtį, ypač jei arbatą geriate vakare, duodate paaugliui ar renkatės ją vietoje kavos manydami, kad kofeino ten tikrai nėra.

Širdies plakimą kartais sustiprina ir pats dėmesys kūnui. Pajutus pirmą neįprastą tvinksnį, žmogus ima tikrinti pulsą, sunerimsta, kvėpuoja paviršutiniškiau – ir pojūtis dar labiau išryškėja. Tai nereiškia, kad simptomai „išgalvoti“: kūnas ir emocinė įtampa gali vienas kitą labai greitai sustiprinti.

Po arbatos puodelio ima plakti širdis: jautrumą gali lemti ne vien kofeinasNuotrauka: Pixabay / StockSnap

Arbata dažnai sutampa su kitais dienos dirgikliais

Retai kada stipri arbata būna vienintelis dalykas, kurį žmogus tą dieną suvartojo. Ryte galėjo būti kava, per pietus – kola, vakare – juodasis šokoladas, o prieš treniruotę galbūt energizuojantis gėrimas ar papildas. Kiekvienas iš jų atskirai gali atrodyti menkas, bet organizmas jų nesuskaičiuoja kaip atskirų progų.

Tuščias skrandis ir skysčių trūkumas taip pat gali pakeisti savijautą. Skubantis dirbantis žmogus neretai pirmą rimtesnį gėrimą išgeria tik popietę, kai jaučiasi pavargęs ir alkanas. Tada arbata tampa ne ramiu ritualu, o bandymu greitai susigrąžinti energiją, tačiau vietoje jos gali ateiti drebulys ir plakanti širdis.

Senjorams, žmonėms, vartojantiems vaistus, ar turintiems širdies ritmo, skydliaukės, nerimo sutrikimų, reikėtų būti ypač atidiems naujiems ar pasikartojantiems simptomams. Vaistų ir papildų poveikis gali būti sudėtingesnis, nei atrodo, todėl savarankiškai spręsti, kad dėl visko kaltas vienas arbatos pakelis, nėra gera mintis. Tėvai taip pat kartais neįvertina, kad paauglys stiprią šaltą arbatą gali gerti kaip limonadą, o jo jautrumas stimuliuojančioms medžiagoms gali būti didesnis.

Yra ir kita pusė: arbata nėra priešas, o jos gėrimas daugeliui yra malonus kasdienis įprotis. Verslas siūlo vis daugiau „energizuojančių“ mišinių, o žmonės ieško būdo išlikti žvalūs negerdami kavos. Tačiau žodis „natūralu“ nereiškia, kad produktas neturės poveikio – ypač tada, kai geriama daug, greitai ir tam netinkamu metu.

Kaip suprasti, ar organizmui tokia arbata tinka

Pirmiausia verta kelias dienas sąžiningai pasižiūrėti į savo ritmą. Kada atsiranda plakimas: po konkrečios arbatos, tik po antro puodelio, tik vakare ar tik tada, kai nevalgėte? Naudinga trumpam rinktis silpniau plikytą arbatą, mažesnį puodelį, negerti jos vėlai ir pažiūrėti, ar pojūtis pasikeičia.

Jei norisi šilto vakarinio gėrimo, galima rinktis mišinį, kurio sudėtyje nėra arbatmedžio lapų ir kitų tonizuojančių priedų. Svarbu neskubėti kompensuoti nuovargio dar vienu puodeliu: dažnai kūnui labiau reikia maisto, vandens, pertraukos ar miego, o ne papildomo stimulo. Paprastas pokytis – arbata po normalaus valgio ir stiklinė vandens šalia – kai kuriems žmonėms jau padeda išvengti nemalonaus virpėjimo.

Jeigu širdies plakimas kartojasi, atsiranda ir be arbatos arba kelia nerimą, verta aptarti tai su gydytoju. Skubios pagalbos reikia, jei kartu jaučiamas krūtinės skausmas, dusulys, alpimas, stiprus silpnumas ar labai bloga bendra savijauta. Tokiais atvejais nereikia bandyti „išlaukti“, ar praeis po kelių gurkšnių vandens.

Arbatos puodelis gali būti jaukus dienos ženklas, bet jis neturėtų tapti kaina už ramų širdies plakimą. Kartais organizmas gana tyliai pasako, kad jam per stipru, per vėlu arba tiesiog per daug. Išgirsti tą signalą nereiškia atsisakyti visų malonumų – dažniausiai pakanka atrasti savo saiką, o ne gyventi pagal tai, kas tinka kitam.