Po kavos ima smarkiau plakti širdis: kada tai tik įprotis, o kada verta sunerimti

Rytas prasideda įprastai: keli gurkšniai kavos, telefonas rankoje, mintys jau apie darbus. Tačiau po kelių minučių širdis ima plakti greičiau, krūtinėje atsiranda nemalonus virpulys, o žmogus net sustoja paklausyti savęs – ar čia tik stipri kava, ar jau kažkas ne taip?

Tokia patirtis daugeliui pažįstama, ypač po prastos nakties, skubant nevalgius arba išgėrus antrą puodelį greičiau, nei kūnas spėjo atsibusti. Dažniausiai tai būna laikina organizmo reakcija į kofeiną. Vis dėlto širdies plakimo nereikėtų automatiškai nurašyti vien įpročiui, ypač jei kūnas siunčia ir kitų signalų.

Kodėl vienas puodelis pakelia, o kitą priverčia nerimauti

Kofeinas skatina nervų sistemą: žmogus pasijunta budresnis, lengviau susikaupia, sumažėja mieguistumas. Kartu jis gali trumpam pagreitinti širdies plakimą, sukelti rankų drebėjimą, vidinį nerimą ar prakaitavimą. Vienam tai beveik nepastebima, kitam net nedidelis kavos kiekis gali pasirodyti per stiprus.

Reakciją lemia ne vien pats puodelis. Didelę reikšmę turi, ar kava geriama tuščiu skrandžiu, kiek buvo miegota, ar tą dieną jaučiamas stresas, ar kartu vartojami energiniai gėrimai, nikotinas, alkoholis. Kartais žmogus sako, kad „visada gėrė tokią kavą“, bet jo organizmas tą rytą jau būna pavargęs, įsitempęs ar nusilpęs po ligos.

Svarbus ir kavos stiprumas bei kiekis. Didelis puodelis, keli espresai iš eilės ar stipri kava vėlyvą popietę gali veikti visai kitaip nei nedidelis rytinis gėrimas. Prie kofeino įpratusiam žmogui širdis gali plakti ramiai, o tam, kuris kavą geria retai arba po ilgesnės pertraukos, tas pats kiekis gali būti juntamas daug stipriau.

Ne kiekvienas plakimas reiškia pavojų, bet simptomų ignoruoti nereikia

Jei širdis po kavos trumpam plaka sparčiau, tačiau ritmas atrodo tolygus, nemalonus pojūtis greitai praeina ir nėra kitų simptomų, dažniausiai pakanka stebėti savo įpročius. Kūnas gana aiškiai parodo ribą: vienam ji bus vienas puodelis, kitam – kava tik po pusryčių, dar kitam – apskritai silpnesnis gėrimas.

Sunerimti verta tuomet, kai širdies plakimas tampa labai stiprus, nelygus ar ilgai nepraeina net nustojus gerti kavą. Dėmesio reikalauja ir krūtinės skausmas ar spaudimas, dusulys, stiprus silpnumas, galvos svaigimas, alpimo jausmas. Tokiais atvejais nereikėtų laukti, kol „gal praeis“: esant stipriems ar staiga atsiradusiems simptomams reikia kreiptis skubios medicinos pagalbos.

Pasitarti su gydytoju naudinga ir tada, kai tokie epizodai kartojasi, nors kofeino vartojama nedaug. Širdies plakimą gali sustiprinti ne tik kava – tam įtakos gali turėti nerimas, miego stoka, kai kurie vaistai, hormonų pokyčiai ar širdies ritmo sutrikimai. Kava kartais būna tik tas momentas, po kurio problema tampa pastebima, o ne vienintelė jos priežastis.

Po kavos ima smarkiau plakti širdis: kada tai tik įprotis, o kada verta sunerimtiNuotrauka: Pexels / Marcus Aurelius

Skirtingiems žmonėms ta pati kava reiškia ne tą patį

Dirbantis žmogus dažnai kavą geria ne dėl skonio, o todėl, kad po trumpos nakties reikia ištempti iki pietų. Tėvai, kėlęsi prie vaiko, gali išgerti ją tuščiu skrandžiu ir dar skubėdami. Tokiu atveju kūnas gauna ne vien kofeino – jis jau ir taip veikia įtampos režimu, todėl plakimas gali pasirodyti daug ryškesnis.

Senjorams ar žmonėms, kurie jau turi padidėjusį kraujospūdį, širdies ligų ar vartoja nuolatinius vaistus, naujų pojūčių geriau nenumoti ranka. Tai nereiškia, kad kava jiems būtinai draudžiama, tačiau jos kiekį ir tinkamumą verta aptarti individualiai. Ypač jei anksčiau kava netrukdė, o dabar po jos reguliariai atsiranda permušimų ar nerimo jausmas.

Kita pusė – žmonės, kurie išsigąsta vos pajutę dažnesnį pulsą ir tada dar labiau įsitempia. Nerimas gali užsukti ratą: žmogus pajunta plakimą, pradeda tikrinti pulsą, bijo, o širdis dėl streso ima plakti dar greičiau. Todėl svarbu ne tik stebėti simptomą, bet ir ramiai įvertinti aplinkybes – kiek kavos išgerta, ar buvo maisto, miego, poilsio ir ar tai kartojasi.

Kaip gerti kavą taip, kad ji netaptų dienos nerimo priežastimi

Pirmas paprastas žingsnis – kelias dienas sąžiningai pasižiūrėti į savo rutiną. Kiek puodelių išgeriama, kokio jie dydžio, ar prie kavos prisideda arbata, kola, energiniai gėrimai ar papildai su kofeinu? Dažnai paaiškėja, kad „tik kava“ per dieną iš tiesų susideda iš kelių skirtingų stimuliuojančių šaltinių.

Jeigu po kavos jaučiatės prastai, neskubėkite iškart visko drausti sau visam laikui. Galima pabandyti gerti mažesnę porciją, rinktis silpnesnę kavą, negerti jos nevalgius ir nedėti ant viršaus dar vieno puodelio vien todėl, kad diena sunki. Taip pat verta kavą atidėti, jei tą dieną jaučiate stiprų nerimą, esate neišsimiegoję ar sergate.

Jei simptomai kartojasi, naudinga pasižymėti, kada jie prasideda, kiek trunka ir kas dar tuo metu jaučiama. Tokia informacija praverčia kalbantis su šeimos gydytoju, nes padeda atskirti atsitiktinę reakciją nuo pasikartojančio dėsningumo. O svarbiausia – nekovoti su nuovargiu vien kofeinu, kai kūnui iš tikrųjų reikia maisto, vandens, miego ar pertraukos.

Kava neturi priversti bijoti savo širdies. Tačiau ji gali būti labai aiškus priminimas, kad organizmas nėra aparatas, kurį galima be pabaigos žadinti dar vienu puodeliu. Jei plakimas trumpas ir retas, verta pakoreguoti įprotį; jei jis stiprus, nereguliarus ar lydimas kitų negalavimų, protingiausia ne spėlioti, o pasirūpinti savimi laiku.