Pagurklis neišnyksta per naktį: ką iš tiesų galima pakeisti mankšta, svoriu ir laikysena

Vakare žmogus trumpam sustoja prie vonios veidrodžio, pakelia smakrą, pasuka galvą į šoną ir vėl nuleidžia. Vienu kampu kaklo linija atrodo visai kitaip, kitu – po smakru tarsi atsiranda papildoma raukšlė. Tada kyla pažįstama mintis: gal užtektų kelių pratimų, kelių kilogramų mažiau ar tiesiog išsitiesti?

Pagurklis daugeliui kelia ne tiek sveikatos, kiek savijautos klausimą. Jis gali erzinti nuotraukose, vaizdo skambučiuose ar renkantis drabužį su atviresne apykakle. Tačiau būtent todėl aplink šią kūno vietą tiek daug greitų pažadų: esą pakanka kelias minutes per dieną pajudinti smakrą ir kontūras pasikeis beveik akimirksniu.

Realybė ramesnė ir, tiesą sakant, žmogiškesnė. Po smakru matomą vaizdą lemia ne vienas dalykas – kūno riebalų pasiskirstymas, oda, amžius, genetika, galvos padėtis ir net tai, kaip ilgai per dieną žiūrime į telefoną. Vienu stebuklingu veiksmu visko pakeisti nepavyks, bet kai kuriuos dalykus tikrai galima pajudinti į gerą pusę.

Vien pratimai riebalų nuo smakro „nenudegina“

Populiariausi pratimai dažniausiai atrodo paprasti: smakro kėlimas, kaklo tempimas, liežuvio spaudimas prie gomurio ar perdėtas balsių tarimas. Jie gali padėti pajusti kaklo ir apatinės veido dalies raumenis, pagerinti jų kontrolę, o kai kuriems žmonėms – sumažinti sustingimą po ilgo sėdėjimo. Vis dėlto mankšta negali tiksliai nurodyti organizmui, iš kurios vietos jis turi naudoti sukauptą energiją.

Kitaip tariant, žmogus gali kasdien daryti pratimus smakrui, tačiau jei po juo esantis minkštas audinys susijęs su riebalų sankaupomis, vien vietiniai judesiai jo savaime neištirpins. Kūnas riebalus mažina bendrai, o ne pagal mūsų pageidaujamą žemėlapį. Vieniems pirmiausia lieknėja veidas, kitiems – liemuo ar kojos, ir tai nėra valios ar pastangų matas.

Tačiau tai nereiškia, kad pratimai beverčiai. Švelnus kaklo judrumas, pečių atpalaidavimas ir giliųjų kaklo raumenų stiprinimas gali pagerinti galvos padėtį, ypač jei diena praeina palinkus prie nešiojamojo kompiuterio. Svarbu tik nespausti kaklo per jėgą, neatlošti galvos iki skausmo ir nesivaikyti internete rodomų „deginančių“ pratimų, kurie labiau vargina, nei duoda naudos.

Svorio pokytis gali pakeisti kontūrą, bet ne kiekvienam vienodai

Jei pagurklį iš dalies sudaro riebalinis audinys, bendras kūno svorio mažinimas gali padaryti kaklo ir smakro liniją ryškesnę. Dažniausiai tai vyksta ne nuo kelių atsitiktinių vakarų be saldumynų, o nuo nuoseklių įpročių: reguliaraus judėjimo, pakankamai sotaus maisto, mažiau impulsyvaus užkandžiavimo ir miego, kuris nepalieka nuolatinio alkio jausmo kitą dieną.

Čia lengva pakliūti į nemalonią spąstų situaciją. Žmogus pastebi vieną veido vietą, ima griežtai riboti maistą, greitai numeta svorio, bet veidrodyje vis tiek nemato tokio pokyčio, kokio tikėjosi. Taip nutinka todėl, kad po smakru esantis audinys gali būti nulemtas ne tik svorio – svarbi ir odos elastingumo būklė, natūrali veido bei žandikaulio forma, paveldimumas.

Greitas svorio kritimas kartais net nepadeda pasijusti geriau, nes pasikeitus kūno apimtims oda ne visuomet spėja prisitaikyti. Todėl saugesnis kelias yra ne bausti save dieta dėl vienos nuotraukos, o siekti tvaresnio santykio su maistu ir judėjimu. Kai svorio pokytis reikalingas sveikatai ar savijautai, jis turėtų būti lėtas, realistiškas ir neparemtas pažadu, kad tam tikra kūno vieta privalės pasikeisti pirmoji.

Pagurklis neišnyksta per naktį: ką iš tiesų galima pakeisti mankšta, svoriu ir laikysenaNuotrauka: Pexels / Ron Lach

Laikysena kartais pakeičia vaizdą greičiau nei svarstyklės

Yra vienas dalykas, kurį žmogus dažnai gali pastebėti tą pačią dieną: galvos padėtis. Kai pečiai sukrenta į priekį, nugara apvalėja, o smakras visą vakarą keliauja telefono ekrano link, minkšti audiniai po žandikauliu susispaudžia. Tai nereiškia, kad laikysena „sukuria“ pagurklį, tačiau ji gali labai pakeisti, kaip ši sritis atrodo ramiai stovint ar sėdint.

Naudinga retkarčiais grąžinti ekraną arčiau akių lygio, atsiremti nugara į kėdę, atpalaiduoti pečius ir švelniai pailginti sprandą. Tai nėra karinė poza su įtempta krūtine ir atlošta galva. Greičiau ramus jausmas, kad viršugalvis kyla aukštyn, o smakras nėra nei įspaustas į kaklą, nei pernelyg iškeltas.

Tokie pokyčiai aktualūs ne tik tiems, kurie nerimauja dėl išvaizdos. Dirbantis prie ekrano žmogus gali jausti sprando įtampą ir galvos skausmą, tėvai su mažais vaikais dažnai valandų valandas būna palinkę, o vyresniems žmonėms taisyklingesnė padėtis gali suteikti daugiau stabilumo judant. Laikysena neperrašo genetikos, bet ji leidžia kūnui būti tokioje padėtyje, kurioje jam nereikia nuolat „susigūžti“.

Kada verta nustoti kaltinti save ir pasitikrinti

Ne kiekvienas pokytis po smakru yra kosmetinis klausimas. Jei toje vietoje atsirado naujas, aiškiai apčiuopiamas gumbas, tinimas, skausmas, rijimo sunkumas, užkimimas ar pokytis staiga didėja, nereikėtų bandyti jo spręsti pratimais ar dietomis. Tokiais atvejais protingiausia kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti priežastį.

Kita vertus, įprastas minkštas audinys po smakru nėra įrodymas, kad žmogus kažką daro blogai. Jį gali turėti ir liekni, aktyvūs žmonės, kurių svoris nekinta metų metus. Nuotraukų kampai, apšvietimas ir priekinė telefono kamera taip pat moka būti negailestingi: vienas kadras gali išryškinti tai, ko gyvai kiti net nepastebi.

Jeigu norisi veikti, verta rinktis visą kūną, o ne kovą su viena maža vieta: daugiau kasdienio ėjimo, jėgos pratimų pagal galimybes, reguliarų maistą, miegą ir pertraukas nuo ekrano. Mankšta kaklui gali būti šios rutinos dalis, tačiau ne jos stebuklingas centras. Verslui ir socialinių tinklų kūrėjams taip pat būtų sąžiningiau neparduoti žmonėms kelių minučių triuko ten, kur iš tiesų kalbama apie sudėtingą kūno sandarą ir ilgalaikius įpročius.

Pagurklis retai dingsta per naktį, nes jis nėra vienos blogos dienos ar vieno neteisingo pasirinkimo pasekmė. Tačiau rūpestis savo kūnu gali prasidėti ne nuo kovos su atspindžiu, o nuo paprasto klausimo: ar tai, ką bandau pakeisti, iš tiesų trukdo man gyventi, ar tik verčia save vertinti per griežtai?