Ryte išėjo pabėgioti Venecijoje ir vos negavo 250 eurų baudos: turistus išdavė viena detalė

Atostogose žmogus dažnai atsipalaiduoja. Ypač Italijoje, kai ryte dar nėra didžiausio karščio, gatvės tuštesnės, o miestas atrodo lyg iš atviruko. Išeini pabėgioti, galvoji apie kavą po treniruotės, apie dienos planus, apie tai, kad pagaliau nereikia niekur skubėti. Tačiau vienai amerikiečių porai toks paprastas rytinis bėgimas Venecijoje vos nesibaigė nemalonia bauda.

Julia Latoff ir jos vaikinas Mike’as Naccarella nusprendė apžiūrėti Veneciją bėgiodami. Tokia idėja iš pirmo žvilgsnio atrodė visiškai normali: sportinė apranga, ankstyvas rytas, karštas oras. Kadangi buvo tvanku, Mike’as nusivilko marškinėlius ir bėgo nuogu liemeniu. Niujorke, iš kur pora atvyko, toks vaizdas vasarą nieko labai nestebina.

Tik Venecijoje viskas kitaip. Po kelių minučių turistai pastebėjo, kad vietiniai į juos žiūri piktai, purto galvas, o vienas praeivis net šūktelėjo, kad jie nėra paplūdimyje. Tada pora suprato, kad problema ne jų bėgimo tempas ir ne maršrutas, o paprastas dalykas – marškinėlių nebuvimas.

Venecijoje miesto gatvė nėra paplūdimys

Turistai greitai pasitikrino informaciją internete ir sužinojo, kad Venecijoje nuo 2018 metų galioja taisyklė, draudžianti vaikščioti mieste be marškinėlių arba su maudymosi kostiumėliu. Už tokį pažeidimą galima gauti 250 eurų baudą. Ir tai nėra tik teorinė taisyklė, kuri parašyta kažkur savivaldybės puslapyje ir niekam nerūpi. Venecija jau seniai bando kovoti su turistų elgesiu, kuris vietiniams atrodo nepagarbus miestui.

Iš turistų pusės viskas gali atrodyti nekaltai. Karšta, žmogus sportuoja, marškinėliai limpa prie kūno, tad nusivelka. Bet Venecijos gyventojams tai nėra paprasta detalė. Jie gyvena mieste, kuris kasdien priima minias turistų, o dalis jų elgiasi taip, lyg visas miestas būtų vienas didelis kurortas. Vietiniams tenka matyti žmones su maudymosi kostiumėliais prie istorinių pastatų, sėdinčius ant laiptų su maistu, maudančius kojas kanaluose ar besielgiančius taip, kaip paplūdimyje.

Todėl tokios taisyklės atsiranda ne šiaip sau. Venecija nori priminti, kad tai ne tik turistų fonas nuotraukoms, bet ir tikras miestas, kuriame žmonės gyvena, dirba, veda vaikus į mokyklą, eina į darbą ir nori bent minimalaus pagarbos jausmo.

Turistai pasislėpė alėjoje ir ieškojo marškinėlių

Kai Julia ir Mike’as suprato, kuo rizikuoja, jiems pasidarė nejauku. Jie buvo keli kilometrai nuo viešbučio, tad paprasčiausiai grįžti ir persirengti nebuvo taip lengva. Pora pasitraukė į artimiausią alėją ir pradėjo galvoti, ką daryti, kad nepakliūtų pareigūnams į akis.

Situaciją galiausiai išgelbėjo Mike’o sesuo. Ji nuėjo ieškoti marškinėlių ir nupirko jam turistinius marškinėlius su „Adomo sukūrimo“ paveikslo atvaizdu. Taip rytinis bėgimas, kuris turėjo būti ramus ir paprastas, virto keistu gelbėjimosi planu su skubiai pirktais marškinėliais.

Vėliau Julia pripažino, kad jiems buvo labai gėda. Jie tikino, kad taisyklės nežinojo ir klaida buvo nuoširdi. Prieš tai jie bėgiojo Florencijoje, matė kitus žmones be marškinėlių, todėl nesitikėjo, kad Venecijoje tai gali būti problema. Bet kelionėse būtent taip dažnai ir nutinka: viename mieste į kažką žiūrima pro pirštus, kitame už tą patį elgesį jau gali tekti mokėti baudą.

Italijoje tokių taisyklių daugėja

Venecija turi ne vieną turistams svarbią taisyklę. Mieste draudžiama maudytis kanaluose, nors vien kanalo vandens vaizdas turėtų atbaidyti nuo tokios minties. Taip pat negalima lesinti balandžių ir kirų, važinėtis dviračiais tam neskirtose vietose, valgyti ir gerti sėdint tiesiai ant žemės viešose erdvėse. Kai kurios taisyklės turistams gali skambėti keistai, bet vietos valdžiai jos yra būdas suvaldyti chaosą.

Ir Venecija nėra vienintelė. Italijoje daug gražių miestų ir miestelių pastaraisiais metais griežčiau žiūri į turistų elgesį. Kai kur draudžiama vaikščioti nuogu liemeniu, kitur negalima pasirodyti mieste vien su maudymosi kostiumėliu. Pavyzdžiui, prie Komo ežero esančioje Varennoje už vaikščiojimą be marškinėlių gali grėsti 200 eurų bauda, o Sorente jau kelerius metus galioja draudimas vaikščioti po miestą su maudymosi kostiumėliu.

Lietuviams, kurie mėgsta Italiją, tai verta prisiminti. Mums dažnai atrodo: jei karšta, jei miestas prie vandens, jei aplink daug turistų, galima elgtis laisviau. Bet Italijoje riba tarp kurorto ir miesto kai kur labai aiški. Paplūdimys yra paplūdimys, o senamiesčio gatvė, aikštė ar bažnyčios prieigos – visai kita vieta.

Prieš kelionę verta pasitikrinti ne tik viešbutį, bet ir vietos taisykles

Dauguma žmonių prieš kelionę tikrina skrydį, viešbutį, restoranus, kainas ir orus. Bet labai retas skaito miesto elgesio taisykles. O būtent jos kartais gali kainuoti nemaloniai daug. 250 eurų už bėgimą be marškinėlių skamba kaip absurdas tik tol, kol tai ne jūsų pinigai.

Ši istorija nėra apie tai, kad turistai buvo blogi ar piktybiški. Jie tiesiog nežinojo. Bet nežinojimas, ypač populiariuose Europos miestuose, ne visada išgelbsti nuo baudos. Todėl prieš važiuojant į Veneciją, Romą, Florenciją, Sorentą ar kitą labai lankomą vietą verta bent trumpai pasidomėti, ko ten negalima daryti.

Paprasta taisyklė tokia: jei išeinate iš paplūdimio zonos, apsirenkite normaliai. Marškinėliai, lengva suknelė, šortai, patogi avalynė – viskas gerai. Bet nuogas liemuo, maudymosi kostiumėlis vidury miesto ar elgesys „kaip prie baseino“ gali užkliūti ne tik vietiniams, bet ir pareigūnams.

Atostogose norisi laisvės, ir tai suprantama. Bet kartais viena smulkmena gali sugadinti visą rytą. Amerikiečių porai pasisekė – jie baudą, panašu, aplenkė ir atsipirko tik gėda bei skubiai pirktu marškinėlių komplektu. Kitam turistui tokia pati klaida gali baigtis jau ne juokinga istorija, o labai tikru 250 eurų priminimu, kad Italijoje net bėgioti reikia su marškinėliais.