Stogo bagažinė ūžia nuo pirmų kilometrų: keliautojas rado, ką pakeisti per penkias minutes

Ar yra buvę, kad vos išvažiavus į užmiestį automobilio salone atsiranda toks ūžesys, lyg ant stogo būtų įsitaisęs mažas vėjas? Radijas garsinamas vis labiau, keleiviai ima žvalgytis pro langus, o po keliolikos kilometrų jau sunku suprasti, ar triukšmą kelia padangos, ar stogo bagažinė. Ypač apmaudu prieš kelionę, kai ji turėjo prasidėti ramiai, o ne nuolatiniu gaudesiu virš galvos.

Dažnai žmogus iš pradžių įtaria blogiausia: gal atsipalaidavo tvirtinimai, gal bagažinė netinka automobiliui, o gal teks važiuoti be jos. Tačiau keliautojai, susidūrę su šia problema, neretai atranda gerokai paprastesnį sprendimą. Kartais užtenka kelių minučių patikrinti vieną detalę, kuri atrodo visai nereikšminga, kol automobilis nepradeda rinkti greičio.

Stogo skersiniai, bagažinės dėžė ar dviračių laikiklis tiesiogiai susitinka su oro srautu. Mieste tai gali būti beveik nepastebima, bet greitesniame kelyje oras pro juos veržiasi kitaip nei pro lygų automobilio stogą. Todėl ūžimas nebūtinai reiškia gedimą, tačiau ignoruoti jo irgi nereikėtų.

Nemaloniausia prasideda ne stovėjimo aikštelėje, o kelyje

Prie namų viskas atrodo tvarkingai: skersiniai tvirtai laikosi, dėžė užrakinta, diržai nesiplaiksto. Problema išlenda tik pasiekus didesnį greitį. Iš pradžių salone girdėti lengvas švilpimas, paskui jis pereina į žemą ūžesį, kuris gali keistis nuo vėjo krypties, kelio ar net automobilio greičio.

Tokia kelionė vargina ne vien vairuotoją. Šeima automobilyje pradeda kalbėti garsiau, vaikams sunkiau užmigti, o ilgesnį laiką prie vairo praleidžiantis žmogus atvyksta labiau pavargęs. Uždarę langus ir įjungę muziką problemos neišsprendžiame – tik kuriam laikui ją užgožiame.

Dar blogiau, kai ūžesys atsiranda kartu su kitais garsais: stuksenimu, cypimu ar juntama vibracija. Tuomet jau kyla mintis, ar krovinys ir laikikliai tikrai pritvirtinti taip, kaip reikia. Kelionei skubantis žmogus dažnai numoja ranka, nes viską jau susikrovė, tačiau būtent tada verta sustoti ir ramiai apžiūrėti stogą.

Dažnai kaltas ne daiktas ant stogo, o paliktas tarpas

Vienas dažniausių ūžimo šaltinių – atviri skersinių grioveliai arba netinkamai sudėtos guminės juostos. Ant daugelio skersinių yra profilis ir tarpai įvairiems priedams tvirtinti. Jei po montavimo lieka neuždengtas ruožas, į jį didesniu greičiu patenkantis oras gali pradėti švilpti ar gausti lyg pro pravirą lango plyšį.

Todėl keliautojo atrastas „penkių minučių“ pakeitimas dažnai būna labai paprastas: apžiūrėti, ar guminiai intarpai nenuslinkę, ar nėra paliktų tarpų, ir juos uždengti pagal konkretaus skersinio instrukciją. Kartais juostą reikia pastumti, pakoreguoti jos ilgį arba įstatyti komplekte buvusią trūkstamą dalį. Tai nėra universalus triukas visiems modeliams, bet būtent ši smulkmena neretai lemia, ar kelionėje girdėsite tik padangų ūžesį, ar nuolatinį garsą nuo stogo.

Jeigu griovelių problema nepasitvirtina, verta pažiūrėti ir į kitus oro srautą ardančius dalykus: kyšančius diržų galus, praviras dėžės dalis, netiksliai uždėtas galines skersinių apsaugas. Vėjas nevertina, ar detalė maža. Jam užtenka kelių milimetrų plyšio ar laisvo krašto, kad salone atsirastų erzinaantis garsas.

Stogo bagažinė ūžia nuo pirmų kilometrų: keliautojas rado, ką pakeisti per penkias minutesNuotrauka: Pixabay / ClickerHappy

Padėtis ant stogo svarbi labiau, nei atrodo

Skersinių vieta taip pat gali pakeisti kelionės garsą. Jei gamintojas leidžia reguliuoti jų padėtį, prieš galutinai suveržiant verta laikytis automobiliui ir pačiam priedui numatytų tvirtinimo taškų bei rekomenduojamų atstumų. Skersinis, pastumtas vien todėl, kad taip patogiau pakrauti, gali atsidurti vietoje, kur oro srautas aplink priekinę stogo dalį yra stipresnis.

Žmogui, vežančiam tik tuščius skersinius, kartais kyla pagunda juos palikti visam sezonui: juk jie jau uždėti, o savaitgalį gali prireikti dviračių ar dėžės. Tačiau tušti skersiniai irgi didina oro pasipriešinimą bei gali skleisti garsą. Jei artimiausiu metu jų nereikia, nuėmimas gali būti paprasčiausias būdas susigrąžinti tylesnį saloną.

Su pilna stogo dėže situacija kiek kitokia. Jos paprastai nenusiimsi pakeliui į atostogas, todėl svarbiausia patikrinti uždarymą, tvirtinimo apkabas ir ar krovinys viduje nesudėtas taip, kad spaustų dangtį. Dėžė turi būti pritvirtinta pagal jos naudojimo taisykles, o ne „atrodyti pakankamai tvirtai“. Jei girdimas garsas pasikeičia į smūgius ar jaučiama vibracija, saugiausia sustoti ir viską peržiūrėti dar kartą.

Kodėl vienam tai smulkmena, o kitam – sugadinta kelionė

Vairuotojas, kasdien važinėjantis trumpai, gali į ūžimą nekreipti didelio dėmesio. Tačiau šeimai, kuri priešakyje turi kelis šimtus kilometrų, pastovus garsas greitai tampa tikru kantrybės išbandymu. Senjorui jis gali kelti papildomą įtampą, o žmogui, kuris po darbo iškart sėda į automobilį ir leidžiasi į kelionę, tai yra dar vienas nuovargio šaltinis.

Kita vertus, ne visada teisinga pykti vien ant pardavėjo ar gamintojo. Stogo bagažinės sistemos sudarytos iš kelių dalių: automobilio tvirtinimų, skersinių, konkretaus laikiklio, guminių intarpų, spynelių ir paties krovinio. Viena nepastebėta montavimo smulkmena gali pakeisti rezultatą, nors visos detalės atskirai yra tinkamos.

Verslui ir darbuotojams čia taip pat yra pamoka: pirkėjui neužtenka vien įteikti dėžę ar skersinius. Aiškus parodymas, kur turi likti guminės juostos, kaip nukirpti ar įstatyti komplekte numatytus intarpus ir ką patikrinti prieš išvažiuojant, gali sutaupyti daug nusivylimo. O pačiam vairuotojui geriausia pirmą kartą naują sistemą išbandyti ne išvykimo rytą, bet trumpame važiavime be skubėjimo.

Stogo bagažinė neturi paversti kelionės kompromisu tarp vietos daiktams ir ramybės salone. Prieš kaltinant visą sistemą, verta skirti penkias minutes guminiams intarpams, galinėms apsaugoms, diržams ir tvirtinimams apžiūrėti. Kartais kelionę išgelbsti ne nauja brangi detalė, o tvarkingai uždengtas mažas tarpas, į kurį iki tol visą kelią pūtė vėjas.