Suodžių kaupimasis kamine: būdai, kaip pagerinti trauką ir atsikratyti suodžių

Vakare pakuriate krosnį ar židinį, tačiau vietoj jaukios šilumos į kambarį pamažu ima sklisti dūmų kvapas. Atidarę dureles matote, kad liepsna nekyla taip, kaip turėtų, malkos smilksta, o stiklas greitai apsineša juodu sluoksniu. Dažnas pirmas kaltininkas atrodo drėgnos malkos, bet problema neretai slepiasi aukščiau – kamine, kur suodžiai tyliai siaurina dūmų kelią.

Suodžiai nesikaupia per vieną kūrenimą. Iš pradžių tik atrodo, kad namuose kiek prasčiau traukia, paskui tenka ilgiau laikyti praviras dureles, o galiausiai kiekvienas kūrenimas tampa nervinantis. Geresnė trauka ir švaresnis kaminas prasideda ne nuo stebuklingų priemonių, o nuo supratimo, kodėl ugnis ima „dusti“ ir ką galima pakeisti dar tą pačią dieną.

Kai ugnis smilksta, o dūmai grįžta į namus

Normali trauka susidaro tada, kai šilti dūmai lengvai kyla per įkaitusį, švarų ir pakankamai aukštą dūmtraukį. Jei jo sienelės padengtos storu suodžių sluoksniu, anga susiaurėja, o dūmams tenka skverbtis pro vis sunkesnį kelią. Tada dūmai gali veržtis atgal vos pravėrus krosnelės dureles, ypač kai lauke šilta, ramu arba patalpose trūksta oro.

Suodžiai sparčiausiai kaupiasi kūrenant drėgnomis malkomis, atliekų lentomis, dažyta mediena ar nuolat smaugiant degimą. Kai trūksta deguonies, mediena ne dega švaria liepsna, o rusena. Dūmuose lieka daugiau nevisiškai sudegusių dalelių, kurios nusėda ant vėsesnių kamino sienelių ir ilgainiui virsta lipniu, juodu sluoksniu.

Problema dažnai paaštrėja pereinamuoju sezonu. Žmogus nori tik trumpam pasišildyti, į pakurą įdeda kelias malkas ir beveik uždaro oro padavimą, kad šiluma laikytųsi ilgiau. Tačiau tokia taupymo taktika gali kainuoti daugiau darbo vėliau: kaminas teršiasi greičiau, blogėja trauka, o namuose atsiranda nemalonus degėsių kvapas.

Gera trauka prasideda nuo malkų ir oro

Pirmiausia verta pažiūrėti ne į kaminą, o į tai, kas keliauja į pakurą. Sausos, tinkamai laikytos malkos dega karščiau ir švariau, todėl susidaro mažiau dervėtų apnašų. Malkos, kurios atrodo sunkios, šaltos, sunkiai įsidega ir šnypščia nuo drėgmės, didelę dalį šilumos sunaudoja ne namams šildyti, o vandeniui išgarinti.

Kūrenimo pradžioje svarbu leisti ugniai įsisiūbuoti. Oro sklendės neturėtų būti uždaromos vos tik užsidega pirmoji liepsna, nes šaltam kaminui reikia laiko sušilti ir sukurti stabilų oro srautą. Užkūrus mažesnėmis sausomis balanomis, o vėliau pridėjus stambesnių malkų, dūmai paprastai ima kilti lengviau nei bandant iškart prislopinti didelę rąstigalių krūvą.

Trauką gali sugadinti ir pernelyg sandarūs namai. Nauji langai, sandarios durys, veikiantis gartraukis ar vonios ventiliatorius kartais ima traukti orą iš patalpos greičiau, nei jo gauna krosnis. Jei kūrenant pastebite, kad trumpam pravertas langas aiškiai pagerina liepsną, ženklas paprastas: degimo įrenginiui trūksta oro, o ne vien švaraus kamino.

Suodžių kaupimasis kamine: būdai, kaip pagerinti trauką ir atsikratyti suodžiųNuotrauka: Pixabay / MegLearner

Suodžių valymas nėra vien pavasario darbas

Suodžius būtina šalinti mechaniškai – tam naudojami pagal kamino tipą parinkti šepečiai ir įrankiai, o saugiausia tokį darbą patikėti kvalifikuotam kaminkrėčiui. Ypač nereikėtų lipti ant stogo savarankiškai, jei jis status, slidus ar kaminas sunkiai pasiekiamas. Išvalyti reikia ne tik matomą angą prie krosnelės, bet ir visą dūmų kelią, įskaitant vietas, kuriose nusėda daugiausia apnašų.

Parduotuvėse siūlomos suodžius mažinančios priemonės gali padėti išsausinti ar atlaisvinti dalį lengvesnių apnašų, tačiau jos nepakeičia tikro valymo. Storas dervų ir suodžių sluoksnis nuo vienos specialios malkos ar miltelių neišnyks. Pavojingiausia, kai žmogus, pajutęs trumpalaikį pagerėjimą, nusprendžia, kad kamino tikrinti nebereikia.

Kamino būklę verta vertinti ne tik tada, kai jis jau akivaizdžiai blogai traukia. Greitai juoduojantis židinio stiklas, dūmų kvapas, tamsūs pelenai, sunkiai įsižiebianti liepsna ar iš kamino sklindantys tiršti dūmai – signalai, kad kūrenimo procesas nėra švarus. Kuo anksčiau pastebima bėda, tuo mažesnė tikimybė, kad ji virs kamino gaisraus suodžių užsidegimu.

Ne vien šeimininko rūpestis – kita pusė irgi svarbi

Namuose, kuriuose kūrenama kasdien, už kaminą atsakingas žmogus dažnai jaučiasi tarsi nuolat kažką darantis ne taip: per sausos malkos brangios, valymas kainuoja, o šilumos reikia dabar. Tačiau senjorui ar šeimai su mažais vaikais dūmai kambaryje nėra tik menkas nepatogumas. Tai papildomas stresas, vėdinimas šaltą dieną ir nerimas, ar saugu palikti kūrenamą krosnį.

Kita vertus, ne kiekviena prasta trauka atsiranda dėl aplaidumo. Kaminą gali veikti jo konstrukcija, nepakankamas aukštis, atšalęs dūmtraukis, nepalankus vėjas ar net netinkamai parinktas šildymo įrenginys. Todėl nuolatinę problemą verta spręsti ne vien dar intensyviau kūrenant ar atsitiktinai reguliuojant sklendes, bet pasikonsultuojant su specialistu, kuris įvertintų visą sistemą.

Geriausia rutina paprasta: kūrenti sausai ir ne smilkinant, neužmiršti oro padavimo, stebėti pirmuosius prastėjančios traukos ženklus ir nelaukti, kol kaminas užsikimš. Krosnis ar židinys neturi būti loterija, kur prieš kiekvieną vakarą spėliojama, ar namai prisipildys dūmų.

Švarus kaminas nėra nematomas namų ūkio smulkmenų sąrašo punktas. Jis lemia, ar ugnis šildo ramiai, ar verčia stovėti prie praviro lango su dūmų kvapu drabužiuose. Kai kaminu pasirūpinama laiku, namuose lieka tai, dėl ko ir kūrenama – šiluma, o ne suodžiai.