Indaplovė „Eco“ režimu plauna net 4–5 valandas? Daug kas jį išjungia, nors būtent jis gali kainuoti mažiausiai

Pažiūri į indaplovės ekraną, pasirenki „Eco“ programą ir pamatai keturias valandas. Kartais – dar daugiau. Natūrali reakcija paprasta: jeigu prietaisas veiks beveik visą vakarą, vadinasi, sunaudos ir daugiau elektros. Todėl nemažai žmonių perjungia į valandos trukmės greitąją programą ir būna įsitikinę, kad ką tik sutaupė. Tačiau su indaplove viskas veikia beveik atvirkščiai – ilgiausia programa dažnai yra būtent ekonomiškiausia.

„Eco“ režimas sukurtas įprastai suteptiems kasdieniams indams ir sąmoningai dirba ilgiau, kad galėtų naudoti mažesnę vandens temperatūrą bei mažiau energijos. Didžioji dalis elektros indaplovėje sunaudojama ne sukant purkštuvus, o šildant vandenį, todėl keturios darbo valandos savaime visiškai nereiškia keturias valandas veikiančio galingo kaitinimo elemento.

Kodėl keturių valandų programa gali būti pigesnė už vienos valandos?

Greitas režimas turi vieną užduotį – per labai trumpą laiką padaryti indus pakankamai švarius. Kad tai pavyktų, indaplovei tenka procesą paspartinti: greičiau šildyti vandenį, intensyviau jį purkšti ir trumpinti laiką, kurį maisto likučiai turi suminkštėti. „Eco“ programa elgiasi priešingai – vanduo dažnai šildomas maždaug iki 45–55 °C, ploviklis veikia ilgiau, o tarp aktyvesnių plovimo etapų gali būti pauzių. Todėl indaplovė ekrane rodo keturias valandas, tačiau didelę dalį šio laiko ji tikrai nedirba maksimaliu galingumu.

Būtent todėl trumpesnis ciklas nebūtinai yra ekonomiškesnis. Kai kuriuose modeliuose greita programa gali sunaudoti daugiau elektros, o kartais ir daugiau vandens, nes trumpesnį ploviklio poveikį reikia kompensuoti intensyvesniu darbu. Tikslūs skaičiai skiriasi priklausomai nuo indaplovės, todėl geriausias būdas sužinoti tiesą – atsiversti konkretaus modelio instrukciją arba energijos etiketę.

Skirtumas per vieną plovimą gali atrodyti juokingai mažas. Tarkime, viena programa sunaudoja 0,25 kWh mažiau elektros nei kita. Jei indaplovę paleidžiate 200 kartų per metus, susidaro jau 50 kWh skirtumas, o dar prisideda mažesnės vandens sąnaudos.

Daugelyje modelių „Eco“ ciklui gali pakakti maždaug 8–12 litrų vandens, kai intensyvesnėms programoms gali reikėti 12–18 litrų ar daugiau. Žinoma, tai nėra universali norma kiekvienai indaplovei, tačiau pati logika aiški – taupoma ne trumpinant laiką, o mažinant brangiausią proceso dalį: vandens kaitinimą.

O kaip tada indai išsiplauna žemesnėje temperatūroje?

Čia „Eco“ režimui padeda laikas. Pridžiūvęs padažas ar košės likutis nebūtinai turi būti puolamas labai karštu vandeniu – jei paviršius ilgiau veikiamas vandens ir ploviklio, nešvarumai palaipsniui suminkštėja.

Svarbų darbą atlieka ir pačios indaplovių tabletės ar milteliai. Juose naudojamos medžiagos, padedančios atskirti riebalus, bei fermentai, skaidantys baltyminius ir krakmolingus maisto likučius. Kai kurie fermentai netgi efektyviau dirba ne pačioje aukščiausioje temperatūroje, todėl žemesnė „Eco“ temperatūra automatiškai nereiškia prastesnio plovimo.

Tačiau jeigu po „Eco“ režimo lėkštės nuolat lieka nešvarios, prieš kaltinant programą verta pasižiūrėti į pačią indaplovę. Užsikimšęs filtras, indais užblokuoti purkštuvai, pergrūsti krepšeliai, netinkamai nustatytas vandens kietumas ar didelė keptuvė, neleidžianti atsidaryti ploviklio skyreliui, gali sugadinti rezultatą net naudojant geriausią programą.

Viena klaida prieš įjungiant indaplovę išvis panaikina dalį taupymo

Dar vienas įprotis – prieš dedant indus į indaplovę kruopščiai nuplauti juos po čiaupu. To paprastai nereikia. Pakanka pašalinti stambius maisto likučius, kaulus, servetėles, etiketes ir kitus dalykus, kurie galėtų užkimšti filtrą. Jeigu lėkštę pirmiausia beveik švariai nuplaunate rankomis, o tada dar kelioms valandoms dedate į indaplovę, sutaupymo logika pradeda byrėti.

Taip pat „Eco“ režimą prasmingiausia jungti tuomet, kai indaplovėje jau susikaupė normalus kiekis indų. Pats ciklas sunaudos panašų vandens kiekį nepriklausomai nuo to, ar jame yra kelios lėkštės, ar pilni krepšeliai, todėl nuolat plauti pusiau tuščią indaplovę ekonomiška nebus. Kita vertus, jos negalima ir prikimšti taip, kad indai užstotų vienas kitą ir vanduo negalėtų pasiekti paviršių.

„Eco“ nėra stebuklingas mygtukas – kartais jo geriau nespausti

Jeigu vakarienei kepėte mėsą, ant skardos liko pridegusio sūrio, keptuvėje susidarė storas riebalų sluoksnis arba ant kepimo formos prilipo karamelizuotas cukrus, ekonomiška programa gali būti ne pats geriausias pasirinkimas. Tokiu atveju prasmingiau rinktis intensyvų režimą arba indą prieš dedant į mašiną trumpam pamirkyti.

Tai netgi gali būti ekonomiškiau. Jeigu „Eco“ režimas nesusidoros ir tą pačią keptuvę teks plauti antrą kartą, galiausiai sunaudosite daugiau vandens ir elektros nei iš karto pasirinkę tinkamą programą.

Panašiai yra ir tais atvejais, kai reikalinga aukštesnė temperatūra dėl higienos. Jei indaplovė turi atskirą higienos režimą ir gamintojas jį rekomenduoja konkrečioms situacijoms, verta naudoti būtent jį, o ne tikėtis, kad ekonomiškiausia programa tiks viskam.

O kodėl po „Eco“ plastikiniai indai kartais lieka šlapi?

Tai dar viena priežastis, dėl kurios žmonės nusivilia „Eco“ režimu. Atidarai dureles po keturių valandų, lėkštės švarios, bet ant plastikinės dėžutės vis dar kabo vandens lašai.

Nebūtinai kažkas sugedo. Plastikas sukaupia mažiau šilumos nei stiklas ar keramika, todėl vanduo nuo jo garuoja prasčiau. Be to, ekonomiškoje programoje džiovinimas taip pat stengiamasi atlikti naudojant kuo mažiau papildomos energijos. Jei indaplovė turi automatinio durelių pravėrimo funkciją ciklo pabaigoje, ją naudoti verta – drėgmė pasišalina greičiau be papildomo kaitinimo.

Ilgą programos laiką taip pat labai paprastai išsprendžia atidėtas paleidimas. Indus galima sukrauti vakare, nustatyti, kad indaplovė pradėtų darbą vėliau, ir ryte rasti juos švarius. Tuomet visiškai nebesvarbu, ar programa truko dvi, keturias, ar penkias valandas.

Taigi kitą kartą pamatę ekrane „Eco – 4:20“ neskubėkite spausti greitosios programos vien todėl, kad jos ekranas rodo gražesnį skaičių. Indaplovės atveju ilgesnis laikas dažnai reiškia ne didesnes, o mažesnes sąnaudas.

Greitas režimas perka laiką už papildomą intensyvumą. „Eco“ daro priešingai – turi daugiau laiko, todėl gali taupyti šilumą, vandenį ir galiausiai jūsų pinigus.