Daugelis prieš dėdami indus į indaplovę juos dar perplauna po čiaupu. Atrodo logiška: mažiau nešvarumų, vadinasi, mašina plaus lengviau. Tačiau su šiuolaikinėmis indaplovėmis ir tabletėmis dažnai nutinka priešingai – išskalauti indai gali būti išplaunami prasčiau, o vandens sunaudojama daugiau be jokios naudos.
Kodėl skalavimas nebepadeda
Senesnės indaplovės iš tiesų ne visada susitvarkydavo su maisto likučiais, todėl žmonės įprato indus pirmiausia perplauti. Šis įprotis liko, nors technika ir plovikliai pasikeitė.
Šiuolaikinėse indaplovių tabletėse dažnai naudojami fermentai. Jie padeda skaidyti baltymus, krakmolą ir kitus maisto likučius. Paprastai tariant, plovikliui reikia „taikinio“ – nešvarumų, prie kurių jis gali kibti ir kuriuos gali ardyti.
Jeigu lėkštę prieš tai kruopščiai nuplaunate, ant jos beveik nelieka maisto pėdsakų. Tada ploviklis veikia ne ten, kur reikia, o dalis jo tiesiog išsiplauna su vandeniu. Indaplovė ciklą atlieka, elektra ir vanduo sunaudojami, bet rezultatas nebūtinai geresnis.
Teisinga taisyklė paprasta: nuo lėkščių reikia pašalinti didelius maisto gabalus, bet jų nereikia nuplauti iki švarumo.
Ką daryti prieš dedant indus į indaplovę
Pirmiausia nubraukite maisto likučius į šiukšliadėžę. Kaulai, citrinos žievelės, stambūs daržovių gabalai, servetėlės, kavos tirščiai ar ryžių sankaupos indaplovėje nereikalingi. Jie gali užkimšti filtrą, prilipti prie kitų indų arba pabloginti plovimą.
Tačiau riebalų plėvelės, padažo pėdsakų, krakmolo likučių ar nedidelio nešvarumo specialiai nuplauti nereikia. Būtent su tuo indaplovė ir turi susitvarkyti.
Jei indai stovėjo ilgai ir maistas pridžiūvo, geriau rinktis tinkamą programą, o ne plauti viską rankomis prieš dedant į mašiną. Daugelyje indaplovių yra intensyvesnis režimas stipriau nešvariems indams arba pirminio praplovimo programa be ploviklio.
Antra klaida – netinkamai sukrauti indai
Net jei indų neskalaujate, rezultatas gali būti prastas, jei indaplovė prikrauta bet kaip. Vandens srovės turi pasiekti paviršius. Jei lėkštės uždengia viena kitą, dubenys sudėti per tankiai, o keptuvė blokuoja purkštukų judėjimą, ploviklis tiesiog nepasieks visų vietų.
Lėkštes dėkite taip, kad nešvarioji pusė būtų nukreipta į vandens sroves. Dubenis ir puodelius statykite apverstus, kad juose nesikauptų vanduo. Įrankių nereikėtų sugrūsti į vieną krūvą – šaukštai ypač mėgsta sulipti vienas su kitu, todėl tarp jų lieka nešvarumų.
Dideli puodai, skardos ir keptuvės neturi užstoti purkštukų. Prieš paleisdami ciklą verta ranka pasukti purškimo svirtį ir patikrinti, ar ji niekur nekliūva.
Kada reikia rinktis intensyvų režimą
Ne visi nešvarumai vienodi. Lėkštė po salotų ir keptuvė su pridegusiais riebalais neturėtų būti plaunamos tuo pačiu lūkesčiu. Jei indaplovėje yra daug riebalų, krakmolo ar pridegusių likučių, paprastas trumpas ciklas gali būti per silpnas.
Pridegusioms keptuvėms, riebaluotiems puodams, apkepų formoms ir labai nešvariems indams geriau rinktis intensyvesnę programą. Ji naudoja aukštesnę temperatūrą ir ilgesnį plovimą. Taip pat verta nenuvertinti filtro: jei jis užsikimšęs, net gera tabletė ir tinkama programa nepadės.
Po kelių plovimų patikrinkite ir išplaukite filtrą. Būtent ten susirenka maisto likučiai, riebalai ir smulkios nuosėdos. Nešvarus filtras gali skleisti kvapą ir grąžinti nešvarumus atgal ant indų.
Kodėl šis įprotis kainuoja daugiau, nei atrodo
Išankstinis skalavimas reiškia papildomą vandenį, laiką ir dažnai karštą vandenį. Žmogus iš esmės padaro dalį darbo rankomis, o tada dar kartą paleidžia indaplovę. Rezultatas nebūtinai geresnis, bet sąnaudos didesnės.
Be to, skalaujant indus iki švarumo atsiranda klaidingas jausmas, kad indaplovė plauna prastai, nors jai tiesiog nepaliekama normalių sąlygų veikti. Šiuolaikinė technika sukurta taip, kad plautų nešvarius, o ne jau nuplautus indus.
Todėl geriausias sprendimas – grįžti prie paprastos tvarkos: nugramdyti stambius likučius, tinkamai sudėti indus, pasirinkti programą pagal nešvarumo lygį ir reguliariai valyti filtrą.
Indaplovė nėra šiukšlių smulkintuvas, bet ji ir nėra lentyna jau nuplautoms lėkštėms. Duokite jai normaliai nešvarius indus, o ne kruopščiai išskalautas lėkštes – tada ploviklis turės ką veikti, o rezultatas dažnai bus geresnis nei po seno įpročio „dar truputį perplauti“.
