Vokiečių virtuvėse indaplovė tapo beveik standartu – viena jų taisyklė gali gerokai sumažinti vandens sąnaudas

Atėjus į daugelį vokiškų virtuvių galima pastebėti dalyką, kuris prieš keliolika metų Lietuvoje dar nebuvo savaime suprantamas – indaplovė ten dažnai laikoma ne prabangos, o visiškai įprastu buitiniu prietaisu. Lėkštės po vakarienės neplaunamos po viena po tekančiu vandeniu, o tiesiog keliauja į mašiną, kuri paleidžiama tik tada, kai prisipildo. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai tiesiog patogumo klausimas, tačiau už tokio įpročio slypi ir labai praktiška matematika: šiuolaikinė pilnai prikrauta indaplovė ECO režimu dažnai sunaudoja mažiau vandens ir energijos nei toks pats indų kiekis, išplautas rankomis.

Vokietijos federalinės statistikos tarnybos duomenys rodo, kaip smarkiai šis prietaisas įsitvirtino namuose. Naujausioje statistikoje 100 Vokietijos namų ūkių tenka maždaug 80 indaplovių, o bendras jų skaičius šalyje siekia apie 32,7 mln. Dar prieš kelis dešimtmečius šis rodiklis buvo gerokai mažesnis. Kitaip tariant, indaplovė Vokietijoje tapo beveik tokiu pat įprastu virtuvės elementu kaip orkaitė ar šaldytuvas.

Tačiau čia verta iškart paneigti vieną internete paplitusį mitą. Vokiečiai tikrai nėra nustoję plauti indų rankomis ir jų namuose tikrai galima rasti įprasto indų ploviklio. Net Vokietijos aplinkos agentūra pateikia atskiras rekomendacijas tiems, kurie indus plauna rankomis. Skirtumas tas, kad ekonomiškesniu laikomas ne plovimas po nuolat tekančiu karštu vandeniu, o pilnos indaplovės naudojimas arba, plaunant rankomis, pripildyta kriauklė ar dubuo.

Kodėl indaplovė gali sunaudoti mažiau vandens nei žmogus prie kriauklės

Šiuolaikinės indaplovės vandens nenaudoja taip, kaip gali atrodyti stebint ilgą dviejų ar trijų valandų ECO programą. Vanduo mašinos viduje cirkuliuoja, filtruojamas ir naudojamas pakartotinai skirtinguose plovimo etapuose. Todėl ilgesnė programa nebūtinai reiškia didesnes sąnaudas – dažniausiai yra priešingai.

Vokietijos aplinkos agentūra nurodo, kad moderni indaplovė vienam ciklui gali sunaudoti apie 10 litrų vandens ir mažiau nei 1 kWh elektros energijos. Jei mašina pilnai prikrauta ir naudojama ECO programa, toks plovimas daugeliu atvejų yra ekonomiškesnis už rankinį.

Palyginimui galima tiesiog atsukti virtuvės čiaupą. Net jei iš jo teka 6–10 litrų vandens per minutę, dešimt minučių plaunant ir skalaujant indus galima sunaudoti keliasdešimt litrų. Jei dar naudojamas karštas vanduo, prisideda energija jam pašildyti. Žinoma, labai taupus žmogus gali rankomis išplauti nedidelį kiekį indų naudodamas vos kelis litrus vandens, todėl teiginys „indaplovė visada taupesnė“ irgi būtų per drąsus. Tačiau kalbant apie pilną šeimos indų komplektą moderni mašina dažniausiai turi aiškų pranašumą.

Vokietijos vartotojų konsultavimo centrai todėl rekomenduoja labai paprastą principą: mašiną pripildyti kuo pilniau, bet ne taip, kad indai užstotų vandens sroves, ir rinktis ECO programą. Trumpas režimas paradoksaliai gali sunaudoti daugiau energijos, nes per trumpesnį laiką reikia intensyviau kaitinti vandenį ir stipriau plauti.

Tai viena tų buitinių smulkmenų, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo nelogiška. ECO programa kartais trunka tris ar net keturias valandas, tačiau energijos sunaudoja mažiau nei valandos trukmės greitas ciklas. Ji tiesiog plauna žemesnėje temperatūroje ir leidžia vandeniui bei plovikliui veikti ilgiau.

Kaip sudėti indus indaplovėje

Dar viena klaida – lėkštes kruopščiai nuplauti prieš dedant į mašiną

Kai kurie žmonės prieš sudėdami indus į indaplovę juos beveik išplauna po čiaupu. Lėkštė atrodo švari, o mašina paskui ją plauna dar kartą. Vokietijos aplinkos agentūra tokio įpročio nerekomenduoja, ypač jei prieš skalaujant naudojamas šiltas vanduo.

Užtenka nuo lėkštės nubraukti stambius maisto likučius į šiukšlių dėžę. Ryžiai, makaronai, kaulai ar didesni padažo likučiai neturėtų keliauti į filtrą, tačiau plono nešvarumų sluoksnio šalinti po čiaupu nereikia. Šiuolaikinės plovimo priemonės ir indaplovės būtent tam ir sukurtos.

Tai reiškia, kad žmogus, prieš kiekvieną plovimą dešimt minučių skalaujantis lėkštes, faktiškai panaikina dalį indaplovės ekonominio pranašumo. Vanduo sunaudojamas du kartus – iš pradžių kriauklėje, vėliau mašinoje.

Vokiečių rekomendacijose yra dar viena įdomi detalė. Nors kasdien efektyviausia naudoti ECO režimą, Vokietijos aplinkos agentūra pataria maždaug kartą per mėnesį paleisti maždaug 65 °C plovimo programą. Aukštesnė temperatūra padeda pašalinti mašinos viduje besikaupiančius riebalus ir gali sumažinti techninių problemų tikimybę.

Taigi nuolat plauti 70 °C temperatūroje nebūtina, tačiau visą laiką naudojant tik labai žemą temperatūrą mašinai irgi ne visada geriausia.

O kur tada dingo įprastas indų ploviklis?

Niekur. Tiesiog namuose, kuriuose beveik visi kasdieniai indai keliauja į indaplovę, skysto rankinio ploviklio sunaudojama gerokai mažiau. Jo vis tiek prireikia keptuvei, dideliam puodui, medinei lentelei, geram peiliui, termosui ar daiktams, kurių gamintojas nerekomenduoja dėti į indaplovę.

Pačioje mašinoje naudojamos visai kitos priemonės – milteliai, gelis arba tabletės. Be to, priklausomai nuo vandens kietumo gali reikėti regeneracinės druskos ir skalavimo priemonės. Vokietijos vartotojų centras perspėja apie vieną ypač svarbią klaidą: įprasto rankinio indų ploviklio į indaplovę pilti negalima. Jis labai putoja ir nėra sukurtas mašinos veikimo principui.

Vandens kietumas irgi svarbesnis, nei gali atrodyti. Indaplovėje yra vandens minkštinimo sistema, kuriai naudojama speciali regeneracinė druska. Jei vanduo kietas, o druskos trūksta, viduje ima kauptis kalkės, blogėja plovimo rezultatai ir ilgainiui gali mažėti mašinos efektyvumas. Vokietijos aplinkos agentūra todėl rekomenduoja nustatyti indaplovę pagal konkretaus regiono vandens kietumą ir laiku papildyti specialią druską.

Svarbu nepainioti jos su paprasta virtuvine druska. Indaplovei skirtas produktas turi būti naudojamas pagal prietaiso instrukciją.

Jei indaplovės nėra, vokiečių metodą galima pritaikyti ir paprastoje kriauklėje

Taupyti vandenį galima ir be jokios technikos. Vokietijos aplinkos agentūros rekomendacija plaunant rankomis yra labai žemiška: neplauti visko po nuolat tekančiu vandeniu.

Praktiškai galima užkimšti kriauklę, prisileisti reikiamą kiekį šilto vandens, įpilti nedaug ploviklio ir jame išplauti kelis indus iš karto. Stipriai pridžiūvusius puodus verta pirmiausia pamirkyti su nedideliu kiekiu karšto vandens, užuot kelias minutes juos šveitus po tekančia srove. Ploviklio taip pat nereikia pilti „iš akies“ kuo daugiau – didesnis kiekis nebūtinai geriau plauna, o paskui jį reikia ilgiau skalauti.

Ir čia slypi tikroji šios vokiškos istorijos pamoka. Ne tai, kad Vokietijoje žmonės kažkodėl atsisakė rankomis plauti lėkštes. Jie jų neatsisakė. Tiesiog šalyje, kurioje 100 namų ūkių jau tenka maždaug 80 indaplovių, buitinis įprotis natūraliai pasikeitė.

Jei indų daug, juos dažniausiai racionaliau kaupti mašinoje, palaukti, kol ji prisipildys, ir paleisti ECO ciklą. Jei reikia išplauti vieną puodelį ar keptuvę, rankinis plovimas visiškai normalus.

Todėl praktiškiausia taisyklė, kurią galima parsinešti ir į Lietuvos virtuvę, yra ne „viską dėkite į indaplovę“. Ji daug paprastesnė: neleiskite karštam vandeniui be reikalo tekėti į kanalizaciją. Pilna indaplovė, ECO programa ir jokio bereikalingo lėkščių skalavimo prieš dedant jas į mašiną – būtent šie trys įpročiai duoda didžiausią naudą.