Meteorologai jau mato, kokia gali būti žiema: stiprus El Niño kelia nerimą, o Lietuvoje neatmetami ir -35 °C speigai

Dar tik prasidėjo ruduo, tačiau meteorologų žvilgsniai jau krypsta į artėjančią 2026–2027 metų žiemą. Ramiojo vandenyno regione vyksta procesai, kurie gali turėti įtakos orams tūkstančius kilometrų nuo jų pradžios vietos – sparčiai stiprėja El Niño. Naujausi vertinimai rodo, kad šis reiškinys artėjančią žiemą gali tapti itin stiprus, todėl dabar vis daugiau dėmesio skiriama klausimui, ką tai reikš Europai ir Lietuvai.

Lietuviams vienas klausimas ypač aktualus: ar po praėjusios žiemos, kai temperatūra kai kur nukrito žemiau -30 laipsnių, šiemet vėl teks ruoštis tikram speigui? Atsakymas nėra toks paprastas, kaip norėtųsi. Sezoninės prognozės dar negali pasakyti, kokia temperatūra bus sausio 15-osios naktį Vilniuje ar Panevėžyje, tačiau jau dabar aišku, kad artėjanti žiema gali būti labai kontrastinga.

El Niño stiprėja – šį kartą jis gali būti išskirtinis

El Niño susidaro, kai centrinėje ir rytinėje tropinio Ramiojo vandenyno dalyje neįprastai sušyla vanduo. Atrodo, kad Lietuvai tai turėtų būti visiškai nesvarbu, tačiau toks milžiniškas vandenyno temperatūros pokytis keičia atmosferos cirkuliaciją ir gali paveikti orus daugelyje pasaulio regionų.

2026 metų rugpjūtį NOAA skelbė, kad El Niño jau stiprėja, o tikimybė, kad rudenį ir žiemą jis taps labai stiprus, viršija 90 procentų. Dar įspūdingiau – vertinta nemaža tikimybė, kad metų pabaigoje reiškinys pagal kai kuriuos rodiklius gali patekti tarp stipriausių stebėtų per kelis pastaruosius dešimtmečius.

Tačiau čia yra detalė, kuri dažnai pradingsta garsiose antraštėse. Stiprus El Niño nereiškia, kad visa Europa automatiškai pateks į šaldiklį. Jo įtaka mūsų žemynui yra netiesioginė, o žiemos eigą lems ir Atlanto vandenynas, reaktyvinė atmosferos srovė, slėgio sistemos virš Šiaurės Atlanto bei tai, ar šaltas arktinis oras sugebės prasiveržti į rytinę ir centrinę Europą.

-35 laipsniai Lietuvoje nėra neįmanomas scenarijus

Skaičius -35 °C skamba ekstremaliai, tačiau Lietuvai jis nėra vien istorinių vadovėlių prisiminimas. Dar praėjusią, 2025–2026 metų žiemą, vasario 2-osios rytą Šeduvoje temperatūra nukrito iki -34,3 °C. Tai buvo šalčiausia temperatūra Lietuvoje per daugelį metų.

Lietuvos klimato istorijoje būta ir kur kas didesnių speigų. Absoliutus šalies rekordas siekia net -42,9 °C – tokia temperatūra 1956 metų vasario 1 dieną buvo užregistruota Utenoje. Žinoma, šiandien tokie ekstremumai yra reti, tačiau kelioms naktims susidarius tinkamoms sąlygoms – esant sniego dangai, giedram dangui, silpnam vėjui ir iš šiaurės rytų ar rytų plūstant labai šaltai oro masei – temperatūra kai kuriose Lietuvos vietose gali kristi labai žemai.

Todėl -30 ar net prie -35 °C priartėjanti temperatūra atskiro šalčio epizodo metu nėra fiziškai neįmanoma. Vis dėlto rugsėjo pradžioje teigti, kad būtent tiek šią žiemą būtinai bus, meteorologai dar negali.

ŽiemaNuotrauka: OpenAI

Didžiausia staigmena gali būti ne nuolatinis šaltis, o temperatūrų šuoliai

Artėjanti žiema nebūtinai primins senas žiemas, kai sniegas iškrisdavo gruodį ir laikydavosi iki kovo. Pastarųjų metų patirtis rodo visai kitokią tendenciją: keli laipsniai šilumos, lietus, po kelių dienų – staigus šaltis, sniegas ir plikledis, o tada vėl atlydys.

Būtent tokie kontrastai vairuotojams, energetikos sistemai ir namų savininkams gali būti nemalonesni už stabilų -10 °C šaltį. Staigiai nukritus temperatūrai po lietaus keliai ir šaligatviai akimirksniu pasidengia ledu, o drėgnas sniegas ir apšalas gali laužyti medžių šakas bei apsunkinti elektros tinklus.

Europos sezoninės prognozės kol kas netgi labiau linksta į aukštesnės nei įprasta bendros temperatūros foną daugelyje žemyno vietų, todėl kalbėti apie tris mėnesius trunkančią „Sibiro žiemą“ būtų per anksti. Tačiau šiltesnis sezono vidurkis visiškai neatmeta kelių labai šaltų savaičių. Mėnesio vidurkis gali būti aukštesnis už normą, nors jo viduryje kelias naktis termometrai rodytų -25 ar dar mažiau.

Šiai žiemai verta ruoštis ne gruodį

Jeigu gyvenate nuosavame name, ruduo yra geriausias laikas patikrinti šildymo sistemą, kaminą, katilą, šilumos siurblį ir vamzdžius vietose, kur jie gali būti paveikti šalčio. Po kelių švelnesnių žiemų lengva priprasti prie minties, kad rimto speigo nebebus, tačiau praėjęs vasaris jau priminė, kaip greitai temperatūra Lietuvoje gali nusiristi iki daugiau nei 30 laipsnių šalčio.

Vairuotojams taip pat neverta laukti pirmojo sniego. Akumuliatorius, kuris rugsėjį dar atrodo visiškai geras, prie -20 ar -25 °C gali parodyti visai kitą savo būklę. Žieminis langų plovimo skystis, aušinimo skystis, geras akumuliatorius ir tinkamos padangos atrodo nuobodūs dalykai tol, kol vieną rytą automobilis paprasčiausiai neužsiveda.

Svarbiausia šiuo metu suprasti viena: meteorologai dar nežino tikslios kiekvienos žiemos savaitės, tačiau El Niño jau nėra teorinė ateities prognozė – jis vyksta ir stiprėja. Kokį tiksliai veidą jis parodys Europoje, paaiškės artėjant žiemai. O Lietuva jau praėjusią žiemą gavo labai aiškų priminimą, kad net šylant klimatui tikras -30 °C speigas niekur nedingo.

Todėl šiemet žiemai geriau pasiruošti šiek tiek per anksti, nei vieną sausio ar vasario rytą prie termometro pamatyti skaičių, kurio tikėjomės daugiau niekada nebepamatyti.