Paradoksas: kuo mažiau benzininių automobilių, tuo didesni mokesčiai elektromobilių savininkams

Norvegija ilgus metus buvo rodoma kaip pavyzdys, kaip greitai galima pereiti nuo benzininių ir dyzelinių automobilių prie elektromobilių. Tačiau dabar šios sėkmės kaina pradeda ryškėti visai kitoje vietoje – valstybės biudžete. Kuo mažiau žmonių pila benziną ir dyzeliną, tuo mažiau surenkama degalų mokesčių, iš kurių dešimtmečius buvo finansuojama dalis kelių infrastruktūros ir kitų valstybės išlaidų. Todėl Norvegijoje vis garsiau kalbama apie tai, kad elektromobilių vairuotojams teks mokėti daugiau. Kitaip tariant, kuo sėkmingesnis elektromobilių proveržis, tuo greičiau nyksta jų turėtos finansinės privilegijos.

Liepos mėnesį Norvegijoje net 97,6 proc. naujai registruotų automobilių buvo elektromobiliai. Ne elektrinį automobilį pasirinko vos keli šimtai žmonių. Tai reiškia, kad benzino ir dyzelino vartojimas naujų automobilių segmente traukiasi milžinišku tempu, o kartu mažėja ir mokesčių bazė, kuri daugelį metų buvo laikoma savaime suprantamu pajamų šaltiniu.

Pirmiausia mažinamos elektromobilių lengvatos

Norvegijos valdžia jau pradėjo atsitraukti nuo itin dosnios elektromobilių skatinimo politikos. Nuo 2026 metų PVM lengvata naujiems elektromobiliams taikoma kur kas mažesnei automobilio kainos daliai nei anksčiau, o 2027 metais ši riba turėtų būti sumažinta dar kartą. Tai reiškia labai paprastą dalyką – brangesni elektromobiliai pirkėjams kainuos daugiau, nes vis didesnei jų kainos daliai bus taikomas įprastas PVM.

Valstybės argumentas taip pat suprantamas. Elektromobiliai Norvegijoje jau tapo ne išimtimi, kurią reikia skatinti, o absoliučia naujų automobilių rinkos norma. Todėl vis sunkiau paaiškinti, kodėl jų pirkimą valstybė turėtų subsidijuoti tokiais pat mastais kaip prieš dešimtmetį. Vien elektromobiliams taikomos PVM lengvatos biudžetui kainuoja milijardines sumas, o senasis tikslas – paskatinti žmones persėsti į elektrinius automobilius – praktiškai jau pasiektas.

Atsirado dar viena idėja – mokėti už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą

Dar didesnį vairuotojų gyvenimo pokytį gali atnešti kilometrų mokestis. Norvegijos mokesčių komisija pasiūlė dabartinę sistemą palaipsniui pakeisti taip, kad už naudojimąsi keliais mokėtų visi automobiliai, nepriklausomai nuo to, ar jie varomi benzinu, dyzelinu, ar elektra.

Logika čia gana paprasta. Benzininio automobilio vairuotojas dabar dalį kelių mokesčių faktiškai sumoka kiekvieną kartą pildamas degalus, nes į litro kainą įtraukti dideli mokesčiai. Elektromobilio savininkas tokių degalų neperka, tačiau tais pačiais keliais važiuoja, juos dėvi ir naudojasi visa infrastruktūra. Jei kilometrų mokestis būtų įvestas, sistema persikeltų nuo principo „kiek degalų sudeginai“ prie principo „kiek kilometrų nuvažiavai“.

Toks modelis galėtų būti pradėtas taikyti nuo 2028 metų. Tačiau vairuotojų organizacijos jau perspėja apie vieną labai jautrią problemą: žmogui, gyvenančiam toliau nuo miesto ir kasdien nuvažiuojančiam keliasdešimt kilometrų į darbą, toks mokestis gali tapti gerokai skaudesnis nei miestiečiui, turinčiam metro, autobusą ar traukinį vos už kelių minučių nuo namų.

Elektromobilių vairuotojai jau moka vis daugiau

Net nelaukiant galutinio sprendimo dėl kilometrų mokesčio, elektromobilių naudojimas Norvegijoje palaipsniui brangsta. Vis daugiau lengvatų mažinama, o kelių rinkliavos ir kiti mokesčiai auga. Prognozuojama, kad vien 2026 metais iš kelių rinkliavų Norvegijoje bus surinkta daugiau kaip 17 mlrd. kronų.

Tai visiškai keičia elektromobilio pirkimo skaičiavimą. Anksčiau norvegas galėjo tikėtis ne tik pigesnio važiavimo elektra, bet ir mažesnių mokesčių, įvairių kelių lengvatų bei palankesnių pirkimo sąlygų. Dabar dalis šių privalumų po truputį traukiasi. Elektromobilis vis dar gali būti pigesnis eksploatuoti, tačiau skirtumas tarp jo ir tradicinio automobilio nebėra toks milžiniškas, koks buvo elektromobilių revoliucijos pradžioje.

Norvegijos problema anksčiau ar vėliau gali pasiekti ir kitas šalis

Būtent čia Norvegijos situacija tampa įdomi ne tik norvegams. Šalis tiesiog pirmoji pasiekė etapą, kurį ateityje gali pasiekti ir kitos Europos valstybės. Jeigu benzininiai bei dyzeliniai automobiliai pradės sparčiai nykti, degalų akcizų pajamos mažės visur. Tačiau keliai dėl to netaps nemokami – juos vis tiek reikės remontuoti, valyti, tiesti ir prižiūrėti.

Todėl valstybėms teks rasti naują būdą, kaip šias pajamas surinkti. Tai gali būti kilometrų mokestis, didesni registracijos mokesčiai, kelių rinkliavos arba visiškai nauja sistema, kurios šiandien dar net neturime.

Ir čia atsiranda didysis elektromobilių paradoksas. Daugelį metų vairuotojai buvo viliojami mažais mokesčiais tam, kad atsisakytų benzino ir dyzelino. Tačiau kai žmonės tą pagaliau padarė, valstybei iškilo nauja problema – kažkas vis tiek turi sumokėti už kelius. Vis labiau panašu, kad galiausiai sąskaita grįš tiems patiems vairuotojams, tik jau ne prie degalinės kasos.