Ryte automobilis sunkiai užsiveda, o vakare veikia gerai: kaltas gali būti vienas kontaktas
„Vakare parvažiavau be jokio vargo, o ryte jis vos suka.“ Toks sakinys prie daugiabučio ar darbo aikštelėje skamba dažniau, nei norėtųsi. Vairuotojas atsisėda, pasuka raktelį arba paspaudžia užvedimo mygtuką, starteris tingiai prasisuka, prietaisų skydelis sumirksi – ir prasideda spėliojimas, ar jau laikas pirkti naują akumuliatorių.
Tačiau po darbo automobilis kartais vėl užsiveda taip, lyg ryte nieko nebūtų nutikę. Būtent toks nepastovumas labiausiai erzina: gedimas tarsi yra, bet jo neįmanoma ramiai parodyti meistrui. O kaltininkas nebūtinai slepiasi brangioje detalėje – kartais viską lemia prastas vienas elektros kontaktas prie akumuliatoriaus.
Šaltas rytas tokią bėdą iškelia į paviršių pirmas. Akumuliatoriui reikia daugiau jėgos sukti šaltą variklį, o oksiduotas, atsilaisvinęs ar nešvarus gnybtas šią jėgą tiesiog „užsmaugia“ pakeliui. Vakare, kai oras ir variklio skyrius šiltesni, tas pats automobilis gali elgtis visiškai padoriai.
Ryte trūksta ne kantrybės, o srovės
Užvedant automobilį starteriui trumpam reikia labai didelės elektros srovės. Jei akumuliatoriaus gnybtas nėra tvirtai priveržtas, ant jo susikaupė oksidacijos apnašų arba pažeistas pats laidas, atsiranda papildoma varža. Iš pirmo žvilgsnio smulkmena, bet užvedimo akimirką ji gali reikšti skirtumą tarp energingo variklio darbo ir kelių vangių pasukimų.
Šaltis situaciją paaštrina. Žemesnėje temperatūroje akumuliatoriaus galimybės natūraliai sumažėja, o variklio alyva būna tirštesnė, todėl starteriui tenka didesnis krūvis. Kol sistema stipri, vairuotojas to beveik nejaučia. Tačiau silpnesnis akumuliatorius kartu su prastu kontaktu jau tampa ta pora, kuri pirmadienio rytą gali sugadinti visą planą.
Vakare automobilis gali užsivesti lengviau dėl kelių priežasčių. Per dieną pakilusi temperatūra palengvina akumuliatoriaus darbą, o neseniai važiuojant generatorius jį dar ir šiek tiek įkrovė. Jei po darbo dar užvedama šiltesnė mašina, problema gali visiškai pasislėpti – nors rytą ji sugrįš beveik tuo pačiu metu ir tuo pačiu nemaloniu garsu.
Todėl klaida būtų vien iš vakarinio užvedimo spręsti, kad viskas susitvarkė savaime. Automobilis čia ne „išsimiegojo“. Jis tiesiog tą vakarą gavo palankesnes sąlygas, o silpna vieta elektros grandinėje niekur nedingo.

Gnybtas gali atrodyti geras, bet jungtis vis tiek neveikti
Akumuliatoriaus kontaktas ne visada būna akivaizdžiai nukritęs ar laisvai besisukantis rankoje. Kartais problema prasideda nuo balzgano, pilkšvo ar žalsvo sluoksnio aplink gnybtą, kartais – nuo vos juntamo laisvumo. Drėgmė, kelio druska, temperatūrų kaita ir laikas daro savo, ypač jei automobilis daug važinėja trumpais maršrutais arba ilgiau stovi lauke.
Vairuotojas dažnai mato tik pasekmę: blankiau įsižiebusias lemputes, lėtai besisukantį starterį, spragtelėjimą bandant užvesti ar trumpam dingstančią elektronikos reakciją. Vis dėlto tokie požymiai dar nėra galutinis nuosprendis vien gnybtui. Panašiai gali elgtis nusilpęs akumuliatorius, prastas masės laido kontaktas, generatoriaus įkrovimo bėda, susidėvėjęs starteris ar per naktį elektrą eikvojantis įrenginys.
Čia ir slypi didžiausias susierzinimas: žmogus išleidžia pinigus naujam akumuliatoriui, o po kelių savaičių šaltą rytą situacija kartojasi. Nauja detalė nepadės, jeigu srovė iki starterio vis tiek keliauja per prastą jungtį. Kita vertus, vien nuvalius gnybtą taip pat neverta apsimesti, kad akumuliatorius amžinas – jei jis jau nebeišlaiko įkrovos, tvarkingas kontaktas tik trumpam palengvins jo darbą.
Senjorui tai gali reikšti nerimą, ar pavyks laiku nuvažiuoti pas gydytoją. Tėvams su vaikais – papildomas stresą prie namų, kai reikia suspėti į darželį ir darbą. O žmogui, kuris automobiliu važiuoja tik retkarčiais, gedimas atrodo dar neteisingesnis: mašina beveik nenaudojama, bet būtent tada, kai jos labiausiai reikia, ji atsisako bendradarbiauti.
Prieš perkant akumuliatorių verta patikrinti paprastus dalykus
Pirmas žingsnis – nebandyti automobilio kas rytą užvesti iki visiško išsekimo. Keli ilgi bandymai gali dar labiau nusekinti akumuliatorių, o nuolatinis starterio kankinimas nėra geras sprendimas. Jei užvedimas akivaizdžiai vangus, saugiau įvertinti situaciją iš karto: apžiūrėti, ar akumuliatoriaus gnybtai švarūs, ar tvirtai laikosi, ar laidai nepažeisti.
Prieš liečiant akumuliatoriaus jungtis reikia išjungti degimą ir laikytis automobilio gamintojo nurodymų. Jei žmogus nėra tikras, ką daro, protingiau patikėti patikrą servisui ar autoelektrikui – tai paprastai greičiau nei keisti detales spėjant. Meistras gali patikrinti ne tik akumuliatoriaus būklę, bet ir įkrovimą, įtampos kritimą jungtyse bei masės laidus. Tokia patikra dažnai pasako daugiau nei vien klausimas, kiek metų akumuliatoriui.
Verslui ir servisams čia taip pat svarbu neapsiriboti greitu pasiūlymu pirkti naują akumuliatorių. Vairuotojas pyksta ne vien dėl išlaidų. Jis pyksta dėl jausmo, kad sumokėjo, o ryto problema liko jo kieme. Aiškus paaiškinimas, kas buvo patikrinta ir kodėl būtent tai laikoma gedimo priežastimi, grąžina daugiau pasitikėjimo nei bet kuri skubi akcija naujai baterijai.
Jeigu automobilis dažnai naudojamas trumpoms kelionėms, verta nepamiršti ir paprastos taisyklės: akumuliatorius turi spėti atgauti tai, ką atidavė užvedimui. Vien kelios minutės iki parduotuvės, ypač šaltuoju metu, ne visada pakanka. Tvarkingi kontaktai, periodiškai įvertinta akumuliatoriaus būklė ir laiku pastebėtos apnašos padeda išvengti ryto, kai automobilio raktelis staiga tampa bevertis.
Ryte sunkiai užsivedantis, o vakare paklusnus automobilis dažnai siunčia labai aiškų signalą: sistema dar veikia, bet jau nebeturi atsargos. Kartais tam signalui užtenka vieno nešvaraus ar atsilaisvinusio kontakto. Ir būtent todėl prieš keičiant brangiausias dalis verta pradėti nuo vietos, kur visa automobilio elektra prasideda – nuo paprastos, bet lemiamos jungties prie akumuliatoriaus.
Komentarai
Parašyti komentarą
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?



Būkite pirmi ir pradėkite diskusiją.