Panašu, kad šiemet sniego netrūks. Latvių gamtininkas paskelbė, kada gali smogti pirmasis sniegas

Ruduo dar tik prasidėjo, tačiau Latvijoje gerai žinomas gamtos stebėtojas Vilis Bukšas jau pažvelgė gerokai toliau – į spalį ir net artėjančią žiemą. Jo stebimi gamtos ženklai šiemet esą gana iškalbingi: rugsėjis turėtų būti malonus ir gana sausas, tačiau vėliau situacija gali keistis greičiau, nei daugelis norėtų.

Didžiausią dėmesį patraukė ne rugsėjo šiluma. Bukšas įvardijo laiką, kada gali pasirodyti pirmasis šlapias sniegas, o pagal senus gamtos ženklus tikro sniego gausa gali nustebinti jau artėjant Kalėdoms.

Jeigu jo stebėjimai pasitvirtins, rudens pradžia dar leis pasidžiaugti gana maloniais orais, tačiau antroje spalio pusėje gali prasidėti visai kitas sezonas.

Gamta šiemet rodo labai įdomius ženklus

Vilis Bukšas savo ilgalaikes prognozes grindžia ne vien temperatūros lentelėmis. Jis daugelį metų stebi medžių vaisius, paukščių elgesį, augaliją ir senus liaudies pastebėjimus, kurie buvo perduodami iš kartos į kartą.

Šiemet jo dėmesį patraukė keli dalykai.

Šermukšnių uogų nėra itin daug, tačiau ąžuolai gausiai apkibę gilėmis. Lazdynai taip pat subrandino gausų riešutų derlių, o apyniai šiemet augo itin gerai.

Pagal senus gamtos stebėjimus toks derinys gali reikšti gana sausą rudenį, tačiau sniegingesnę žiemą.

Bukšas atkreipia dėmesį ir į pelkinius beržus. Kai kurių jų lapai pradėjo gelsti nuo apatinių šakų. Senoliai tokį ženklą siejo su ilgu rudeniu ir lėtai ateinančia žiema – kitaip tariant, staigaus perėjimo į tikrą žiemą gali nebūti, tačiau jai atėjus sniego gali netrūkti.

Dar vienas senas pastebėjimas skamba ypač intriguojančiai: jeigu rugsėjį pasitaiko perkūnijų arba ąžuolai subrandina daug gilių, apie Kalėdas galima tikėtis gausesnio sniego.

Žinoma, tokie gamtos ženklai nėra oficiali meteorologinė prognozė ir negarantuoja konkretaus orų scenarijaus. Tačiau būtent iš jų Bukšas daugelį metų dėlioja savo sezonines prognozes.

Kiek šiemet bus sniego?Nuotrauka: Murrr Photo / Shutterstock.com

Rugsėjis dar gali maloniai nustebinti

Bent artimiausiu metu žieminių striukių traukti iš spintos dar nereikėtų.

Gamtos stebėtojo vertinimu, pirmoji rugsėjo dalis turėtų būti panaši į paskutines rugpjūčio dienas. Temperatūra pamažu mažės, tačiau staigaus šalčio dar nenumatoma. Kartais pasirodys debesų, gali trumpai palyti vadinamuoju „grybų lietumi“, tačiau ilgesnių ir labai šlapių laikotarpių kol kas nesitikima.

Dar įdomesnė prognozė skirta antrajai rugsėjo pusei.

Bukšas mano, kad ji gali būti sausa, gana rami ir maloni, o dienomis oras dar gali sušilti iki maždaug +15–20 °C. Kritulių turėtų būti nedaug, todėl rugsėjo pabaigoje dar galėtų pasitaikyti labai gražių rudeniškų dienų.

Tai būtų tas metas, kai rytais jau jaučiamas šaltukas, tačiau dieną saulėje vis dar galima vaikščioti su lengvesne striuke.

Panašūs orai, pasak gamtos stebėtojo, gali išsilaikyti net ir spalio pradžioje.

Tikrasis lūžis gali ateiti antroje spalio pusėje

Būtent čia prognozė tampa gerokai įdomesnė.

Iki maždaug spalio 12-osios Bukšas dar tikisi gana švelnių, saulėtų ir daugiausia sausų rudeniškų orų. Tačiau vėliau temperatūra turėtų leistis pastebimiau.

Naktys taps šaltesnės, vis dažniau pasirodys pirmosios šalnos, padaugės lietaus. Sustiprėjus šiaurės vakarų vėjui, į Baltijos regioną gali pradėti veržtis gerokai šaltesnis oras.

Ir būtent apie spalio 20-ąją Bukšas neatmeta pirmojo rimtesnio rudens siurprizo.

Tuo metu kartu su lietumi ir kruša jau gali pasirodyti pirmosios šlapio sniego porcijos.

Tai dar nereikštų tikros žiemos ar ilgai išsilaikančios sniego dangos. Spalį iškritęs šlapias sniegas dažniausiai greitai ištirpsta, ypač jei žemė dar šilta. Tačiau psichologiškai būtent tokia diena dažniausiai tampa riba, kai žmonės supranta – šiltasis metų laikas tikrai baigėsi.

O per Kalėdas vaizdas gali būti visai kitoks

Dar labiau intriguoja tai, ką šių metų gamtos ženklai esą signalizuoja apie žiemos pradžią.

Gausus gilių ir lazdynų riešutų derlius senovėje buvo laikomas vienu iš ženklų, kad artėjanti žiema gali būti sniegingesnė. Bukšas taip pat atkreipia dėmesį į apynių derlių, kuris pagal senus pastebėjimus gali reikšti daugiau kritulių rudens pabaigoje ir žiemos pradžioje.

Todėl maždaug Kalėdų laikotarpiu sniego jau gali būti gerokai daugiau.

Ar tai reikš baltas Kalėdas visame Baltijos regione, dabar pasakyti neįmanoma. Iki gruodžio liko per daug laiko, kad būtų galima patikimai numatyti konkrečių dienų orus. Tačiau Bukšo stebimi ženklai šiemet bent jau nerodo visiškai besniegės žiemos pradžios.

Ir čia atsiranda įdomus kontrastas: rugsėjis dar gali būti sausas ir gana šiltas, spalio pradžia – maloni, o vos po kelių savaičių jau gali pasirodyti pirmasis šlapias sniegas.

Jeigu šis scenarijus pasitvirtins, didžiausias rudens lūžis mūsų regione gali įvykti maždaug antroje spalio pusėje. Iki tol dar turėsime laiko pasidžiaugti šiltesnėmis dienomis, tačiau po spalio vidurio vasarinių batų ir lengvų striukių spintoje tikriausiai jau nebeprireiks.

O jeigu senieji gamtos ženklai šįkart neapgaus, tikroji staigmena mūsų lauks dar vėliau – artėjant Kalėdoms sniego gali būti gerokai daugiau, nei esame pripratę matyti pastaraisiais metais.