Lietuvos regionuose gydytojų jau trūksta šimtais: medikams siūlo iki 15 840 eurų stipendijas ir apmokamas studijas

Lietuvoje susidarė paradoksali situacija. Turime universitetus, kasmet parengiame naujų gydytojų, tačiau daliai mažesnių miestų rasti šeimos gydytoją ar tam tikros srities specialistą tampa vis sunkiau. Didžiuosiuose miestuose medikai gali rinktis universitetines ligonines, privačias klinikas ir platesnes profesinio augimo galimybes, o regioninės gydymo įstaigos dėl tų pačių žmonių priverstos konkuruoti pinigais, būstu, studijų apmokėjimu ir kitomis privilegijomis.

Problemos mastas jau matomas ir oficialiuose skaičiuose. 2025 metų antrąjį pusmetį Lietuvos gydymo įstaigose trūko 637 sveikatos priežiūros specialistų. Net 445 iš jų buvo gydytojai, o likusią dalį sudarė kitų profesijų medikai, tarp jų – bendrosios praktikos slaugytojai. Tai reiškia ne vien tuščias darbo vietas skelbimų portaluose. Kiekviena neužimta vieta galiausiai virsta ilgesne eile pacientui, didesniu krūviu likusiems gydytojams ir būtinybe dėl konsultacijos važiuoti į kitą miestą.

Vien atlyginimo jau nebepakanka – siūlomos stipendijos ir apmokamos studijos

Norint prisivilioti jaunus gydytojus, pradėtos taikyti priemonės, kurios dar prieš keletą metų būtų atrodžiusios gana neįprastai. Tam tikras rezidentūros specialybes pasirinkę medikai gali gauti tūkstančius eurų siekiančias stipendijas. Kai kuriais atvejais jų suma per visą studijų laikotarpį siekia nuo maždaug 8 900 iki 15 840 eurų.

Dar daugiau galima sutaupyti pasirinkus tam tikrus susitarimus dėl būsimos darbo vietos. Net į valstybės nefinansuojamą rezidentūros vietą įstojusiam žmogui gali būti apmokėta studijų kaina, kuri priklausomai nuo programos gali siekti maždaug 35–39 tūkst. eurų.

Logika paprasta: gydymo įstaigai ar regionui apsimoka šiandien investuoti į jauno gydytojo mokslus, jei po kelerių metų jis atvažiuos ten dirbti. Studentui tai taip pat gali būti patrauklu – nereikia pačiam mokėti didžiulės rezidentūros kainos, o baigus studijas jau laukia konkreti darbo vieta.

Tačiau pinigai išsprendžia ne viską.

Kodėl jaunas gydytojas vis tiek gali pasirinkti Vilnių ar Kauną?

Iš šalies gali atrodyti paprasta: pasiūlyk didesnę algą ir gydytojas persikels. Realus sprendimas gerokai sudėtingesnis. Jaunam specialistui svarbu, kokia įranga bus prieinama, kiek kolegų dirbs šalia, ar bus galimybių konsultuotis dėl sudėtingų pacientų, kelti kvalifikaciją ir siekti profesinės karjeros.

Svarbus ir šeimos gyvenimas. Jei gydytojo sutuoktinis dirba visiškai kitoje srityje, mažame mieste jam taip pat reikia rasti darbą. Atsiranda vaikų mokyklų, darželių, būsto, susisiekimo ir laisvalaikio klausimai.

Todėl net nemokamas būstas ar vienkartinė premija ne visada nusveria gyvenimo didmiestyje privalumus. Regioninė ligoninė gali pasiūlyti puikias finansines sąlygas, tačiau jeigu jaunam gydytojui atrodo, kad po penkerių metų jo profesinės galimybės bus gerokai siauresnės, jis vis tiek gali pasirinkti universitetinę ligoninę.

Nuo 2027 metų atsiras dar viena priemonė

Lietuvoje jau priimti pakeitimai, pagal kuriuos kasmet bus numatomos papildomos valstybės finansuojamos medicinos rezidentūros vietos būtent toms apskritims, kuriose trūksta konkrečių specialybių gydytojų.

Tokį kelią pasirinkęs rezidentas iš anksto žinos, kurioje apskrityje po studijų turės dirbti. Baigus rezidentūrą bus numatytas penkerių metų darbo laikotarpis regione.

Tai nėra prievartinis jaunų gydytojų siuntimas į mažesnius miestus. Žmogus pats pasirinks tokią rezidentūros vietą ir su ja susijusį įsipareigojimą. Tačiau valstybė tokiu būdu tikisi spręsti vieną didžiausių dabartinės sistemos problemų – gydytojų Lietuvoje apskritai yra, tačiau jie labai netolygiai pasiskirstę.

Pacientui gydytojų trūkumas jaučiamas labai paprastai

Gyventojui visa ši sistema galiausiai susiveda į vieną klausimą: kiek laiko reikės laukti vizito? Jei regioninėje ligoninėje nelieka vieno specialisto, jo pacientai niekur nedingsta. Jie perkeliami pas likusius gydytojus arba siunčiami į didesnį miestą.

Tai reiškia ilgesnes eiles, didesnes kelionės išlaidas ir situacijas, kai dėl gana paprastos konsultacijos žmogui tenka važiuoti 50 ar 100 kilometrų. Likusiems gydytojams tuo metu tenka dar didesnis pacientų skaičius, o didelis darbo krūvis savo ruožtu dar labiau mažina regioninių darbo vietų patrauklumą.

Susidaro uždaras ratas: vienas gydytojas išeina, likusiems darbo padaugėja, o naują specialistą dėl didelio krūvio prisikviesti tampa dar sunkiau.

Artimiausi metai gali būti lemiami

Lietuva 2026 metais pradėjo platesnį sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo ir išlaikymo projektą, o nuo 2027-ųjų įsigalios naujos regionams skirtos rezidentūros taisyklės. Tačiau jų rezultatą pamatysime ne iš karto – gydytojo parengimas užtrunka ne vienerius metus.

Todėl artimiausiu metu regionams greičiausiai teks ir toliau konkuruoti visomis įmanomomis priemonėmis: finansuoti studijas, mokėti stipendijas, siūlyti būstą, geresnes darbo sąlygas ir ieškoti būdų, kaip įtikinti jauną specialistą savo gyvenimą kurti ne tik Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje.

Problema jau nebėra vien klausimas, ar gydymo įstaiga suras darbuotoją. Jei specialistų regionuose toliau mažės, vis daugiau žmonių gali susidurti su labai paprasta realybe – gydytojas bus, tačiau iki jo teks važiuoti į kitą miestą ir vizito laukti gerokai ilgiau, nei norėtųsi.