Rudenį po durimis padėjau paprastą laikraštį – ryte supratau, iš kur namuose atsiranda šaltis

Rudenį mano namuose kasmet kartodavosi tas pats. Radiatoriai jau šilti, langai uždaryti, tačiau vakare vis tiek atrodydavo, kad kažkur nuo grindų slenka šaltis. Iš pradžių kaltinau senesnius langus, tada – vėsesnes sienas, net pagalvojau, kad tiesiog per anksti įjungėme šildymą. Tačiau vieną vakarą nusprendžiau padaryti labai paprastą bandymą: prie lauko durų apačios padėjau kelias lengvas laikraščio juostas.

Ryte vaizdas buvo iškalbingas. Viena juostelė gulėjo ten, kur ją palikau, o kita buvo pastumta į kambario pusę. Priėjusi prie durų ranka pajutau vos juntamą oro srovę. Tą akimirką supratau, kad šaltis į namus patenka ne pro langus, kaip buvau įsitikinusi, o pro nedidelį tarpą po durimis. Nuo tada šį paprastą testą rudenį darau beveik automatiškai.

Laikraštis parodė tai, ko ranka beveik nejaučiau

Stipresnį skersvėjį aptikti paprasta, tačiau mažas oro judėjimas gali būti beveik nepastebimas. Ypač tada, kai lauke nėra stipraus vėjo. Plona popieriaus juostelė šiuo atveju labai patogi, nes sureaguoja net į nedidelę oro srovę. Galima naudoti ne tik laikraštį, bet ir ploną servetėlę ar tualetinio popieriaus juostelę – jos dar jautresnės.

Aš popierių laikau prie durų apačios, šonų ir vietų aplink staktą. Jei jis pradeda virpėti ar krypti į vieną pusę, tikėtina, kad pro tą vietą juda oras. Tą patį metodą galima panaudoti prie langų, balkonų durų ar net elektros rozečių ant išorinių sienų, jei jaučiamas nepaaiškinamas šaltis.

Svarbu tik nepainioti skersvėjo su normalia oro cirkuliacija. Jei namuose įrengta mechaninė ventiliacija ar yra specialios orlaidės, jų užkamšyti nereikėtų. Tikslas yra surasti neplanuotus plyšius, o ne visiškai sustabdyti oro apykaitą.

Tikroji problema buvo kelių milimetrų tarpas

Mano atveju kaltas pasirodė visai nedidelis tarpelis po durimis. Iš pirmo žvilgsnio jis atrodė nereikšmingas, tačiau kai lauke temperatūra nukrito, per jį nuolat patekdavo šaltas oras. Kadangi šaltas oras leidžiasi žemyn, jis pasklisdavo grindimis ir susidarydavo jausmas, kad visas kambarys kažkaip „traukia“.

Pirmiausia patikrinau durų sandarinimo gumą. Vienoje vietoje ji jau buvo sukietėjusi ir nebespaudė taip, kaip anksčiau. Apačioje taip pat trūko gero prispaudimo. Pakeitus susidėvėjusią tarpinę skirtumas pasijuto beveik iš karto – grindys prie durų tapo mažiau šaltos, o kambaryje dingo nuolatinio skersvėjo pojūtis.

Jeigu tarpas yra tik apačioje, kartais padeda speciali durų apačios sandarinimo juosta arba šepetėlis. Tokios priemonės kainuoja palyginti nedaug, tačiau prieš jas montuojant verta įsitikinti, kad durys ir taip normaliai užsidaro ir kad neužblokuosite būtinos ventiliacijos.

Vien užkamšyti tarpus neužtenka

Po šio atradimo pradėjau tikrinti ir kitas vietas. Paaiškėjo, kad šiluma gali dingti per labai mažus plyšius aplink langų rėmus, susidėvėjusias gumines tarpines, balkonų duris ar net vietas, kur stakta susijungia su siena.

Vienas paprastas būdas – lėtai vedžioti ploną popieriaus juostelę aplink visą rėmą. Jei ji staiga pradeda judėti, verta tą vietą apžiūrėti atidžiau. Kitas variantas – prispausti popieriaus lapą uždarant langą ar duris. Jei lapą galima labai lengvai ištraukti, prispaudimas toje vietoje gali būti per silpnas.

Tačiau jei tarpas didelis, langas išsikraipęs arba durys akivaizdžiai nesandarios, vien lipni sandarinimo juosta ne visada išspręs problemą. Kartais reikia sureguliuoti vyrius, pakeisti tarpines arba sutvarkyti pačią staktą.

Dabar prieš šildymo sezoną turiu vieną paprastą rutiną

Kai tik rudenį pradeda vėsti, pirmiausia patikrinu duris ir langus. Tai užtrunka kelias minutes, tačiau gali labai greitai parodyti, kodėl viename kambaryje nuolat vėsiau nei kitame. Man tam užtenka kelių plonų popieriaus juostelių ir ramaus vakaro, kai lauke šiek tiek pučia.

Šis mažas eksperimentas man priminė labai paprastą dalyką: kartais namuose šalta ne todėl, kad blogai šildo radiatoriai. Gali būti, kad šilumą tiesiog nuolat išleidžiame pro mažą, beveik nematomą tarpą.

Nuo tada, kai tai pastebėjau, nebeskubu sukti šildymo stipriau. Pirmiausia patikrinu, ar namai tą šilumą apskritai išlaiko. Ir dažnai atsakymą duoda ne termometras, o paprasta popieriaus juostelė prie durų.