Lenkijos vairuotojai griebiasi už galvų: degalų kainos pasiekė naujas aukštumas

Lenkijos vairuotojams rugsėjo pradžia smogė per kišenę taip, kad prie degalinių kolonėlių dalis jų jau nebeslepia pykčio. Degalų kainos šalyje vėl šoktelėjo aukštyn, o pirmadienio rytą kai kuriose degalinėse skaičiai atrodė taip, lyg būtų peržengta dar viena psichologinė riba. Benzinas artėja prie 8 zlotų už litrą, dyzelinas kai kur siekia beveik 8,7 zloto, o prognozės rodo, kad tai dar gali būti ne pabaiga.

Krokuvoje pirmadienio rytą 95 markės benzino litras kainavo beveik 8 zlotus, tai yra apie 1,85 euro. Dyzelino kaina siekė maždaug 8,7 zloto, arba apie 2,02 euro už litrą. Tokie skaičiai ypač skaudžiai atrodo tiems, kurie automobiliu važinėja kasdien, turi verslą, veža prekes, dirba su transportu ar tiesiog gyvena ten, kur be automobilio sunku išsiversti.

„Žmogui, kuris turi verslą, tai jau katastrofa“, – žurnalistui sakė vienas vairuotojas. Kitas situaciją apibūdino dar paprasčiau: degalų pilti reikia, bet žiūrint į tokias kainas, pasak jo, „net dantis skauda“. Ir tai nėra tik emocinga reakcija prie kolonėlės – degalų brangimas labai greitai persikelia į kasdienes išlaidas, prekių pristatymą, paslaugų kainas ir bendrą žmonių nuotaiką.

Kodėl degalai taip staigiai pabrango?

Palyginti su praėjusia savaite, kainos Lenkijos degalinėse pakilo dar keliomis dešimtimis grašių. Vairuotojams tai gali atrodyti kaip eilinis kainų šuolis, tačiau šį kartą priežasčių yra kelios. Viena svarbiausių – rugsėjo 1 dieną pasibaigusi vyriausybės CPN programa ir sugrąžintas didesnis PVM tarifas kai kuriems degalams.

Iki tol dalį kainų smūgio švelnino mažesnis mokestis, tačiau jam pasibaigus degalinėse tai pasimatė labai greitai. Skaičiuojama, kad vien dėl šio pokyčio benzino ir dyzelino litras pabrango daugiau nei 1 zlotu, tai yra daugiau nei maždaug 0,23 euro. Vairuotojui, kuris pila 50 litrų baką, toks pokytis reiškia daugiau nei 11 eurų papildomų išlaidų vienam užsipylimui.

Tačiau mokesčiai nėra vienintelė priežastis. Degalų kainas spaudžia ir padėtis tarptautinėje naftos rinkoje. Pastaruoju metu išaugusi geopolitinė įtampa, logistikos problemos ir brangstanti žaliava kelia kainas Lenkijos naftos perdirbimo gamyklų kainoraščiuose. O kai brangsta didmeninėje rinkoje, mažmeninės degalinės paprastai sureaguoja ne iš karto, bet su tam tikru vėlavimu. Tai reiškia, kad dalis brangimo dar gali tik ateiti.

Prognozės vairuotojų neguodžia

Degalų rinkos ekspertai prognozuoja, kad artimiausiu metu kainų augimas gali nesustoti. Antrąją rugsėjo savaitę E10 benzino kaina Lenkijoje gali siekti 7,83–7,99 zloto už litrą, tai yra apie 1,81–1,85 euro. Dyzelino prognozė dar nemalonesnė – 8,79–8,87 zloto už litrą, arba apie 2,04–2,06 euro.

Automobilinių dujų kainos kol kas išlieka žemesnės, tačiau ir jos vairuotojams neatrodo tokios malonios kaip anksčiau. Prognozuojama, kad LPG litras gali kainuoti 2,90–2,99 zloto, tai yra apie 0,67–0,69 euro. Dujomis važinėjantiems vairuotojams tai vis dar pigesnė alternatyva, bet bendras fonas aiškus – pigesnio kuro laikotarpis bent jau dabar atrodo pasibaigęs.

Skaudžiausiai tai jaučia tie, kurie degalus perka ne retkarčiais, o nuolat. Smulkūs verslai, kurjeriai, taksi vairuotojai, ūkininkai, statybų sektorius, prekių vežėjai – visiems jiems degalai yra ne patogumo, o darbo sąnaudų dalis. Kai litras brangsta keliasdešimt grašių ar daugiau nei zlotu, mėnesio pabaigoje tai virsta šimtais ar net tūkstančiais papildomų išlaidų.

Ką tai reiškia važiuojantiems į Lenkiją?

Lenkija ilgą laiką daugeliui lietuvių asocijavosi su pigesniais apsipirkimais ir dažnai palankesnėmis kainomis, tačiau degalų atveju situacija dabar gali nustebinti nemaloniai. Vairuotojams, planuojantiems kelionę per Lenkiją, verta nebevažiuoti „iš įpročio“ tikintis, kad ten viskas bus pigiau. Prieš kelionę reikėtų pasitikrinti kainas konkrečiuose maršruto taškuose, nes skirtumai tarp miestų, greitkelių ir mažesnių degalinių gali būti juntami.

Ypač atsargiai reikėtų vertinti degalines prie magistralių ir didesnių tranzitinių kelių. Tokiose vietose kainos dažnai būna aukštesnės, nes vairuotojas turi mažiau pasirinkimo ir dažnai pila degalus tiesiog todėl, kad reikia. Jei kelionė ilgesnė, verta iš anksto pasižiūrėti, kur galima sustoti pigiau, ir neprivažiuoti iki situacijos, kai bakas beveik tuščias, o artimiausia degalinė siūlo vieną prasčiausių kainų.

Verslui ši situacija dar jautresnė. Jeigu degalų kainos Lenkijoje laikysis aukštai, tai gali persiduoti ne tik vežėjams, bet ir prekių kainoms. Transporto išlaidos yra viena tų grandinės dalių, kuri vartotojui dažnai nematoma, bet galutiniame čekyje vis tiek atsiranda. Brangesni degalai reiškia brangesnį pristatymą, brangesnį aptarnavimą ir didesnį spaudimą kainoms.

Blogiausia tai, kad aiškios pabaigos kol kas nematyti

Vairuotojams labiausiai nerimą kelia ne vien šiandieninė kaina, o tai, kad kol kas nėra aiškaus ženklo, jog brangimas greitai sustos. Jei didmeninės kainos dar tik pradeda persikelti į degalines, artimiausiomis dienomis vairuotojai gali pamatyti dar nemalonesnius skaičius. O jei tarptautinė naftos rinka išliks įtempta, degalinių švieslentės gali ir toliau kilti aukštyn.

Tokioje situacijoje vairuotojams belieka elgtis praktiškai: sekti kainas, vengti brangiausių degalinių prie pagrindinių kelių, planuoti užsipylimus iš anksto ir neignoruoti net kelių centų skirtumo, jei degalų pilama daug. Vienam bakui tai gali atrodyti smulkmena, bet per mėnesį ar kelionę skirtumas tampa visai apčiuopiamas.

Lenkijos vairuotojai dabar atsidūrė situacijoje, kai degalų kolonėlės tapo ne tik kasdieniu sustojimu, bet ir savotišku ekonomikos termometru. Kai benzinas artėja prie 8 zlotų, o dyzelinas peržengia 2 eurų ribą, tai jau nebe paprastas kainų svyravimas. Tai ženklas, kad brangesnio transporto laikotarpis gali paliesti ne tik vairuotojus, bet ir visus, kurie galiausiai moka už prekes, paslaugas ir kasdienį judėjimą.