Saulė ir vėjas muša rekordus, bet elektra nepinga: Baltijos rinkoje bręsta naujas kainų chaosas

Atrodytų, logika turėtų būti paprasta: kuo daugiau saulės ir vėjo elektrinių pagamina elektros, tuo mažiau turėtume mokėti. Tačiau Baltijos šalyse šią vasarą nutiko būtent tai, kas daugelį žmonių erzina labiausiai. Gamyba iš atsinaujinančių šaltinių pasiekė rekordus, o elektros kainos vis tiek nesileido taip, kaip norėtųsi.

Lietuviams tai ypač aktualu artėjant rudeniui ir žiemai, kai sąskaitos už elektrą vėl tampa jautria tema. Vieni jau dabar žiūri biržos kainas, kiti svarsto, ar verta keisti planą, treti tiesiog laukia pirmos rimtesnės sąskaitos po šildymo sezono pradžios. Ir čia svarbiausia suprasti vieną dalyką: vien tai, kad Baltijoje pagaminama daugiau žalios elektros, dar nereiškia, kad pigesnė elektra automatiškai pasieks kiekvieną namų ūkį.

Rekordas yra, bet pigumo jausmo nėra

Nuo birželio iki rugpjūčio Baltijos šalyse iš saulės ir vėjo buvo pagaminta daugiau kaip 3,6 TWh elektros energijos. Tai net 43 procentais daugiau nei praėjusią vasarą. Skaičius įspūdingas, ypač turint galvoje, kaip greitai regione plečiasi saulės parkai, vėjo elektrinės ir privačios saulės elektrinės ant gyventojų stogų.

Didžiausią augimo dalį sudarė saulės energija. Latvijoje saulės gamyba per metus daugiau nei padvigubėjo, Lietuvoje ji išaugo daugiau kaip 56 procentais, o Estijoje augimas buvo gerokai kuklesnis. Vėjo srityje ypač išsiskyrė Lietuva, kuriai teko didžioji dalis viso Baltijos vėjo gamybos padidėjimo.

Bet štai nemaloni dalis: nepaisant rekordinės gamybos, vidutinė elektros kaina Baltijoje šią vasarą buvo apie 7,4 cento už kilovatvalandę. Tai maždaug trečdaliu daugiau nei praėjusią vasarą. Kitaip sakant, gaminame daugiau, bet už elektrą vis tiek mokame daugiau. Skamba absurdiškai, bet elektros rinkoje taip nutinka dažniau, nei norėtųsi.

Kur dingsta pigi elektra?

Didžiausia problema yra ne vien gamyba, o tai, kada ir kur ta elektra pagaminama bei ar ją įmanoma normaliai perduoti ten, kur jos reikia. Saulė labiausiai padeda dieną, kai šviečia stipriausiai. Tuo metu kainos gali kristi, kartais net labai stipriai. Tačiau vakare, kai žmonės grįžta namo, jungia virykles, skalbimo mašinas, televizorius ir įkroviklius, saulės gamyba krenta.

Tada rinkai reikia kitų šaltinių: vėjo, hidroenergijos, importo arba brangesnės gamybos. Jei tuo metu mažai vėjo, mažiau vandens hidroelektrinėse arba stringa jungtys tarp šalių, kaina gali šokti aukštyn. Ir tada visas dienos pigumas išgaruoja vakare, kai elektra žmonėms dažniausiai ir reikalingiausia.

Baltijos regione svarbų vaidmenį vaidina ir jungtys su Šiaurės šalimis. Jei pigesnė elektra iš Suomijos ar Skandinavijos negali laisvai patekti į Latviją ir Lietuvą dėl ribotos jungčių galios, vartotojai to pigumo tiesiog nepajunta. Būtent todėl vienoje rinkos pusėje elektra gali būti pigesnė, o kitoje – brangesnė, nors kalbame apie tą patį regioną.

Lietuvai tai reiškia labai paprastą dalyką

Lietuviams ši situacija reiškia, kad artėjant šaltajam sezonui elektros kaina gali būti labai nervinga. Viskas priklausys nuo oro: kiek bus vėjo, kiek bus lietaus, kokia bus temperatūra, kaip dirbs hidroelektrinės ir kokia situacija bus dujų rinkoje. Jei rudenį ir žiemą bus mažai vėjo, mažai kritulių ir didesnis elektros poreikis, pigios vasaros iliuzija gali labai greitai subyrėti.

Ypač tai pajus tie, kurie turi biržos kainos planus. Vieną dieną elektra gali atrodyti visai padori, kitą dieną vakarinės valandos gali nemaloniai kandžiotis. Tokiu metu labai svarbu ne tik žiūrėti bendrą mėnesio vidurkį, bet ir suprasti, kada elektra brangiausia. Kartais sąskaitą labiausiai išpučia ne visa para, o kelios piko valandos, kai namuose suvartojama daugiausia energijos.

Todėl didesnius darbus verta perkelti į pigesnes valandas, jei tik leidžia gyvenimo ritmas. Skalbimas, indaplovė, elektromobilio įkrovimas, vandens šildymas ar kiti daug elektros naudojantys prietaisai gali kainuoti visai kitaip priklausomai nuo paros laiko. Tai ne stebuklingas būdas perpus sumažinti sąskaitą, bet šiuo metu kiekvienas toks įprotis tampa svarbesnis.

Ruduo ir žiema gali smogti per sąskaitas

Energetikos rinkoje dabar daug įtampos. Dujų kainos, emisijos kvotos, vandens lygis Šiaurės šalyse, vėjo gamyba ir jungčių pralaidumas veikia kaip viena didelė grandinė. Jei vienas elementas stringa, kainos spaudimas greitai persimeta visam regionui.

Štai kodėl rekordai saulės ir vėjo gamyboje dar nereiškia ramybės. Taip, atsinaujinanti energetika Baltijoje auga, ir tai ilgainiui yra gera žinia. Bet trumpuoju laikotarpiu vartotojas mato ne gražius rekordus, o sąskaitą. O sąskaitoje svarbu ne tai, kiek elektros pagaminta kažkur regione, bet kiek ji kainavo tuo metu, kai žmogus ją vartojo.

Artimiausi mėnesiai gali būti labai permainingi. Jei ruduo bus vėjuotas ir drėgnas, situacija gali būti švelnesnė. Jei orai bus ramūs, šalti ir sausi, elektros kainos gali vėl parodyti dantis. Todėl dabar verta ne aklai tikėtis pigesnės žalios elektros, o pasitikrinti savo planą, stebėti vartojimo laiką ir ruoštis tam, kad elektros rinka šią žiemą gali būti kur kas nervingesnė, nei atrodo iš vasaros rekordų.