Prieš verdant burokėlius šito nedarykite: viena klaida atima spalvą ir sultingumą

Burokėliai atrodo viena paprasčiausių daržovių – įmeti į puodą, užpili vandeniu ir verdi, kol suminkštėja. Tačiau būtent čia daug kas padaro klaidą dar prieš užkaitindami vandenį: burokėlius nulupa, perpjauna arba visiškai nupjauna ilgąją šaknelę. Rezultatas dažnai būna blyškesnis, vandeningesnis ir ne toks skanus, kokio tikėjotės.

Jeigu norite sodrios spalvos, tvirto minkštimo ir natūralaus saldumo, burokėlį geriausia virti visą ir su žievele. O keli paprasti žingsniai po virimo padės ir daug lengviau jį nulupti.

Didžiausia klaida padaroma dar prieš verdant

Prieš dedant į puodą burokėlį pakanka gerai nuplauti po tekančiu vandeniu. Jeigu ant žievelės likę žemių, ją galima atsargiai nušveisti minkštu šepetėliu, tačiau pačios žievelės pažeisti nereikėtų.

Taip pat nereikėtų nupjauti burokėlio šaknelės iki pat pagrindo. Ji kartu su žievele padeda sulaikyti sultis ir spalvą daržovės viduje. Jeigu burokėlį prieš virimą perpjausite, verdantis vanduo greitai nusidažys raudonai, o dalį to, ką norėjote išsaugoti pačiame burokėlyje, tiesiog išpilsite kartu su vandeniu.

Jeigu šaknelė labai ilga ir trukdo sudėti burokėlius į puodą, ją galima šiek tiek patrumpinti, tačiau palikite jos dalį nepažeistą.

Į puodą pilkite tiek vandens, kad burokėlius visiškai apsemtų

Nuplautus burokėlius sudėkite į puodą ir užpilkite šaltu vandeniu taip, kad virš jų liktų dar maždaug 2–3 centimetrai vandens. Užvirus kaitrą sumažinkite – burokėliams nereikia visą laiką smarkiai kunkuliuoti.

Vidutinio dydžio burokėliai paprastai išverda per maždaug 40–60 minučių, mažesniems gali pakakti 30–40 minučių, o labai dideliems kartais prireikia ir pusantros valandos. Todėl vien laikrodžiu pasikliauti neverta.

Paprasčiausias būdas patikrinti – atsargiai įsmeigti ploną peilį arba šakutę. Jei jis į burokėlio vidurį slysta gana lengvai, daržovė jau išvirusi. Jei jaučiamas aiškus pasipriešinimas, pavirkite dar kelias minutes.

Burokėlių nereikėtų virti iki tokios būklės, kai jie pradeda byrėti. Ypač jeigu vėliau juos pjaustysite salotoms – tvirtesnis burokėlis geriau išlaikys formą.

Norint išlaikyti sodrią spalvą, į virimo vandenį galima įpilti nedidelį kiekį citrinų sulčių arba acto – maždaug arbatinį šaukštelį litrui vandens.

Išvirus – tiesiai į šaltą vandenį

Čia yra vienas naudingiausių viso proceso žingsnių. Kai burokėlis jau minkštas, išimkite jį iš karšto vandens ir iškart perkelkite į dubenį su šaltu vandeniu. Jei turite ledukų, galima įmesti ir kelis jų.

Staigus atvėsinimas sustabdo tolesnį kaitimą, todėl burokėlis neperverda. Be to, atvėsusį burokėlį paprastai daug lengviau nulupti – žievelė neretai nusitrina praktiškai pirštais.

Jeigu burokėlių reikia greitai, galima pasitelkti ir mikrobangų krosnelę. Nuplautą burokėlį keliose vietose pradūrus šakute galima dėti į mikrobangų krosnelei tinkamą indą ar tam skirtą maišelį, įpilti šiek tiek vandens ir kaitinti. Laikas priklausys nuo burokėlio dydžio bei prietaiso galios, todėl po pirmojo kaitinimo geriau patikrinti minkštumą ir, jei reikia, tęsti trumpesniais intervalais.

Virtų burokėlių geriau iš karto nepjaustyti

Jeigu burokėlių šiandien nereikia, geriausia juos palikti nepjaustytus. Taip jie šaldytuve ilgiau išliks sultingi ir mažiau apdžius.

Virtus nepjaustytus burokėlius sandariame inde galima laikyti kelias dienas. Nuluptus ar jau supjaustytus geriau suvartoti greičiau.

Ir dar viena smulkmena: švieži, nedideli burokėliai paprastai būna sultingesni ir išverda greičiau nei ilgai laikyti dideli šakniavaisiai. Todėl rudenį, kai pasirodo naujo derliaus burokėliai, verta juos gaminti ne tik žieminėms atsargoms.

Visa taisyklė galiausiai labai paprasta: nepjaustykite ir nelupkite prieš virimą, nevirkite ant maksimalios kaitros ir išvirtus iškart atvėsinkite. Tada burokėliai išlieka tvirtesni, ryškesni ir kur kas malonesni valgyti net visai be sudėtingų priedų.