Vasarą mano virtuvėje viskas vyksta greičiau. Nesinori stovėti prie viryklės valandą, kai už lango karšta, ant stalo laukia agurkai, krapai, kefyras, grietinė, o mintyse jau sukasi šaltibarščiai arba paprastos burokėlių salotos. Tik viena bėda visada gadindavo nuotaiką — burokėliai.
Kas bent kartą virė burokėlius tradiciniu būdu, tas puikiai žino šitą kantrybės išbandymą. Įmeti į puodą, lauki, tikrini šakute, vėl lauki, vėl tikrini. Vanduo burbuliuoja, virtuvė kaista, laikas eina, o burokėlis vis dar kietas kaip akmuo. Atrodo, salotos jau galėtų būti ant stalo, bet pagrindinis ingredientas dar tik svarsto, ar jam apskritai verta minkštėti.
Ilgai maniau, kad kitaip tiesiog nebūna. Burokėliai verda ilgai — ir taškas. Kol kartą viena pažįstama virėja man pasakė: „Tu juos ne taip verdi. Burokėliai gali būti paruošti daug greičiau, tik reikia žinoti, ką įpilti į vandenį.“
Iš pradžių nusijuokiau. Nes kai žmogui pasako, kad burokėlius galima išvirti beveik per dešimt minučių, skamba kaip virtuvės pasaka. Bet pabandžiau. Ir nuo tada šio triuko nebepamirštu.
Vienas šaukštas į puodą — ir burokėliai pasiduoda daug greičiau
Pagrindinė gudrybė labai paprasta: į verdantį vandenį reikia įpilti rūgšties. Tam tinka 9 proc. stalo actas arba šviežiai spaustos citrinos sultys. Santykis paprastas — vienam litrui vandens reikia maždaug vieno valgomojo šaukšto acto arba citrinos sulčių.
Rūgštis čia atlieka du svarbius darbus. Pirmiausia ji padeda išsaugoti ryškią burokėlių spalvą. Būtent todėl burokėliai po virimo lieka gražiai bordo atspalvio, o ne pavargusiai rudi. Antra, rūgštinė aplinka padeda daržovės skaiduloms greičiau suminkštėti, todėl burokėliai išverda gerokai sparčiau.
Svarbu tik viena detalė, kurios negalima praleisti: burokėlius reikia dėti ne į šaltą, o jau į verdantį vandenį. Jei juos įmesite į šaltą vandenį ir kaitinsite pamažu, stebuklo nebus. Procesas vėl užsitęs, o jūs stovėsite prie viryklės kaip visada.
Todėl pirmiausia užvirinkite vandenį, įpilkite acto arba citrinos sulčių, ir tik tada atsargiai sudėkite burokėlius.
Didžiausia klaida — nulupti burokėlius prieš virimą
Jei norite, kad šis būdas pavyktų, burokėlių prieš virimą lupti nereikia. Ir ne tik lupti — nereikia nukirpti uodegėlių ar perpjauti jų pusiau. Taip daro daug kas, norėdamas pagreitinti procesą, bet iš tikrųjų sau tik pakenkia.
Perpjautas arba pažeistas burokėlis į vandenį išleidžia sultis, spalvą ir dalį skonio. Tada vietoje sodraus, saldaus burokėlio gaunate išblukusią daržovę ir ryškiai raudoną vandenį puode.
Geriausia rinktis vidutinio dydžio burokėlius. Jie išverda greičiau ir tolygiau nei labai dideli. Prieš dėdami į puodą juos kruopščiai nuplaukite, bet odelę palikite. Jei burokėliai panašaus dydžio, visi suminkštės beveik vienu metu, todėl nereikės vieno traukti anksčiau, o kito kankinti dar pusvalandį.
Vandens puode turi būti tiek, kad jis apsemtų burokėlius maždaug dviem ar trimis centimetrais. Tai svarbu, nes daržovės turi virti tolygiai, o ne pusiau kyšoti virš vandens.
Mano virtuvės bandymas: septynios minutės ir jokios valandos prie viryklės
Kai pirmą kartą pabandžiau šį triuką, specialiai pasiėmiau mažesnius burokėlius. Norėjau suprasti, ar tai tik gražus patarimas iš interneto, ar tikrai veikiantis būdas.
Užvirinau vandenį, įpyliau šaukštą acto, sudėjau burokėlius ir nustačiau laikmatį. Po septynių minučių virtuvėje jau kvepėjo taip, lyg jie būtų virę gerokai ilgiau. Ištraukiau vieną, įdūriau šakute — ji įsmigo daug lengviau, nei tikėjausi.
Didesniems burokėliams gali prireikti dešimties ar dvylikos minučių, todėl nereikia aklai laikytis vieno skaičiaus. Visada patikrinkite šakute. Jei ji lengvai sminga į minkštimą, burokėliai paruošti. Jei dar jaučiamas kietumas, pavirkite kelias minutes ilgiau.
Svarbiausia — nepervirti. Burokėliai turi būti minkšti, bet ne ištižę. Ypač jei juos naudosite salotoms, norisi, kad jie išlaikytų formą ir malonų elastingumą.
Ledinis vanduo po virimo — mažas žingsnis, kuris labai daug pakeičia
Kai burokėliai išverda, jų nereikėtų tiesiog palikti puode. Ištraukite juos ir kelioms minutėms įdėkite į dubenį su labai šaltu, geriausia lediniu, vandeniu.
Šis temperatūros šokas sustabdo tolesnį kaitimą daržovės viduje. Kitaip tariant, burokėliai nebeverda iš savo pačių šilumos ir nepervirsta per minkšti. Be to, taip dar geriau užsifiksuoja spalva, o odelė dažnai nusilupa lengviau.
Po tokio atvėsinimo burokėliai būna ryškūs, tvirti, gražūs ir paruošti naudoti. Juos galima tarkuoti šaltibarščiams, pjaustyti salotoms, maišyti su česnaku, graikiniais riešutais, slyvomis ar tiesiog pagardinti aliejumi ir druska.
Ir svarbiausia — virtuvėje nepraleidžiate visos valandos laukdami, kol paprasta daržovė pagaliau taps valgoma.
Druskos į puodą geriau neberkite
Yra vienas įprotis, kurį verta pamiršti verdant burokėlius. Nors daugelis automatiškai druską beria į bet kokį verdantį vandenį, šiuo atveju to daryti nereikėtų.
Druska gali kietinti daržovių skaidulas, todėl burokėliai virs ilgiau. Jei tikslas yra juos paruošti greitai, druska puode tik trukdys. Daug geriau ją dėti vėliau, kai burokėliai jau išvirti, nulupti ir keliauja į konkretų patiekalą.
Tas pats galioja ir prieskoniams. Burokėlius geriau virti paprastai, o skonį reguliuoti jau gaminant salotas ar sriubą. Taip lengviau suvaldyti ir tekstūrą, ir galutinį patiekalo skonį.
Kai kas įpila ir aliejaus — bet tai jau papildomas triukas
Kai kurie virtuvės mėgėjai į verdantį vandenį įpila dar šaukštą augalinio aliejaus. Idėja paprasta: vandens paviršiuje susidaro plona plėvelė, kuri padeda sulaikyti šilumą. Dėl to virimas gali vykti šiek tiek intensyviau.
Ar tai būtina? Ne. Acto arba citrinos sulčių dažniausiai visiškai pakanka. Tačiau jei norite paeksperimentuoti, galite pabandyti. Tik nepilkite per daug aliejaus — vieno šaukšto tikrai užtenka.
Man pačiai labiausiai pasiteisino paprasčiausias variantas: vanduo, šaukštas acto arba citrinos sulčių ir vidutinio dydžio burokėliai. Be jokių sudėtingų ritualų.
Kaip laikyti išvirtus burokėlius, jei jų iš karto nenaudosite?
Jeigu burokėlių išvirėte daugiau, nei reikia vienam patiekalui, neskubėkite jų visų lupti. Geriausia laikyti su odele, uždarame inde, šaldytuve. Taip jie ilgiau išlieka sultingi, neišdžiūsta ir nepraranda tekstūros.
Nuluptus burokėlius taip pat galima laikyti, bet jie greičiau apdžiūsta ir sugeria kitų produktų kvapus. Todėl jei planuojate juos naudoti kitą dieną, geriau palikite nenuluptus iki pat gaminimo.
Tokiu būdu iš vakaro galima pasiruošti burokėlių šaltibarščiams, salotoms ar mišrainei, o kitą dieną beliks tik supjaustyti arba sutarkuoti.
Greitai išvirti burokėliai nereiškia prastesnio skonio
Daug kas bijo, kad greitas virimas sugadins skonį. Tačiau tinkamai paruošti burokėliai išlieka saldūs, ryškūs ir malonios tekstūros. Svarbiausia jų nepervirti, nepažeisti prieš dedant į vandenį ir po virimo greitai atvėsinti.
Šis būdas ypač praverčia vasarą, kai norisi lengvo maisto, bet nesinori ilgai kaisti prie puodo. Jis tinka tada, kai netikėtai užsimanote šaltibarščių, kai reikia greitai paruošti salotas vakarienei arba kai svečiai jau pakeliui, o jūs dar tik prisiminėte, kad burokėliai žali.
Kartais virtuvėje viską pakeičia ne brangūs prietaisai ir ne sudėtingi receptai, o vienas mažas triukas, perduotas tų, kurie metų metus dirbo prie puodų.
Nuo tada, kai išbandžiau šį būdą, burokėlių virimas man nebėra ilgas ir erzinantis darbas. Užverdu vandenį, įpilu šaukštą rūgšties, įdedu burokėlius, po kelių minučių patikrinu šakute — ir viskas. Be valandos laukimo, be nuolatinio badymo, be virtuvės pirties.
Kartais tiek ir tereikia, kad senas įprotis pagaliau pasikeistų.
Nepraleiskite svarbiausių naujienų
Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.
