Burokėliai atrodo paprasta daržovė, bet kiekvienas, bent kartą viręs juos namuose, žino: rezultatas gali labai skirtis. Vieną kartą jie būna saldūs, tvirti, sodrios spalvos ir primena beveik medų. Kitą kartą – vandeningi, blankūs, praradę skonį ir sunkiai tinkami net mišrainei.
Dažniausiai problema slypi ne pačiuose burokėliuose. Net ir geros kokybės šakniavaisius galima sugadinti, jei jie verdami per ilgai, per dideliame vandens kiekyje arba pasūdomi per anksti. Burokėlis nėra bulvė, kurią galima tiesiog užpilti vandeniu, pasūdyti ir laukti, kol suminkštės. Norint išsaugoti jo saldumą, spalvą ir tekstūrą, reikia laikytis kelių paprastų taisyklių.
Gera žinia ta, kad burokėlių tikrai nereikia virti kelias valandas. Jei viską padarysite teisingai, vidutinio dydžio burokėliai gali išvirti gerokai greičiau, o jų skonis bus daug sodresnis.
Kodėl burokėliai kartais tampa vandeningi?
Burokėliuose natūraliai yra cukrų, mineralų ir ryškaus pigmento, kuris suteikia jiems tą gražią sodrią spalvą. Verdant dalis šių medžiagų gali pereiti į vandenį. Kuo ilgiau daržovė verda ir kuo daugiau vandens puode, tuo didesnė tikimybė, kad burokėlis praras dalį skonio.
Būtent todėl kai kurie virti burokėliai atrodo „tušti“: spalva išblukusi, skonis silpnas, o minkštimas primena vandens prisigėrusią daržovę. Tokie burokėliai nebeturi to malonaus natūralaus saldumo, dėl kurio jie taip tinka salotoms, silkės patiekalams, sriuboms ar garnyrams.
Norint to išvengti, svarbiausia nepervirti burokėlių ir nesukurti sąlygų, kad jų skonis tiesiog išeitų į vandenį.
Pirmoji taisyklė: nepilkite per daug vandens
Viena dažniausių klaidų – burokėlius užpilti dideliu kiekiu vandens, tarsi virtumėte makaronus. Taip daryti nereikia.
Vandens puode turėtų būti tik tiek, kad jis vos apsemtų burokėlius. Pakanka, kad vanduo būtų maždaug keliais centimetrais virš daržovių. Kuo mažiau perteklinio vandens, tuo mažiau skonio ir spalvos lieka puode, o ne pačiuose burokėliuose.
Tai ypač svarbu, jei norite, kad burokėliai būtų saldūs ir tvirti. Kai vandens per daug, ilgai verdant iš daržovės lengviau išsiplauna dalis natūralių cukrų ir mineralų. Tuomet burokėlis tampa blankesnis ir praranda savo sodrumą.
Kitaip tariant, tikslas nėra „skandinti“ burokėlius. Tikslas – išvirti juos taip, kad kuo daugiau skonio liktų viduje.
Antroji taisyklė: burokėlių virimo metu nesūdykite
Daugelis žmonių įpratę sūdyti beveik viską, kas verda puode. Su burokėliais geriau to nedaryti.
Druska verdant gali paveikti ne tik skonį, bet ir tekstūrą. Burokėliai gali tapti mažiau maloniai minkšti, prarasti dalį natūralaus saldumo, o jų spalva kartais tampa ne tokia ryški. Be to, druska burokėliams virimo metu tiesiog nėra būtina.
Daug geriau burokėlius virti be druskos, o pagardinti jau tada, kai jie išvirti, atvėsinti, nulupti ir naudojami konkrečiam patiekalui. Taip lengviau kontroliuoti skonį ir išsaugoti pačios daržovės saldumą.
Jei ruošiate burokėlius salotoms, mišrainei ar garnyrui, druską dėkite į galutinį patiekalą, o ne į virimo vandenį.
Trečioji taisyklė: nevirkite ant visiškai silpnos ugnies valandų valandas
Dar vienas paplitęs įsitikinimas – burokėliai turi ilgai ir ramiai virti ant mažos ugnies. Iš tiesų toks būdas ne visada duoda geriausią rezultatą.
Jei burokėliai per ilgai mirksta karštame vandenyje, jų skonis pamažu silpnėja. Išoriniai sluoksniai gali per daug suminkštėti, o vidus dar likti kietesnis. Galiausiai daržovė tampa ne tokia vientisa, ne tokia saldi ir ne tokia maloni valgyti.
Geriausia burokėlius virti ant vidutinės kaitros. Vanduo turi virti aktyviai, bet ne taip smarkiai, kad viskas taškytųsi iš puodo. Tokia kaitra padeda burokėliams išvirti greičiau ir tolygiau, o jų skonis išlieka geresnis.
Vidutinio dydžio burokėliams dažniausiai pakanka maždaug 40–60 minučių. Mažesni gali išvirti ir per 25–30 minučių, o labai dideliems gali prireikti daugiau laiko. Todėl svarbu orientuotis ne tik į laikrodį, bet ir į pačius burokėlius.
Neskubėkite nupjauti galų
Prieš verdant burokėlius reikia gerai nuplauti, tačiau nereikėtų nupjauti jų galų, šaknelių ar stipriai pažeisti odelės. Tai viena iš smulkmenų, kuri turi didelę reikšmę.
Odelė padeda sulaikyti sultis ir spalvą daržovės viduje. Jei burokėlį supjaustysite ar nupjausite jo galus prieš virimą, dalis sulčių lengviau pateks į vandenį. Tuomet burokėliai gali tapti blankesni ir mažiau saldūs.
Todėl prieš verdant pakanka juos švariai nuplauti. Jei yra žemių, naudokite šepetėlį, bet stenkitės nepažeisti paviršiaus.
Kaip teisingai virti burokėlius?
Pirmiausia pasirinkite panašaus dydžio burokėlius. Tai svarbu todėl, kad maži ir dideli šakniavaisiai išverda nevienodu laiku. Jei viename puode virsite labai skirtingo dydžio burokėlius, mažieji gali pervirti, kol didieji dar bus kieti.
Burokėlius gerai nuplaukite, bet nelupkite. Odelę palikite, galų nenupjaukite. Sudėkite juos į puodą ir užpilkite vandeniu tik tiek, kad jis vos apsemtų daržoves. Vandens neturi būti per daug.
Puodą statykite ant didesnės kaitros ir palaukite, kol vanduo užvirs. Kai užvirs, sumažinkite kaitrą iki vidutinės. Vanduo turi ramiai, bet pakankamai aktyviai virti.
Puodo dangtį galima palikti šiek tiek pravirą. Taip garai turės kur išeiti, o virimas bus tolygesnis. Burokėlių sūdyti nereikia.
Virkite tol, kol burokėliai suminkštės. Mažiems gali pakakti apie pusvalandžio, vidutiniams dažniausiai reikia 40–60 minučių. Labai dideliems gali prireikti ilgiau, todėl geriausia tikrinti peiliu arba šakute.
Kaip patikrinti, ar burokėliai jau išvirę?
Paprasčiausias būdas – įsmeigti ploną peilį arba šakutę. Jei įrankis į burokėlį įeina lengvai, bet daržovė nesuyra ir netrupa, ji išvirusi.
Svarbu nepervirti. Jei burokėlis tampa pernelyg minkštas, jis praranda malonią tekstūrą. Tokia daržovė tiks galbūt trintai sriubai, bet salotoms ar garnyrui ji jau gali būti per vandeninga.
Geriausias virtas burokėlis turi būti minkštas, bet išlaikyti formą. Jis neturi virsti koše vos palietus šakute.
Kodėl po virimo burokėlius verta merkti į šaltą vandenį?
Kai burokėliai išverda, juos verta iškart perkelti į labai šaltą vandenį arba užpilti šaltu vandeniu kelioms minutėms. Tai sustabdo virimo procesą.
Daržovės viduje šiluma išlieka ir po to, kai puodą nuimate nuo viryklės. Jei burokėliai tiesiog paliekami karšti, jie dar kurį laiką „verda“ savo pačių karštyje. Dėl to gali tapti per minkšti.
Šaltas vanduo padeda išlaikyti geresnę tekstūrą. Be to, po tokios procedūros burokėlius dažnai lengviau nulupti. Odelė atsiskiria paprasčiau, todėl nereikia jos gramdyti ir gadinti minkštimo.
Pakanka 10 minučių šaltame vandenyje. Po to burokėlius galima nulupti ir naudoti patiekalams.
Ką daryti, kad burokėliai būtų dar saldesni?
Jei norite ypač saldžių burokėlių, svarbu ne tik virimo būdas, bet ir pačios daržovės. Rinkitės tvirtus, neapvytusius, vidutinio dydžio burokėlius. Labai dideli kartais būna pluoštiškesni, o maži dažnai išverda greičiau ir būna švelnesnio skonio.
Taip pat nereikėtų burokėlių ilgai laikyti vandenyje po virimo. Kai jie jau atvėsinti ir nulupti, geriau juos laikyti šaldytuve sandariame inde.
Jei burokėlius ruošiate salotoms, jų skonį puikiai paryškina šlakelis aliejaus, truputis citrinos sulčių arba obuolių acto, žiupsnelis druskos ir šiek tiek pipirų. Tačiau visus šiuos priedus geriausia dėti jau į paruoštą patiekalą, o ne į virimo vandenį.
Dažniausios klaidos verdant burokėlius
Viena klaida – per daug vandens. Kai puode vandens kelis kartus daugiau nei reikia, dalis skonio lieka sultinyje.
Antra klaida – druska virimo metu. Burokėliams jos nereikia, o galutinį skonį daug paprasčiau sureguliuoti jau paruošus patiekalą.
Trečia klaida – pažeista odelė. Nulupti ar supjaustyti burokėliai verda greičiau, bet praranda daugiau spalvos ir skonio.
Ketvirta klaida – per ilgas virimas. Burokėliai neturi valandų valandas stovėti ant viryklės. Daugeliu atvejų pakanka gerokai trumpesnio laiko, ypač jei daržovės nėra milžiniškos.
Penkta klaida – palikti išvirtus burokėlius karštame puode. Taip jie gali pervirti nuo likusios šilumos.
Ar geriau burokėlius virti, ar kepti?
Jei norite dar intensyvesnio skonio, burokėlius galima ne virti, o kepti orkaitėje. Kepant folijoje ar kepimo inde, jie mažiau praranda sulčių, todėl skonis dažnai būna sodresnis ir saldesnis.
Tačiau virimas yra paprastesnis ir greitesnis būdas, ypač kai burokėlių reikia mišrainei, šaltibarščiams ar kasdienėms salotoms. Tiesiog svarbu jų nepervirti ir neskandinti vandenyje.
Tinkamai išvirti burokėliai taip pat gali būti labai skanūs – saldūs, spalvingi ir ne vandeningi.
Pabaigai
Kad burokėliai būtų saldūs, sodrūs ir ne vandeningi, nereikia jokių sudėtingų triukų. Svarbiausia – pilti nedaug vandens, nesūdyti virimo metu, nepažeisti odelės ir nevirti jų be reikalo ilgai.
Burokėlius užtenka nuplauti, sudėti į puodą, vos apsemti vandeniu ir virti ant vidutinės kaitros, kol suminkštės. Po virimo verta juos trumpam perkelti į šaltą vandenį – taip sustabdysite kaitimą ir lengviau nulupsite odelę.
Tokie burokėliai išlieka ryškūs, saldesni ir kur kas malonesnės tekstūros. O tada jau galima ruošti salotas, garnyrus, mišraines ar bet kurį kitą patiekalą, kuriame burokėlis turi būti ne priedas „iš bėdos“, o tikras skonio pagrindas.
