Mikrobangų krosnelė – praeitis: 5 virtuvės prietaisai, kurie maistą pašildo visai kitaip

Mikrobangų krosnelė daugelį metų buvo beveik nepakeičiamas virtuvės prietaisas. Lėkštė vakarykščio maisto, pora minučių, garsus pyptelėjimas – ir vakarienė paruošta. Tačiau turbūt ne vienas yra iš jos ištraukęs picą, kurios traškus padas virto minkšta tešla, arba bandelę, kuri pirmą minutę buvo karšta, o po kelių akimirkų pasidarė keistai kieta. Su didesnėmis porcijomis nutinka dar kitaip: lėkštės kraštai jau karšti, o pats vidurys lieka beveik šaltas.

Problema nėra ta, kad mikrobangų krosnelė blogai atlieka savo darbą. Ji tiesiog maistą šildo kitaip nei orkaitė, keptuvė ar karšto oro gruzdintuvė, todėl vieniems patiekalams tinka puikiai, o kitiems galima pasirinkti geresnį būdą. Šiuolaikinėje virtuvėje atsirado nemažai prietaisų, kurie mikrobangės visiškai nepakeičia, tačiau tam tikrose situacijose gali duoti gerokai skanesnį rezultatą.

Karšto oro gruzdintuvė ypač gerai „atgaivina“ vakarykštį maistą

Jeigu iš šaldytuvo ištraukėte vakarykštę picą, bulvytes, vištienos gabalėlius ar kepinius, mikrobangų krosnelė dažnai nėra pats geriausias pasirinkimas. Ji maistą greitai sušildo, tačiau drėgmė lieka viduje, todėl prieš dieną buvusi traški plutelė gali suminkštėti. Karšto oro gruzdintuvė veikia visai kitaip – aplink maistą dideliu greičiu cirkuliuoja karštas oras, todėl vienu metu šyla jo vidus ir sausėja paviršius.

Dėl to kelių minučių dažnai pakanka, kad šaldytuve pabuvusi pica vėl turėtų traškesnį padą, bulvytės nebeatrodytų minkštos, o kepta vištiena atgautų apskrudusį paviršių. Šis būdas ypač patogus nedidelėms porcijoms, nes nereikia ilgai kaitinti didelės orkaitės. Kita vertus, karšto oro gruzdintuvė nėra universali – dubenėlio sriubos ar padažo joje šildyti tikrai nepatogu, o mažą maisto porciją palikus per ilgai ir pasirinkus per aukštą temperatūrą ją lengva išsausinti.

Panašiai veikia ir konvekcinė mini orkaitė. Ji paprastai talpesnė už karšto oro gruzdintuvę, todėl patogesnė sumuštiniams, didesniems picos gabalams, apkepams ar kepiniams. Ventiliatorius paskirsto karštą orą po visą kamerą, tad maistas šyla tolygiau, o paviršius išlieka sausesnis ir traškesnis. Tai užtrunka ilgiau nei mikrobangų krosnelėje, tačiau skirtumas labiausiai jaučiamas tada, kai svarbi ne vien temperatūra, bet ir patiekalo tekstūra.

Sriubai ar padažui vis dar sunku rasti geresnį būdą už puodą

Visiškai kita istorija prasideda, kai reikia pašildyti sriubą, troškinį, košę, makaronus su padažu ar kitą drėgną patiekalą. Tokiais atvejais paprastas puodas ant kaitlentės dažnai duoda geriausią rezultatą. Indukcinė kaitlentė maistą įkaitina labai greitai, o svarbiausia – visą laiką galima jį maišyti ir kontroliuoti temperatūrą.

Tai išsprendžia vieną tipiškų mikrobangų krosnelės problemų. Šildant tirštesnį troškinį ar sriubą mikrobangėje viena dalis gali pradėti garuoti, nors kita dar bus vos šilta. Puode maišant šiluma pasiskirsto gerokai tolygiau. Jei maistas pradėjo tirštėti, galima įpilti šlakelį vandens, pieno ar sultinio ir taip grąžinti jam ankstesnę konsistenciją.

Keptuvė gali išgelbėti ir tuos patiekalus, kuriuos paprastai automatiškai dedame į mikrobangę. Pavyzdžiui, picos gabalą galima kelioms minutėms padėti ant vidutinės kaitros keptuvės. Apačia taps traškesnė, o uždengus keptuvę dangčiu šiluma pasieks ir viršų bei išlydys sūrį. Tokiu pat principu galima pašildyti tortilijas, lietinius, keptas bulves ar kitą maistą, kuriam naudinga tiesioginė kaitra iš apačios.

Štai kaip pašildyti maistą

Kai svarbiausia neišdžiovinti maisto, padeda garai

Ne kiekvienam patiekalui reikia traškios plutelės. Ryžiai, kai kurios daržovės, virtiniai ar minkšti kepiniai po nakties šaldytuve dažnai tampa sausesni, todėl papildoma sausa kaitra situaciją gali tik pabloginti. Tokiu atveju naudingas visai priešingas principas – garai.

Drėgnas karštis sušildo maistą neleisdamas jo paviršiui taip greitai išdžiūti. Ypač gerai tai jaučiama su ryžiais: šaldytuve jie praranda dalį drėgmės ir sulimpa, o trumpas pašildymas garuose gali vėl padaryti juos minkštesnius. Garai taip pat tinka daržovėms ir daliai tešlos gaminių, kurių nenorime apskrudinti.

Žinoma, iš garų nereikėtų tikėtis traškios plutelės. Jei tikslas – atgaivinti gruzdintas bulvytes, picą ar apkepusį sumuštinį, tai būtų beveik priešingas pasirinkimas tam, ko reikia. Tačiau būtent tai ir parodo, kodėl nėra vieno tobulo prietaiso visiems likučiams pašildyti: vieniems patiekalams reikia sausos ir stiprios kaitros, kitiems – drėgmės.

Didelėms porcijoms senoji orkaitė vis dar turi pranašumą

Kai reikia pašildyti ne vieną porciją, o visą kepimo indą, didelę picą, apkepą ar vakarienei likusią mėsą, įprasta orkaitė su konvekcija ir griliu vėl tampa labai praktiška. Konvekcija cirkuliuojančiu karštu oru šildo visą patiekalą, o grilio funkcija leidžia pabaigoje greitai apskrudinti viršų.

Taip galima išvengti situacijos, kai didelis maisto kiekis mikrobangų krosnelėje įkaista netolygiai. Žinoma, orkaitę pirmiausia reikia įkaitinti, todėl dėl vienos nedidelės porcijos ją jungti ne visada apsimoka. Tačiau šeimos vakarienei ar didesniam patiekalui keliolika papildomų minučių gali atsipirkti daug geresne tekstūra.

Todėl mikrobangų krosnelės iš virtuvių greičiausiai dar ilgai nedings. Jeigu ryte reikia per minutę pašildyti puodelį ar lėkštę vakarykščio maisto, pagal patogumą su ja sunku konkuruoti. Tačiau vis dažniau namuose šalia jos atsiranda karšto oro gruzdintuvė, mini orkaitė, indukcinė kaitlentė ar garinimo funkciją turintis prietaisas, ir kiekvienas jų geriausiai atlieka vis kitą darbą.

Visa taisyklė gana paprasta: traškiam maistui rinkitės karštą orą ar tiesioginę kaitrą, skystiems patiekalams – puodą, minkštumą norintiems išsaugoti patiekalams – garus, o didelėms porcijoms – orkaitę. Mikrobangė tebėra greičio čempionė, tačiau kai svarbu ne tik tai, kad maistas būtų karštas, bet ir tai, kad jis vėl būtų skanus, greičiausias būdas ne visada yra geriausias.