Kartumas burnoje ne visada reiškia ligą: 5 signalai, padėsiantys suprasti priežastį

Ryte išsiverdate kavos, atsikandate pirmą sumuštinio kąsnį ir staiga pajuntate nemalonų kartumą burnoje. Atrodo, lyg būtumėte paragavę vaisto, nors vakarykštis vakaras buvo visai paprastas. Vieni tokią smulkmeną nurašo kavai ar dantų pastai, kiti jau ima mintyse dėlioti sunkias diagnozes.

Dažniausiai kartus skonis nėra vienas aiškus atsakymas apie sveikatą. Jį gali palikti burnos sausumas, vėlyva vakarienė, refliuksas, naujas vaistas ar visai banali prastesnė burnos priežiūra. Svarbiausia ne spėlioti vien iš pojūčio, o pastebėti, kada tas kartumas atsiranda ir su kuo jis eina kartu.

Kartumas ypač erzina tuo, kad jo neįmanoma „nepastebėti“. Jis gali sugadinti pusryčius, priversti gerti daugiau vandens, be reikalo atsisakyti mėgstamo maisto. Šie penki signalai padeda ramiau atsirinkti galimas priežastis ir suprasti, kada verta nebedelsti.

1 ir 2 signalai: kada kartumas susijęs su maistu ir burna

Pirmas signalas – kartumas dažniausiai aplanko ryte arba atsigulus po sočios vakarienės. Jei vakare buvo riebaus, aštraus maisto, saldumynų, alkoholio, daug kavos ar tiesiog valgėte prieš pat miegą, kartus ar rūgštokas pojūtis gali būti susijęs su skrandžio turinio grįžimu į stemplę. Ne visiems tai pasireiškia stipriu deginimu krūtinėje: kartais žmogus ryte tik jaučia keistą skonį, sausą gerklę, krenkštimą ar užkimusį balsą.

Tokia situacija dažnai pasitaiko tiems, kurie po darbo normaliai pavalgyti prisėda tik vėlai vakare. Kol vaikai užmiega, kol sutvarkoma virtuvė, vakarienė persikelia į laiką, kai kūnas jau ruošiasi poilsiui. Vienkartinis epizodas dar nėra liga, tačiau pasikartojantis ryšys su vėlyvu maistu yra gana aiški užuomina pakeisti vakarienės laiką ir porcijos dydį.

Antras signalas – kartumą lydi nemalonus kvapas, apnašos ant liežuvio, jautrios ar kraujuojančios dantenos. Tada priežasties pirmiausia verta ieškoti burnoje. Maisto likučiai tarpdančiuose, dantenų uždegimas, nevalomas liežuvis ar burnos sausumas gali pakeisti skonio pojūtį taip, kad net paprastas vanduo atrodo keistas.

Čia dažnai suveikia paprasta, bet nemaloni tiesa: dantis valome sąžiningai dvi minutes, o tarpdančiai ir liežuvis lieka „rytojaus problemai“. Senjorams burnos sausumą gali stiprinti kai kurie vartojami vaistai, o skubantiems dirbantiems žmonėms – kava vietoj pusryčių ir per mažai vandens. Jei kruopštesnė burnos priežiūra, tarpdančių valymas ir pakankamas skysčių kiekis per kelias dienas nieko nekeičia, pravartu apsilankyti pas odontologą ar burnos higienistą.

Kartumas burnoje ne visada reiškia ligą: 5 signalai, padėsiantys suprasti priežastįNuotrauka: Pixabay / Engin_Akyurt

3 ir 4 signalai: kartumas prasidėjo pasikeitus rutinai

Trečias signalas – pojūtis prasidėjo kartu su nauju vaistu, papildu ar net burnos skalavimo skysčiu. Kai kurie preparatai ir vitaminai gali pakeisti skonį burnoje arba ją sausinti. Kartais žmogus ilgai ieško problemos maiste, nors kartumas atsirado tą pačią savaitę, kai pradėtas vartoti naujas preparatas.

Vaistų savavališkai nutraukti nereikėtų, net jeigu kartumas atrodo labai įkyrus. Daug saugiau pasižymėti, kada simptomai prasidėjo, perskaityti informacinį lapelį ir pasitarti su vaistininku ar gydytoju. Tai aktualu ir tiems, kurie vienu metu vartoja kelis receptinius vaistus bei maisto papildus – kasdienė rutina kartais pasidaro tokia pilna, kad sunku prisiminti, po kurio pokyčio atsirado nemalonus skonis.

Ketvirtas signalas – burna sausa, skonio pojūtis pakitęs, o kartumas stipresnis po kavos, rūkymo, bemiegės nakties ar įtampos. Stresas nėra išgalvotas paaiškinimas, kai kalbama apie tokius pojūčius. Skubant, mažiau geriant, kvėpuojant per burną ar prastai miegant, seilių gali būti mažiau, o burnos gleivinė tampa jautresnė.

Ši priežastis dažnai paliečia žmones, kurie visą dieną praleidžia susitikimuose, automobilyje ar šildomame biure. Vandens buteliukas stovi šalia, bet vakare paaiškėja, kad iš jo išgerti tik keli gurkšniai. Tokiu atveju kartais padeda labai žemiški dalykai: reguliarus vanduo, mažiau alkoholio ir labai saldžių gėrimų, ne per stipri kava tuščiu skrandžiu, pastovesnis miego režimas.

5 signalas: kartumas nepraeina arba ateina ne vienas

Penktas signalas – kartumas laikosi ilgiau nei kelias savaites, stiprėja arba jį papildo kiti simptomai. Tai jau ne ta situacija, kurią verta amžinai raminti mėtų saldainiu. Ypač svarbu kreiptis į gydytoją, jei kartu atsiranda stiprus ar nuolatinis pilvo skausmas, rijimo sunkumai, pykinimas ar vėmimas, nepaaiškinamas svorio kritimas, odos ar akių pageltimas, tamsus šlapimas, karščiavimas ar kraujavimas.

Skonio pakitimus gali lemti ne tik virškinimas ar burnos būklė. Kartais jie pasireiškia peršalus, sutrikus uoslei, sergant kitomis ligomis ar vykstant organizmo pokyčiams, pavyzdžiui, nėštumo metu. Todėl gydytojui naudinga pasakyti ne vien „burnoje kartu“, bet ir kada tai jaučiate: rytais, pavalgius, visą dieną, po konkretaus maisto ar pradėjus vartoti tam tikrą preparatą.

Šeimai su mažais vaikais kartumą lengva nustumti į paskutinę vietą – juk visada yra svarbesnių reikalų. Dirbantis žmogus gali manyti, kad tai tiesiog nuovargis. Tačiau jei pojūtis trukdo valgyti, mažina apetitą ar kelia nuolatinį nerimą, šeimos gydytojo konsultacija padeda ne prisigalvoti blogiausio, o nuosekliai atmesti dažniausias priežastis.

Kartumas burnoje retai būna vien apie skonį. Dažniau tai mažas kūno priminimas pasižiūrėti į savo dieną: kada valgome, kiek geriame, kaip miegame, ar nepamiršome burnos priežiūros ir ar neatsirado naujų vaistų. O kai šis priminimas tampa atkaklus, protingiausia ne kentėti ir maskuoti jį kava – geriau išsiaiškinti, ką jis iš tiesų bando pasakyti.