El Niño gali smogti iki metų pabaigos: mokslininkai perspėja apie reiškinį, kuris keičia orus visame pasaulyje

Kai kalbama apie orus, dažniausiai žiūrime į artimiausias kelias dienas: ar lis, ar reikės skėčio, ar dar spėsime nuimti derlių, ar savaitgalį bus galima išvažiuoti prie jūros. Tačiau kartais virš mūsų kasdienybės pakimba reiškiniai, kurie veikia ne vieną miestą ar šalį, o ištisus žemynus. Vienas tokių – El Niño. Ir būtent dėl jo meteorologai šįkart kalba ne įprastai ramiai, o su aiškiu perspėjimu: iki metų pabaigos jis gali sustiprėti taip, kad jo poveikį pajus labai skirtingos pasaulio vietos.

Pagal pateiktą informaciją, JAV klimato prognozavimo centras įspėja apie neįprastai stiprų El Niño šį rudenį ir žiemą. Skaičiuojama, kad labai stipraus reiškinio tikimybė viršija 90 procentų, o kai kurie ekspertai kalba net apie 75 procentų tikimybę, jog tai gali būti vienas stipriausių El Niño epizodų nuo praėjusio amžiaus vidurio. Tokie skaičiai skamba sausai, bet jų prasmė labai konkreti: kai vandenynas pradeda kaisti netinkamoje vietoje ir netinkamu metu, atmosfera persitvarko taip, kad vienur prasideda sausros, kitur – potvyniai, o maisto kainos gali pajudėti net ten, kur dangus atrodo ramus.

Tai prasideda toli Ramiajame vandenyne, bet pasekmės ateina iki parduotuvės lentynos

El Niño susidaro pusiaujo Ramiajame vandenyne, kai įprasti vėjai susilpnėja ir šiltas vanduo pradeda kauptis centrinėje bei rytinėje vandenyno dalyje. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip tolima vandenyno detalė, kuri neturėtų rūpėti žmogui Lietuvoje. Bet būtent čia ir slypi pavojus: vandenynas yra milžiniška planetos šilumos sistema, o pasikeitus jo temperatūrai, keičiasi ir oro cirkuliacija.

Kitaip tariant, El Niño nėra „blogas oras vienoje vietoje“. Tai tarsi milžiniškas atmosferos jungiklis, kuris pakeičia lietaus, karščio ir slėgio pasiskirstymą pasaulyje. Vienose šalyse lietus pradeda kristi ten, kur jo paprastai mažiau, kitose – dangus ilgam užsidaro. Kai kur tai reiškia potvynius, nuošliaužas ir sugadintus pasėlius, kitur – išdegusią žemę, nudžiūvusius kukurūzus, vandens stygių ir ūkininkus, kurie žiūri į laukus suprasdami, kad derliaus gali nebebūti.

Štai kodėl El Niño svarbus ne tik meteorologams. Jis svarbus ūkininkams, prekybininkams, maisto gamintojams ir kiekvienam žmogui, kuris po kelių mėnesių parduotuvėje gali pamatyti pasikeitusias kainas. Orų anomalija viename žemyne gana greitai tampa kainų problema kitame.

Sausra jau rodo, ką gali padaryti vandens trūkumas

Pateiktame tekste minima, kad sausra jau smarkiai paveikė Centrinę Ameriką, kur ūkininkams sunku nuimti kukurūzų ir pupelių derlių. Tai nėra tik vietinė žemdirbių bėda. Tokiuose regionuose maistas dažnai yra tiesiogiai susijęs su šeimų išgyvenimu, o kai vandens trūkumas užsitęsia, problema greitai perauga į socialinę krizę: mažėja derlius, brangsta maistas, sunkiau gauti geriamojo vandens, didėja spaudimas vietos bendruomenėms.

Sausuoju koridoriumi vadinamose vietovėse tokios situacijos ypač skaudžios, nes žmonės ten ir taip gyvena su nuolatine vandens trūkumo rizika. Jei El Niño sustiprėja, jis gali dar labiau išbalansuoti regionus, kurie neturi didelės atsargos. Tai reiškia, kad gamtos reiškinys tampa ne tik klimato naujiena, bet ir maisto, migracijos, skurdo bei sveikatos klausimu.

Paprastam skaitytojui tai gali atrodyti tolima, kol neatsiranda kitas etapas – kainos. Kai sausra ar potvyniai pažeidžia pasėlius, pasaulinės rinkos reaguoja. Jei mažėja tam tikrų produktų gamyba, kyla jų kaina. Tekste minimi cukrus ir augalinis aliejus – produktai, kurių kainos gali būti jautrios klimato svyravimams. O kai brangsta žaliavos, vėliau tai gali atsiliepti kepiniams, saldumynams, padažams, pusgaminiams ir daugeliui kasdienių prekių.

El Niño reiškinys

Pavojingiausia tai, kad El Niño nesmogia visiems vienodai

Vienas klaidingiausių įsivaizdavimų – kad El Niño reiškia vieną konkretų orą visam pasauliui. Taip nėra. Jo poveikis skirtinguose regionuose gali būti visiškai priešingas. Vienur jis atneša lietų, kurio žmonės laukė po sausros. Kitur tas pats reiškinys gali reikšti mėnesius be normalaus kritulių kiekio. Vieniems ūkininkams tai gali būti palengvėjimas, kitiems – katastrofa.

Pavyzdžiui, pateiktame tekste minima, kad pietinėje ir centrinėje JAV dalyse šį rudenį ir žiemą gali būti daugiau lietaus. Kai kuriems ūkininkams tai gali padėti, ypač jei prieš tai žemę vargino sausros ir buvo prastos žieminių kviečių perspektyvos. Bet tuo pačiu metu kitos pasaulio dalys gali ruoštis karščiui, sausrai ir derliaus praradimams.

Būtent šis nevienodas poveikis ir daro El Niño tokį pavojingą. Jis nesukuria paprastos situacijos, kurią galima apibūdinti vienu sakiniu. Jis išjudina visą pasaulinę orų sistemą, o tada pasekmės priklauso nuo regiono, sezono, vietos infrastruktūros, ūkininkavimo būdo ir pasiruošimo. Vienur problema bus lietaus perteklius, kitur – jo nebuvimas. Vienur bus potvyniai, kitur – miškų gaisrų rizika. Vienur laimės žemės ūkis, kitur jis bus spaudžiamas prie ribos.

Klimato atšilimas gali paversti šį reiškinį dar sunkesniu

El Niño pats savaime yra natūralus reiškinys, pasikartojantis kas kelerius metus. Tačiau šiandien jis vyksta ne tokiame pačiame pasaulyje, kaip prieš kelis dešimtmečius. Bendros pasaulinės temperatūros jau yra aukštesnės, o ekstremalūs orų reiškiniai tampa labiau pastebimi. Tai reiškia, kad natūralus El Niño poveikis gali susidėti su platesniu klimato šiltėjimo fonu.

Ši kombinacija kelia didžiausią nerimą. Jei planeta jau yra šiltesnė, papildomas vandenyno ir atmosferos persitvarkymas gali dar labiau išryškinti kraštutinumus. Karščio bangos gali tapti sunkesnės, sausros – skaudesnės, o liūtys – intensyvesnės. Tokiu atveju kalbame ne apie vieną prastą sezoną, o apie reiškinį, kuris gali paspartinti problemas, jau ir taip matomas daugelyje regionų.

Pateiktame tekste primenama, kad šių metų rugpjūtis buvo vienas karščiausių per stebėjimų istoriją. Tai svarbi detalė, nes ji parodo foną, kuriame vyksta El Niño. Kai atmosferoje jau daug šilumos, bet koks papildomas impulsas gali padidinti riziką. Todėl mokslininkai ir stebi ne tik patį El Niño, bet ir bendrą planetos temperatūros tendenciją.

Indijos vandenynas gali tapti dar vienu pavojingu veiksniu

El Niño nėra vienintelis žaidėjas pasaulio klimato sistemoje. Pateiktame tekste minima ir Indijos vandenyno dipolio įtaka. Tai regioninis reiškinys, kurio aktyvumo pikas paprastai būna rudenį – nuo rugsėjo iki lapkričio. Jei jo sąlygos sutampa su stipriu El Niño, kai kuriuose regionuose poveikis gali sustiprėti.

Ypač nerimą kelia Indonezija, Rytų Timoras ir kitos Jūrų žemyno vietovės. Jei Indijos vandenyno dipolis pereitų į teigiamą fazę, o El Niño tuo pat metu stiprėtų, tai galėtų reikšti intensyvesnį karštį ir ryškesnę sausrą. Tokie sutapimai pavojingi todėl, kad jie ne tik pablogina orus, bet ir ilgina streso laikotarpį žemės ūkiui bei vandens ištekliams.

Sausra nėra vien gražiai išdžiūvusi žolė. Ji reiškia tuščius šulinius, silpstančius pasėlius, mažesnį derlių, brangesnį pašarą, spaudimą gyvulininkystei, maisto trūkumą ir brangstančius produktus. Jei tokia situacija užsitęsia, jos pasekmės jaučiamos ne tik ūkiuose, bet ir uostuose, prekybos grandinėse, maisto pramonėje bei namų ūkių biudžetuose.

Paveikslėlyje pavaizduota, kaip atrodo įprastos vandenynų srovės ir kaip atrodo srovės kai vyksta El Nino reiškinys

Kodėl tai turėtų rūpėti ir Europai?

Lietuvoje El Niño tiesiogiai nepasireiškia taip, kaip Ramiojo vandenyno regione, todėl nereikėtų galvoti, kad vien dėl jo čia automatiškai prasidės katastrofiniai orai. Tačiau tai nereiškia, kad galime numoti ranka. Šiuolaikinis pasaulis yra susietas per maisto kainas, energiją, žaliavas, logistiką ir prekybos grandines. Jei viename pasaulio gale klimatas pažeidžia cukraus, aliejaus, grūdų ar kitų produktų gamybą, vėliau tai gali pasimatyti ir Europos kainose.

Tai ypač svarbu žiemą ir pavasarį, kai žmonės jau ir taip jautriau reaguoja į sąskaitas, maisto kainas ir šildymo išlaidas. Net jei oras Lietuvoje atrodys įprastas, globalūs klimato svyravimai gali tyliai atkeliauti per kainų etiketes. Brangsta ne tik pats produktas, bet ir jo perdirbimas, transportavimas, draudimas, sandėliavimas. Galutinis pirkėjas dažnai pamato tik paskutinį rezultatą – didesnę kainą parduotuvėje.

Todėl El Niño nėra vien „kažkur toli vykstanti klimato anomalija“. Tai procesas, kuris gali paveikti maisto rinkas, žemės ūkį ir kasdienius pasirinkimus. Net jei žmogus neseka klimato naujienų, jis gali pajusti jų pasekmes savo pirkinių krepšelyje.

Ką verta daryti paprastam žmogui?

Pirmiausia – nereikia panikuoti. El Niño nėra pasaulio pabaigos signalas. Tačiau verta suprasti, kad stiprėjantys klimato svyravimai reiškia daugiau neapibrėžtumo. Jei maisto kainos pradeda kilti, jei kai kurie produktai brangsta greičiau nei įprastai, priežasčių gali būti ne viena – ir klimato poveikis gali būti viena iš jų.

Praktiškai tai reiškia, kad verta protingiau planuoti pirkinius. Ne prisipirkti visko iš baimės, o stebėti ilgiau galiojančius produktus, nešvaistyti maisto, turėti namuose bazinių atsargų kelioms dienoms ar savaitei, ypač jei gyvenate atokiau arba turite didesnę šeimą. Kruopos, ankštiniai, aliejus, konservai, šaldyti produktai, geriamas vanduo – tai ne panikos krepšelis, o normali buitinė atsarga, kuri praverčia ne tik per klimato sutrikimus.

Ūkininkams ir sodininkams tokie perspėjimai taip pat primena, kad orai tampa mažiau nuspėjami. Verta galvoti apie vandens taupymą, dirvos apsaugą, atsargesnį planavimą ir tai, kad vieni metai gali būti visai kitokie nei ankstesni. Kuo labiau orai šokinėja, tuo mažiau veikia senas principas „visada taip būdavo“.

Istoriniai palyginimai rodo, kad silpnai į tai žiūrėti negalima

Pateiktame tekste artėjantis El Niño lyginamas su stipriais 1982–1983 m., 1997–1998 m. ir 2015–2016 m. reiškiniais. Tokie palyginimai svarbūs ne dėl gražios statistikos. Jie primena, kad labai stiprūs El Niño epizodai gali pakeisti ištisų regionų orų scenarijus ir palikti ilgalaikių pasekmių žemės ūkiui, vandens ištekliams bei ekonomikai.

Vis dėlto kiekvienas El Niño yra skirtingas. Tai reiškia, kad negalima tiksliai nukopijuoti praeities ir pasakyti: šį kartą bus identiškai. Bet praeitis padeda suprasti mastą. Jei reiškinys artėja prie istorinių pavyzdžių stiprumo, į jį negalima žiūrėti kaip į eilinę orų naujieną.

Didžiausia klaida būtų laukti, kol pasekmės taps akivaizdžios. Klimato reiškiniai dažnai perspėja iš anksto, tik žmonės į juos reaguoja per vėlai. Iš pradžių tai būna meteorologų grafikai, vandenyno temperatūros anomalijos ir procentai prognozėse. Vėliau – sausros laukuose, potvyniai miestuose, brangstantys produktai ir neramios rinkos.

Pasaulis gauna perspėjimą, kurio ignoruoti nebeverta

El Niño primena nematomą mechanizmą, kuris pradeda veikti toli nuo mūsų, bet jo krumpliaračiai gali pajudinti labai daug. Vandenynas sušyla, vėjai susilpnėja, lietaus juostos pasislenka, vienur žemė ima skilinėti nuo sausros, kitur vanduo semia namus. O galiausiai žmogus, kuris niekada gyvenime nesidomėjo Ramiojo vandenyno temperatūra, parduotuvėje pamato, kad įprasti produktai kainuoja daugiau.

Todėl šis perspėjimas svarbus ne tik klimatologams. Jis svarbus valstybėms, ūkininkams, verslui ir paprastiems žmonėms. Jei El Niño iki metų pabaigos iš tiesų pasieks istoriškai pavojingą stiprumą, tai bus dar vienas priminimas, kad pasaulio orai nebėra fonas už lango. Jie tampa veiksniu, kuris gali keisti derlių, kainas, vandens atsargas ir kasdienius sprendimus.

Kol kas svarbiausia ne panika, o budrumas. Stebėti prognozes, suprasti rizikas, nešvaistyti maisto, protingiau planuoti išlaidas ir nežiūrėti į klimato naujienas kaip į kažką tolimo. Nes kartais tai, kas prasideda šiltame Ramiojo vandenyno vandenyje, po kelių mėnesių atsiranda labai paprastoje vietoje – jūsų pirkinių krepšelyje.